Pastarieji protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ viešojoje erdvėje išryškino ne tik patį susibūrimą, bet ir klausimą, kaip skaičiuojamas jo mastas.
Skirtingi šaltiniai pateikė skirtingus dalyvių skaičius – nuo policijos minimų keliolikos tūkstančių žmonių iki ryšio operatorių fiksuojamų keliasdešimties tūkstančių įrenginių. Šie skirtumai paskatino diskusijas ne tik apie patį protestą, bet ir apie tai, kas ir kaip skaičiuoja žmones masiniuose susibūrimuose?
Diskusijose apie protestų mastą policija save mato ne kaip dalyvių skaičiuotoją, o kaip viešosios tvarkos užtikrintoją. Policijos atstovas žiniasklaidai Ramūnas Matonis teigė, kad policija oficialiai neskaičiuoja protestų dalyvių ir neturi tam taikomos metodikos. Pasak jo, dalyvių skaičiaus nustatymas nėra policijos funkcija. „Tai nėra mūsų darbas, todėl mes tikrai negalime pasakyti tikslių skaičių“, – aiškino R. Matonis.
Anot policijos atstovo, po pirmojo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ protesto kilus diskusijoms dėl dalyvių skaičiaus, policija nusprendė apskritai nebeteikti tokių vertinimų. „Nuo šiol mes išvis nebetvirtinsime jokių skaičių, nes tai nėra policijos darbas“, – tikino jis.
R. Matonis taip pat pažymėjo, kad protestuose, vykstančiuose ne tik aikštėse, bet ir aplinkinėse gatvėse bei prieigose, nėra galimybių taikyti net teorinių skaičiavimo modelių. Pašnekovo teigimu, teoriškai dalyvių skaičių būtų galima bandyti vertinti tik tuo atveju, jei susibūrimas vyktų aiškiai apibrėžtoje aikštėje, kurios plotas yra žinomas. „Kai žmonės yra ne tik aikštėje, bet ir gretimose gatvėse, prieigose, tokių skaičiavimo variantų mes neturime“, – aiškino policijos atstovas.
Ryšio operatoriai: skaičiuojamos SIM kortelės
Tuo metu ryšio operatoriai protestų mastą vertina kitu kampu – per techninius tinklo duomenis. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė tvirtino, kad operatoriai nefiksuoja žmonių skaičiaus, o skaičiuoja SIM korteles, prisijungusias prie ryšio stočių tam tikroje teritorijoje.
Šie duomenys apima ne tik aktyvius skambučius ar duomenų sesijas – fiksuojami ir pasyvūs prisijungimai, kai vartotojas telefonu tuo metu nesinaudoja. Taip matomas bendras tinklo apkrovos vaizdas. Norint atskirti protesto dalyvius nuo įprasto žmonių srauto, iš bendro prisijungimų skaičiaus atimamas vidutinis vartotojų kiekis, kuris toje teritorijoje būna panašiu paros metu, kai joks susibūrimas nevyksta.
Skirtingi žiniasklaidoje pateikiami protestų skaičiai glumina visuomenę. | DI
Vis dėlto, kaip pabrėžė A. Buitkutė, sudedant skirtingų operatorių duomenis išlieka paklaidos rizika. Ji susijusi su tuo, kad dalis žmonių naudojasi keliomis SIM kortelėmis arba turi daugiau nei vieną įrenginį. „Žmonės, pavyzdžiui, naudojasi dviejų skirtingų operatorių SIM kortelėmis tame pačiame telefone arba turi du įrenginius“, – teigė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė.
Kodėl skirtingi šaltiniai pateikė nevienodus protesto dalyvių skaičius
Skirtingi dalyvių skaičiai viešojoje erdvėje atsirado ne savaime – jie buvo komunikuojami remiantis skirtingais šaltiniais. Tai aiškiai matyti iš to, kaip apie protestus „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ rašė didieji portalai.
Portalas delfi.lt rėmėsi ryšio operatorių pateiktais duomenimis. „Telia“ atstovas Rytis Mikalauskas teigė, kad antrojo protesto, vykusio trečiadienį, metu bendrovės tinkle buvo fiksuota daugiau nei 15 tūkst. įrenginių, iš kurių apie 10 tūkst. prisidėjo prie tuo metu įprasto maždaug 5 tūkst. vartotojų srauto. „Pateikiami duomenys yra tikslūs ir skaidrūs – jie paremti realaus laiko tinklo apkrovos rodikliais“, – delfi.lt teigė R. Mikalauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad skaičiuojami tik unikalūs vartotojai, net ir tais atvejais, kai žmogus turi dvi SIM korteles.
Tuo metu ryšio operatoriaus „Bitė“ atstovas Jaunius Špakauskas nurodė, kad tą patį vakarą fiksuota 16,5 tūkst. „Bitės“ ryšio naudotojų prie Seimo. Remiantis skirtingų operatorių pateiktais duomenimis, delfi.lt skelbė, kad trečiadienį vykusiame mitinge galėjo dalyvauti daugiau nei 46,5 tūkst. žmonių. Portalas taip pat priminė, kad po gruodžio 9 d. vykusio protesto, susumavus ryšio operatorių duomenis, buvo viešai pranešama apie daugiau nei 40 tūkst. dalyvių.
Tuo metu LRT mitingo dieną rėmėsi policijos pateikta informacija. „Policijos duomenimis vakar Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykusiame proteste dalyvavo apie dešimt tūkstančių žmonių“, – rašė nacionalinis transliuotojas, kartu pažymėdamas, kad mobiliojo ryšio operatorių vertinimu dalyvių galėjo būti gerokai daugiau. Kitą dieną LRT informaciją patikslino ir nurodė, kad protesto dalyvių skaičius „galėjo būti artimesnis 30 tūkst. žmonių“.
Kai skaičius tampa komunikacijos įrankiu
Skirtingi protestų dalyvių skaičiai viešojoje erdvėje nėra atsitiktiniai. Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius Andrius Šuminas sakė, kad komunikacijos tyrimų kontekste dalyvių skaičius pirmiausia veikia kaip būdas parodyti protesto mastą. „Organizatoriai visą laiką stengiasi, kad tas skaičius būtų kiek įmanoma didesnis, o tie, prieš kuriuos protestuojama, dažniausiai siekia tą skaičių sumažinti, taip tarsi sumenkinant patį protestų mąstą“, – aiškino A. Šuminas.
Pasak eksperto, būtent dėl šios priežasties viešojoje erdvėje dažnai atsiranda labai skirtingi to paties renginio dalyvių duomenys. „Tai praktiškai visada taip būna per didesnio masto protestus“, – sakė komunikacijos tyrėjas. Skaičiaus dydis, anot A. Šumino, daro įtaką tam, kaip protestas suvokiamas visuomenėje, net ir nepriklausomai nuo jo turinio. „Jeigu girdime, kad proteste dalyvavo 40 tūkst. žmonių ar 8 tūkst. žmonių, skirtumas yra labai didelis. Auditorija tuos protestus suvokia visiškai skirtingai“, – pasakojo pašnekovas.
A. Šuminas taip pat atkreipė dėmesį, kad protestų nušvietimas priklauso ir nuo pasirenkamų vizualinių sprendimų. Kaip pavyzdį jis minėjo Lenkijoje vykusius protestus, kai skirtingos televizijos tą patį įvykį transliavo skirtingai: vienos vengė vaizdų iš viršaus ir akcentavo nuotraukas artimu planu, kitos demonstravo bendrą protesto mastą. „Tai pavyzdžiai, kaip protestai yra įrėminami. Auditorija, gaunanti žinutę apie mažą dalyvių skaičių, jį taip ir supranta“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie žiniasklaidos vaidmenį, A. Šuminas pabrėžė, kad žurnalistai patys neturi galimybės suskaičiuoti visų protesto dalyvių. Dėl to, anot jo, natūralu remtis skirtingais šaltiniais, tačiau svarbu neapsiriboti vienu. „Nereikėtų remtis tik vienu šaltiniu – nei vien tik organizatoriais, nei vien tik politiniais oponentais. Informaciją reikia kiek įmanoma labiau patikrinti ir patikslinti“, – teigė komunikacijos tyrėjas.
Kaip protestų mastai skaičiuojami pasaulyje
Panašūs protestų masto vertinimų skirtumai fiksuojami ir kitose šalyse. Tarptautinėje praktikoje masinių susibūrimų dydis dažniausiai nustatomas apytiksliai, remiantis turimais duomenimis ir konkretaus protesto pobūdžiu.
Vienas plačiausiai žinomų būdų apskaičiuoti mitingo dalyvių skaičių yra vadinamasis Jacobso metodas, sukurtas JAV žurnalisto Herberto Jacobso. Jis remiasi principu, kad protesto užimamas plotas padalinamas į atskiras zonas, o kiekvienoje jų vertinamas žmonių tankis. Šis metodas dažnai naudojamas žiniasklaidoje ir tyrimuose tais atvejais, kai yra prieinamos nuotraukos ar vaizdai iš viršaus, tačiau net ir tuomet rezultatai pateikiami ne kaip tikslus skaičius, o kaip intervalas.
Kitu atveju protestų mastai vertinami pasitelkiant aerofotografiją, vaizdo įrašų analizę ar dronus, leidžiančius matyti bendrą minios išsidėstymą. Tokie metodai taikomi tokiose šalyse, kaip JAV, Vokietija ar Jungtinė Karalystė, tačiau ir jie susiduria su ribotumais – dėl žmonių judėjimo, skirtingo buvimo laiko ar išsiskaidymo į gretimas teritorijas.
Vis dažniau minimi ir technologiniai metodai, paremti mobiliojo ryšio, „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“ signalų duomenimis. Jie leidžia fiksuoti įrenginių buvimą tam tikroje teritorijoje, tačiau tokie skaičiavimai taip pat vertinami kaip apytiksliai, nes neleidžia tiksliai atskirti žmonių skaičiaus nuo naudojamų įrenginių skaičiaus.
Tarptautiniuose protestų tyrimuose pabrėžiama ir tai, kad absoliutūs skaičiai ne visada yra svarbiausias rodiklis. Kai kuriais atvejais didesnę reikšmę turi protesto dydis visuomenėje – tai yra, kokią dalį visų gyventojų jis sutelkė. Dėl šios priežasties vieni didžiausių pasaulio protestų išskiriami ne pagal milijonus dalyvių, o pagal jų santykį su bendru gyventojų skaičiumi.
Baltijos kelias. | Leonardas Skirpstas
Šiame kontekste tarptautiniu lygmeniu dažnai minimas ir Baltijos kelias, kai 1989 m. apie 2 mln. žmonių susibūrė trijose Baltijos valstybėse. Tuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus gyveno apie 7,9 mln. žmonių, todėl šis įvykis laikomas vienu didžiausių taikių susibūrimų pasaulyje pagal visuomenės mobilizacijos apimtį.
Šaltinis: ALFA.LT
