40 mln. eurų galėjo ir nebūti: teisininkai rodo pirštu į FNTT nutrauktą tyrimą.

Naujienos

„BaltCap“ advokatas sako, kad trūksta 40 mln. eurų. Panašu, kad Š. Stepukonis juos galėjo semti iš tų „BaltCap“ įmonių, kuriose pats buvo direktorius. O vadovavo mažiausiai aštuonioms. Teisininkų nuomone, užpernai nutraukti tyrimą dėl Š. Stepukonio buvo pareigūnų klaida. Esą tuomet Š. Stepukonis galėjo įsidrąsinti ir galiausiai iššvaistyta tiek daug. Įtarimų kelia ir „BaltCap“ samdytų buhalterių darbas. 

„BaltCap“ užsakymu buvo atliktas visų portfelio įmonių išorinis auditas. Ir pagal audito duomenis, ta žala – truputį virš 40 mln. eurų. Tikimės, kad kaltu bus pripažintas Š. Stepukonis, iš jo ir tikimės to atlyginimo“, – teigė D. Raulušaitis.

Darosi aiškiau, kaip ir iš kur galėjo būti pasisavinti į „BaltCap“ investuoti milijonai. „BaltCap“ veikia taip: įsteigia didelį fondą, kuris investuoja į atskirus projektus, tokius kaip statyba, energetika. Kiekvienam atskiram projektui kuriama atskira įmonė. Š. Stepukonis vadovavo ir fondui, ir visoms galimai apvogtoms fondo įmonėms.

Estijos priežiūros tarnyba pranešė, kad pinigai dingo iš šešių įmonių Lietuvoje ir dviejų įmonių Lenkijoje. Visos jos priklausė „BaltCap infrastructure fund“, kurio vienintelis vadovas buvo Š. Stepukonis. Trys lietuviškos įmonės jau įvardintos –„Žvaigždžių energija“, „Nulus“, „Moelta“. Teisme jos prašo iš Š. Stepukonio ir lošimų namų priteisti 17 mln. Kitų galimai išvogtų įmonių pavadinimai neskelbiami, bet aišku tiek, kad ir fondui, ir visoms galimai išvogtoms fondo įmonėms vadovavo Š. Stepukonis.

Anot „BaltCap“ advokato, Š. Stepukonis nebūtų švaistęs tiek daug milijonų, jeigu pareigūnai būtų atidžiau pažiūrėję dar užpernai, kai dėl Š. Stepukonio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Payserai“ pranešus apie įtartiną milijoninį pavedimą – 3,9 mln. eurų į Š. Stepukonio sąskaitą, kuriuos pervedė Lenkijos įmonė.

Jei tas tyrimas nebūtų nutrauktas, galbūt nereikėtų šiandien kalbėti apie 40 mln. žalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir prokurorus tuomet įtikino paties Š. Stepukonio pateikti dokumentai, esą milijonai pervesti iš jam pačiam patikėtos įmonės už akcijų sandorį. Tyrimas buvo nutrauktas, nors būtų užtekę paklausti „BaltCap“, ar sandoris – tikras. „BaltCap“ jau patvirtino, kad prieš pusantrų metų į juos nesikreipta, patys pareigūnai to neatsakė.

„BaltCap“ advokatas teigė, kad  būtent po to, kai Š. Stepukonis įtikino pareigūnus, kad pinigai nevogti, sumos galėjo pradėti augti.

„Iš pradžių mažesnės, vėliau didesnės, dar didesnės ir visiškai neprotingos“, – sakė jis.

„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas tikino, kad milžiniškos sumos Š. Stepukonio sąskaitoje sukosi iki pat praėjusių metų galo, bet „Paysera“ pareigūnam nebepranešinėjo. Anot jo, kadangi FNTT išaiškino, kad nusikaltimo sudėties nėra, toliau pagrindo įšaldyti ir apriboti pinigus nebuvo.

Lietuvos bankas aiškinasi, ar „Paysera“ elgiasi tinkamai. Paklausus, ar mato požymių, kad Š. Stepukonis veikė ne vienas, „BaltCap“ advokatas sakė, kad keistai atrodo „BaltCap“ samdytų buhalterių darbas.

„Man šiek tiek kyla klausimų dėl išorinių pasamdytų buhalterines paslaugas teikiančių bendrovių. Matydami pavedimus į asmenines sąskaitas ar niekuo nepagrįstus pavedimus tarp portfelio įmonių, tiek laiko sugebėjo pratylėti“, – kalbėjo D. Raulušaitis.

Anot „BaltCap“ vadovo Simono Gustainio, jų patalpose pareigūnai vakar neatliko nei kratų, nei kitų veiksmų. Tyrimą koordinuojanti Europos prokuratūra nurodė, kad antradienį kratos buvo atliekamos keliose įmonėse, kokiose – neįvardinta.

Š. Stepukonis suimtas dviem savaitėms, nors prokuratūra prašė dviejų mėnesių. Teisininkų vertinimais, trumpesnis suėmimas gali reikšti, kad Š. Stepukonis bendradarbiauja.

Š. Stepukonis kol kas nepasisamdė advokato, jam skirta valstybės garantuojama teisininkė.

LNK žiniomis, svetimais milijonais Š. Stepukonis galėjo ne tik lošti kazino, bet ir spekuliuoti vertybiniais popieriais.

Šaltinis: klaipeda.diena.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!