Daugiau kaip 59 tūkst. eurų ir per 2,6 tūkst. JAV dolerių iš Panevėžio rajono Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonijos pagrobęs jaunas vyras stojo prieš teismą. Trečiadienį Panevėžio apylinkės teismas pradėjo nagrinėti rezonansinę baudžiamąją bylą, kurioje 24 metų Panevėžio rajono gyventojas M. B. kaltinamas labai didelės vertės turto vagyste.
Kaip praneša Panevėžio apylinkės teismas, bylos duomenimis, 2025 metų gruodį Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonas Eugenijus Staleronka pastebėjo, kad iš klebonijos dingo didelė pinigų suma. Pinigai buvo laikomi stalčiuose ir nerakintame seife, todėl dvasininkas kreipėsi į policiją.
Pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės vagystės
Tyrimo metu įtarimai netrukus krito ant 2002 metais gimusio M. B., kuris dažnai lankydavosi klebonijoje, atlikdavo įvairius pagalbinius darbus, o pats klebonas jam buvo ištiesęs pagalbos ranką.
„Kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės vagystės. Jis kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį dėl beveik 59 tūkst. eurų ir daugiau kaip 2,6 tūkst. JAV dolerių pagrobimo“, – žurnalistams sakė prokuroras Paulius Jasiukaitis.
Pasak jo, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti visi reikšmingi duomenys, rastas pagrobtas turtas, nustatytos JAV dolerių pagrobimo ir jų iškeitimo aplinkybės.
„Jam nebeliko kitos išeities, kaip tik pripažinti kaltę. Jis jos neneigia. Motyvas, pirminiais duomenimis, buvo noras pasisavinti pinigus“, – teigė prokuroras.
Vagystė iš bažnyčios
Video: Jogintė Četkauskienė | Delfi
Kadangi jaunuolis gyveno tame pačiame kaime ir pas kleboną dirbdavo įvairius darbus, jis žinojo, kur buvo laikomi pinigai, todėl juos ir pagrobė. Vis dėlto, anot P. Jasiukaičio, pagrobto turto jis išleisti nespėjo, nes netrukus buvo sulaikytas.
„Eurus jis paslėpė, o dolerius ketino kuo greičiau išsikeisti. <…> Visa tai užfiksuota tiek rašytinėje medžiagoje, tiek vaizdo įrašuose“, – komentavo prokuroras.
Jis taip pat nurodė, kad kaltinamasis dalį pinigų buvo įnešęs į savo banko sąskaitą, o nedidelę dalį – išleidęs. Didžiąją dalį grynųjų jis slėpė pas giminaitę „Maximos“ maiše. Tačiau, prokuroro teigimu, visi giminaitės atžvilgiu pareikšti įtarimai buvo panaikinti.
„Buvo visiškai neapgalvotas nusikaltimas, kuris buvo greitai ir išaiškintas“, – pridūrė P. Jasiukaitis.
Namie pinigų nebelaiko
Teismo posėdyje turėjęs liudyti nukentėjusysis E. Starolenka pasakojo, kad po vagystės pinigų namuose nebelaiko – juos patikėjo saugoti kurijai.
„Jau taip sutarta – pinigai perduoti kurijai, o prireikus juos pasiimsiu“, – sakė klebonas.

Klebonas Eugenijus Starolenka
FOTO: Jogintė Četkauskienė | Delfi
Paklaustas, kam priklausė pagrobti pinigai, jis paaiškino, kad didžiąją jų dalį sudarė lėšos, gautos su broliu ir seserimi pardavus namus.
„Pardavus namus pinigus pasidalijome į tris dalis – brolis, sesuo ir aš. Taip pat buvo parduota žemė. Mama 25 metus gyveno pas mane, ją išlaikiau. Didžioji dalis pinigų buvo mano, o nedidelė dalis priklausė parapijai. Kadangi tai kaimo parapija, suma nebuvo didelė – apie 7 tūkst. eurų“, – teigė E. Starolenka.
Klebonas taip pat pasakojo, kad įtarimų dėl kaltinamojo jam kilo iš karto, nes į jo namus daugiau beveik niekas neužsukdavo.
„Jis ateidavo padėti – malkų sukrauti ar kokį kitą darbą nudirbti. Daugiau niekas neateidavo, todėl iš karto jį ir įtariau“, – aiškino jis.
Dvasininkas stebėjosi, kaip kaltinamasis galėjo sužinoti, kad pinigai laikomi miegamajame, nes į tas patalpas paprastai nieko neįsileisdavo.
„Turbūt ieškojo. Pirmiausia pasižiūrėjo į piniginę, pamatė, kad ji tuščia, tada užlipo į viršų. Taip ir rado. Mano klaida buvo ta, kad seifo raktą buvau palikęs pačiame seife. Nepagalvojau, kad taip gali nutikti“, – sakė klebonas.
Anot jo, jaunuolis į kleboniją galėjo patekti per rūsį. Kadangi buvo žiema, dėl krosnies dūmų rūsio duris jis laikydavo praviras.
„Ten yra geras užraktas, o dabar durys jau visada užrakintos“, – komentavo E. Starolenka.
Kaltina proto užtemimą
Teisme pasirodęs kaltinamasis M. B. nedaugžodžiavo ir negalėjo pasakyti, kam planavo išleisti tokią didelę pagrobtų pinigų sumą. Nurodė ir vienintelį motyvą, kad „protas pasisuko ir viskas.“

Panevėžio apylinkės atversta kleboną apiplėšusio jaunuolio byla
Jis tikino, kad nuoširdžiai gailisi, nors dėl sankcijų esą dar nespėjo atsiprašyti klebono. Jaunuolio teigimu, kai pagrobtus pinigus sudėjo į maišą, jie užėmė beveik jo pusę. Apie klebono slėptuvę, kurioje galėjo būti saugomi dideli pinigai, kaltinamasis aiškino, kad sužinojo iš kitų kaimo gyventojų.
„Kaime buvo tokios šnekos“, – teigė jis.
Vis dėlto teismo posėdis šįkart buvo atidėtas, kadangi nedalyvavo kaltinamojo gynėjas.
Už labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Šaltinis: DELFI.LT







