Australijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net ir praėjus keliems mėnesiams po COVID-19 infekcijos žmonių smegenyse išlieka pastebimų struktūrinių pokyčių. Įdomu tai, kad šie pokyčiai nustatyti net tiems, kurie jaučiasi visiškai pasveikę, palyginti su asmenimis, kurie niekada nebuvo užsikrėtę koronavirusu, rašo „Study Finds“.
Žmonių, kurie ilgai serga COVID, smegenyse taip pat aptikti skirtumai tam tikrų cheminių medžiagų lygiuose, lyginant su tais, kurie po ligos nebeturėjo jokių simptomų.
Ką parodė tyrimai?
Grifito universiteto (Australija) mokslininkai išanalizavo 47 asmenų smegenų MRT vaizdus: 19 žmonių, sergančių COVID su užsitęstusiais simptomais, 12 žmonių, persirgusių COVID-19 be liekamųjų simptomų, 16 žmonių, kurie COVID-19 niekada nebuvo užsikrėtę.
Naudodami kelis pažangius vaizdinimo metodus galingu magnetinio rezonanso tomografu, tyrėjai nustatė pakitimus nervinių skaidulų apsauginiame sluoksnyje (mieline), smegenų audinių struktūroje ir neurocheminių medžiagų kiekiuose.
Mielinas veikia tarsi elektros laidų izoliacija – jis leidžia nerviniams signalams greitai ir tiksliai judėti smegenyse. Jei mielinas pažeidžiamas ar pakinta, gali sulėtėti mąstymas, judesiai ir kitos smegenų funkcijos.
„Tai vienas pirmųjų tyrimų, kuriame nustatyti skirtingi mielino signalai ir smegenų cheminių medžiagų pokyčiai tarp ilgai sergančių COVID pacientų, COVID persirgusių ir pasveikusių žmonių bei tų, kurie niekada nebuvo užsikrėtę SARS-CoV-2“, – rašoma mokslininkų publikacijoje žurnale Brain, Behavior & Immunity – Health.
Pacientai, kuriems COVID simptomai užsitęsė, atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą: simptomai prasidėjo per tris mėnesius po infekcijos ir truko bent du mėnesius. Dauguma jų buvo moterys (14 iš 19), o vidutiniškai simptomai tęsėsi apie devynis mėnesius.
Visi, kurie ilgai sirgo COVID, skundėsi nuolatiniu nuovargiu. Daugeliui jų taip pat pasireiškė: neišsimiegojimu (84 %),dėmesio ir koncentracijos sutrikimai (72 %), galvos skausmai (69 %), raumenų skausmai (63 %).
Šie asmenys reikšmingai prasčiau įvertino savo fizinę būklę ir skausmo lygį nei abi kitos grupės.
Pasveikusiųjų grupė buvo persirgusi COVID-19, tačiau nebeturėjo jokių ilgalaikių simptomų, o trečioji grupė virusu niekada nebuvo užsikrėtusi.
Net pasveikusiųjų smegenyse – pokyčiai
Palyginus ilgojo COVID pacientus su niekada nesirgusiais, nustatyta padidėjusių mielino signalų smegenų srityse, atsakingose už judesius ir atmintį.
Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti pasveikusių žmonių smegenyse – jų mielino signalai buvo dar didesni nei ilgai sergančių COVID grupėje, ypač smegenų kamiene, pagrindiniuose baltosios medžiagos takuose, smegenėlėse.
Be to, pasveikę žmonės turėjo didesnius mielino signalus nei niekada nesirgusieji, nors patys jautėsi visiškai sveiki. Ankstesni tyrimai rodo, kad net ir be akivaizdžių simptomų persirgę COVID žmonės gali lėčiau atlikti pažintines užduotis, o smegenų struktūros pokyčiai gali būti viena iš to priežasčių.
Kiti smegenų audinių pakitimai
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus vandens judėjime smegenų audiniuose, kuris laikomas vienu iš struktūrinių pokyčių rodiklių.
Ilgai COVID sergantiems pacientams kai kuriose srityse vandens judėjimas buvo labiau apribotas, o tai gali rodyti tebevykstančius audinių atsistatymo ar uždegimo procesus.
Pasveikusių asmenų smegenyse taip pat fiksuoti audinių struktūros skirtumai srityse, susijusiose su judesių kontrole ir mokymusi, palyginti su niekada nesirgusiais žmonėmis.
Cheminė analizė atskleidė aiškius skirtumus tarp grupių. Ilgojo COVID pacientai turėjo: didesnį N-acetilaspartato (NAA) kiekį – šis junginys laikomas smegenų metabolizmo rodikliu, tačiau mažesnį glutamino kiekį nei pasveikę asmenys.
Ūminės COVID-19 infekcijos metu glutamino lygis paprastai sumažėja, nes organizmas jį naudoja energijai ir imuniniams procesams. Tai, kad glutamino kiekis ilgojo COVID atveju išlieka mažas, gali reikšti ilgalaikį šios medžiagos išsekimą. Tuo tarpu pasveikusių žmonių glutamino lygis buvo aukštesnis.
Mokslininkai pabrėžia, kad šis cheminis skirtumas yra vienas aiškiausių biologinių požymių, skiriančių žmones, kurie vis dar jaučiasi sergantys, nuo tų, kurie jaučiasi pasveikę.
Fizinio aktyvumo svarba
Ilgai COVID sergančių pacientų, kurių fizinė būklė buvo prastesnė, smegenų srityse, susijusiose su atmintimi, –mažesni mielino signalai. Tai atitinka ankstesnius tyrimus, rodančius, kad fizinis aktyvumas padeda palaikyti mielino būklę, o nejudrumas ją silpnina.
Mokslininkai neatmeta galimybės, kad gali veikti savotiškas užburtas ratas: simptomai mažina fizinį aktyvumą, o sumažėjęs aktyvumas gali trukdyti smegenims visiškai atsistatyti. Vis dėlto šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, tik parodo sąsajas.
Panašiai ir stipresnį vadinamąjį „smegenų rūką“ patyrę pacientai turėjo mažesnius mielino signalus srityse, atsakingose už greitą informacijos apdorojimą, kas gali paaiškinti lėtesnį mąstymą ir koncentracijos sunkumus.
Ar šie pokyčiai išlieka visam laikui?
Kadangi tyrimas buvo atliktas vienu laiko momentu, jis neleidžia nustatyti, ar smegenų pokyčiai laikui bėgant stiprėja, išlieka ar palaipsniui išnyksta. Tam reikės ilgalaikių stebėjimų.
Vis dėlto tyrimo rezultatai suteikia biologinį pagrindą paaiškinti daugelį ilgojo COVID simptomų – nuo pažintinių sutrikimų iki alinamo nuovargio. O pasveikusių žmonių atveju jie kelia klausimą, kiek iš tiesų reiškia pasveikimas, jei smegenų pokyčiai išlieka net išnykus simptomams.
Kol kas neaišku, kokią reikšmę šie pakitimai turės ilgalaikei sveikatai, tačiau jie rodo, kad COVID-19 poveikis smegenims gali tęstis gerokai ilgiau nei pati liga – net tada, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai.
Šaltinis: tv3.lt
