Susitikime su „Nemuno aušra“ ir jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu Lazdijuose apsilankė laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Nerimstant aistroms dėl Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamo steigti poligono, A. Valinskas sakė dėl vieno dalyko sutinkantis su R. Žemaitaičiu.
„Aš dažnai nesutinku su Remigijumi, bet su kuo aš šiandien sutinku – jis visiškai aiškiai pasakė klaidas, kurias padarė dabartiniai valdantieji, esantys valdžioje, nesikalbėdami su žmonėmis ir neišaiškindami. Jie pradėjo nuo antro galo“, – Lazdijuose kalbėjo A. Valinskas.
Anot jo, valdantieji pradėjo „nuo antro galo“ – tik dabar rengia konsultacijas su gyventojais, nors tai, jo manymu, reikėjo daryti anksčiau.
Kaip buvo skelbta, į planuojamo poligono teritoriją patenka apie 90 sodybų, o 13 – į šaudymo zoną. Iš šių 13 sodybų gyventojai būtinai turės išsikelti.
Už tai jiems planuojamos kompensacijos, tačiau sumų Krašto apsaugos ministerija (KAM) neįvardija.
„Jau seniai reikėjo atvažiuoti pas tuos žmones ir pasakyti: mes jums kompensuosime arba atstatymą, arba atkuriamąja rinkos kaina ir įvesime koeficientą 1,7 arba 1,5. Padauginsime iš to koeficiento tam, kad būtų kompensuota moralinė žala.
Šitą reikėjo daryti gerokai anksčiau. Jie pradėjo gerokai vėliau, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Ir šitoje vietoje būtent Remigijus ir yra tas lakmuso lapelis, kuris parodo savo kolegų, su kuriais yra valdančiojoje koalicijoje, <…> klaidas“, – kalbėjo A. Valinskas.
„Šitoje vietoje aš noriu jam tiesiog paspausti ranką, nes šiandien labai su daug kuo privalau sutikti“, – pridūrė A. Valinskas, ir iš tiesų paspaudė R. Žemaitaičiui ranką. Salėje pasigirdo plojimai.
Žemaitaičio kritika dėl komunikacijos ir pašaipos kariuomenei
R. Žemaitaitis ketvirtadienį susitikime su Lazdijų rajono gyventojais kritikavo kariuomenės ir šalies vadovų komunikaciją dėl planų steigti naują Kapčiamiesčio poligoną. Dėl pasisakymų šiuo klausimu asmeninės kritikos iš „aušriečių“ vedlio sulaukė ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Pasak R. Žemaitaičio, poligono statybų sustabdyti nepavyks, tačiau reikia gerinti komunikaciją su vietos gyventojais.
„Šiandien mes neturime kito varianto, jis yra pasirinktas toje vietoje, koks yra. Yra klausimas, kodėl su žmonėmis buvo nekomunikuojama, komunikuoja kariuomenė, kur buvo pasityčiojimas prieš dvi savaites, bent jau kalba ir kultūra“, – susitikime su Kapčiamiesčio ir Lazdijų rajono gyventojais ketvirtadienį kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Tokių klaidų viešųjų ryšių prasme buvo padaryta iš kariuomenės, (…) čia yra klausimas“, – sakė politikas.
Jis taip pat kritikavo, kad jam, kaip valdančiosios koalicijos atstovui, vis dar nėra pateikta informacijos apie kitų, jau esančių poligonų apkrovimą ir naudojimą, nėra tinkamai atliktas poligonui numatytos teritorijos vertinimas.
„Mes mušamės ne dėl idėjos, mes mušamės, kaip ji turi būti įgyvendinta. Niekas kadangi nežino, visi pristatinėja savo (galimybių – ELTA) studijas“, – sakė jis.
Politikas taip pat neneigė, kad dėl poligono įkūrimo Šilalėje pagerėjo vietos infrastruktūra, pradėjo vystytis verslai, padidėjo turto vertė.
„Pliusas bus tikrai kai pastatys poligoną, (…) – ta dalis infrastruktūros tikrai „sukilo“ pas mus Šilalėje, taip buvo, nereikia meluoti, pas mus Šilalėje tikrai vis viešbučiai, butai išnuomoti, labai daug šitai uždirbo pinigų – tikrai nereikia apsigaudinėti, kad to nebuvo“, – sakė R. Žemaitaitis.
Anot jo, gynybos ir saugumo užtikrinimas yra pagrindinis valstybės tikslas, pastarosios valdančiosios daugumos, didino krašto apsaugos finansavimą, o esama dauguma skyrė rekordinės lėšas – virš 4,79 mlrd. eurų nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kiekvienas turime investuoti į gynybą, gynyba garantuoja mūsų valstybės saugumą. Jeigu mes, kaip piliečiai, nesuprantame kas yra gynyba, tai parduokime kaip Grenlandiją Amerikai“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Ministras Kaunas kalba apie moralinės žalos atlyginimą
Dėl Kapčiamiesčio poligono diskusijų nėra – jis bus steigiamas, o gyventojai iš 13 sodybų turės išsikraustyti, sako krašto apsaugos vadovybė. Žmonėms už tai bus dosniai sumokėta, taip pat, anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, atlyginta moralinė žala. Tiesa, kaip tai bus padaryta, ministras konkrečiai neįvardija.
Skaičiuojant, kiek pinigų turi būti sumokėta Kapčiamiesčio gyventojams, kurie dėl statomo poligono turės išsikraustyti, diskusijos vyksta dėl atkuriamosios vertės arba rinkos kainos, o ne nekilnojamojo turto vertės, nurodytos Registrų centre, pabrėžia ministras.
„Registrų centro vertės išvis nėra imamos į domėn. Mes šnekame apie atkuriamąją vertę arba rinkos kainą. Ir būtent kuri – ar atkuriamoji vertė, ar rinkos kaina bus didesnė, apie tą sumą mes ir šnekame“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Kaunas.
Ministras akcentavo, kad su teisininkais deramasi ir dėl to, kaip atlyginti moralinę žalą.
„Šiandien kaip tik su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teisininkais mes ta tema lygiai taip pat diskutavome. Esu patikintas, kad bus galima sukurti mechanizmą“, – teigė R. Kaunas.
„Tik reikės labai aiškiai identifikuoti, kas yra moralinė žala: ar tai yra trečia karta, gyvenanti toje pačioje sodyboje, ar asmuo, įsigijęs turtą prieš metus ir siekiantis jį parduoti? Šitą aiškiai apibrėšime ir tada ištransliuosime, kaip tai mechanizmas veiks“, – komentavo jis.
Visgi problema – įvardyti, kas patiria didžiausią moralinę žalą: sodyboje gyvenanti trečia giminės karta ar naujakuriai, neseniai čia nusipirkę sodybas?
„Čia teisininkai ir įvertina, kad paskui vėl neatsirastų kažkokių tai vieno asmens ar kelių asmenų spekuliacijų. Teisininkai turi labai tiksliai ir aiškiai sudėlioti, kaip mes vertiname kiekvieną situaciją“, – sakė ministras.
Kiek viskas kainuos, neatskleidžia
Visgi, kiek valstybei kainuos išpirkti 13 sodybų, patenkančių į poligono šaudymo zoną, R. Kaunas neįvardija.
„Šitos informacijos nenorėčiau niekaip dabar nei įvardyti, nei interpretuoti, tam kad skaičiai vėl nesukurtų kažkokių neteisingų iliuzijų. Bus atsakyta tada, kai viską jau tiksliai susidėliosime – ir matematiką, ir datas“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, vystyti poligoną numatyta daugiau nei 100 milijonų eurų.
„Tai yra investicija į objektą, infrastruktūrą“, – paaiškino jis.
40 mln. eurų numatyta sodybų išpirkimui ar kompensacijoms gyventojams.
„Į skaičiavimus patenka visos privačios teritorijos, miškai, sodybos, sklypai. Jų ten tikrai toje teritorijoje nėra daug, nes yra labai daug valstybinių miškų ir žemių. Tai preliminarus skaičiavimas, tačiau jeigu matysime, kad poreikis yra šiek tiek didesnis, manau, papildomas lėšas irgi rasime“, – nurodė R. Kaunas.
Primename, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų savivaldybėje, Kapčiamiestyje.
Vis dėlto išlieka galimybė gyventojams kreiptis į teismą, tačiau teismai spręstų ginčus dėl kompensacijos teisingumo, o ne žemės paėmimo fakto, mat poligonas yra valstybei svarbi specialios paskirties teritorija.
Vaikšnoras: pradėsime konkrečiai šnekėtis su kiekvienu
Pajudėjus reikalams dėl poligono Kapčiamiestyje, įvyko du krašto apsaugos atstovų susitikimai su vietos gyventojais. Abu degė emocijomis: buvo ir klausimų, ir pykčio, net įžeidimų kariams.
Paklaustas, ar gyventojams netrūksta informacijos, kodėl iš tiesų reikalingas poligonas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako manantis, kad gyventojai supranta geopolitinę situaciją, bet atmosfera dažnai būna įelektrinta iš šalies.
„Manau, gyventojai adekvačiai vertina Rusijos grėsmę ir geopolitinę situaciją, tačiau emocinis laukas buvo ne kartą įelektrintas. Kartais informacijos vakuumą užpildo kiti socialiniai burbulai, dezinformacija ar rusiški naratyvai, kuriais siekiama silpninti pasitikėjimą valstybe ir kariuomene“, – žurnalistams sakė jis.
„Dabar, kaip minėjo ministras, pradėsime konkrečiai šnekėtis su kiekvienu nekilnojamojo turto savininku. Po susitikimo dar pusvalandį kalbėjausi su suinteresuotais žmonėmis, jie situaciją vertina adekvačiai, o įsteigtos grupės konsultuos gyventojus toliau“, – pasakojo R. Vaikšnoras.
Visgi iki šios dienos kariuomenės atstovai nenuvažiavo susitikti su minimų 13-os sodybų gyventojais. Anot R. Vaikšnoro, kariuomenė davė kriterijus KAM, o šios atstovai esą ir turėjo kalbėtis su sodybų gyventojais asmeniškai.
„Kariuomenė tik nurodė kriterijus, o politinė vadovybė gavo užduotį pagal juos atrinkti vietas. Sklypų duomenis valdo ministerija per Registrų centrą, tad tai labiau klausimas ministerijai, bet tikiuosi, kad pas gyventojus buvo nuvažiuota“, – sakė R. Vaikšnoras.
Šaltinis: tv3.lt
