Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo. Kokių pasikeitimų laukti 2026 m.?
Išgirdus kalbas apie tai, kad Lietuvoje trūksta gydytojų, gali pasirodyti, kad „nesueina galai“, mat statistika byloja priešingai. Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2023 m. vidurkis siekė 4,6, tai – daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir didžiausias rodiklis nuo 2000 m.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje dirbančių sveikatos specialistų skaičius šiek tiek padidėjo: sveikatos sektoriuje dirbo 14 128 gydytojai (vidutiniškai 48,9 gydytojo 10 tūkst. gyventojų), neskaičiuojant gydytojų odontologų, kurių sistemoje dirbo 3 452.
Specialistų trūksta dešimtimis
Vis tik nemažai valstybinių gydymo įstaigų, tarp kurių – ir respublikinio dydžio ligoninės, nuolatos ieško įvairiausių specialistų, o savivaldybės juos vilioja įspūdingomis, dešimtis tūkstančių siekiančiomis sumomis su papildomomis socialinėmis garantijomis.
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), 2025 m. II pusmečio duomenimis sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai ieškojo 589 sveikatos priežiūros specialistų.
Pagal skelbimus daugiausiai trūko šeimos gydytojų (52), bendrosios praktikos slaugytojų (50), medicinos gydytojų (27), vidaus ligų gydytojų (26), gydytojų kardiologų (23), gydytojų anesteziologų reanimatologų (21), gydytojų neurologų (21), gydytojų akušerių ginekologų (18), gydytojų ortopedų traumatologų (18) ir daug kitų sričių specialistų.
„Tačiau taip pat matome tendenciją, kad įstaigos dažnai atnaujina skelbimus, t. y. randa specialistus, ar skelbimus prašo palikti, nors jau specialistą rado“, – komentavo SAM specialistai.
Tarp įstaigų, susidurianti su didžiausiu specialistų trūkumu – ir didelės, respublikinio lygio ligoninės. „Respublikinė Šiaulių ligoninei trūko 56 specialistų, LSMU Kauno ligoninei – 28 specialistų, Rokiškio rajono ligoninei – 21 specialisto, Regioninei Mažeikių ligoninei – 20 specialistų Varėnos sveikatos centrui – 20 specialistų“, – vardijo ministerija.
Tuo metu Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų.
Jaunieji medikai priešinasi prievartiniam atidirbimui
Kaip naujienų portalui tv3.lt anksčiau yra pastebėjusi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė, su gydytojų trūkumo problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
„Regionai, kuriuose trūksta medikų, įvardijami kaip „dykumos“ ir šį trūkumą bandoma įvairiais būdais spręsti. Pažymima, kad efektyvios yra pozityvios paskatos – tai yra organizacinės kultūros kūrimas, kur medikas gali tobulėti, turi vadovą, kuris jam yra mentorius, sudaromos geros socialinės sąlygos.
Nes tikrai dažnai būna taip, kad baigiant mokslus didesniame mieste jau yra sukurta šeima ir medikas nenori išvažiuoti be antros pusės, jeigu jai ten nėra darbo. Taip pat yra darželių, mokyklų, būrelių vaikams klausimas“, – yra kalbėjusi ji.
Vis tik jaunieji gydytojai kritiškai vertino valdančiųjų siūlymus numatyti papildomas valstybės apmokamas rezidentūros vietas su įsipareigojimu atidirbti vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje regione.
„Europoje ir kitose šalyse apskritai nebėra taikoma tokia praktika, kad būtų mokamos rezidentūros studijos, kaip yra pas mus, kai dalį jos vietų finansuoja valstybė, o už dalį susimoka studentas. Ten visos yra valstybės finansuojamos vietos, nes medikai vis tik ruošiami valstybei“, – pabrėžė A. Panavienė.
Lydi neteisingumo jausmas
Tokią idėjai skeptiškai vertino ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkas Robertas Knispelis. „Tas noras reguliuoti, centralizuoti labai būdinga ypač šio politinio ciklo valdančiajai daugumai. Bet dabar gyvename tokiame pasaulyje, kur darbo rinka yra atvira, yra ir tam tikros Europos Komisijos nuostatos dėl laisvos darbo rinkos judėjimo. Taigi toks pririšimas vienokiai ar kitokiais būdais tikrai kelia klausimų, tad nemanau, kad toks siūlymas bus efektyvus“, – konstatavo jis.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė savo ruožu svarstė, kad tokie sprendimai gal kažkiek ir padėtų spręsti situaciją, bet, visų pirma, dėl to reikia kalbėti su medikų bendruomene: „Tikrai negalima „nuleisti iš viršaus“, kad kaip sovietmečiu bus atidirbimai ar dar kažkas. Prievartinis darbas bet kokiu atveju niekada nebus patrauklus ir čia niekas nelaimės.“
Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį ir į kitą niuansą – į rajoną prisikviestiems jauniems, pradedantiems dirbti gydytojams paprastai siūlomi gerokai didesni atlyginimai.
„Be abejo, yra tas neteisingumo jausmas, nes žmonės toje įstaigoje būna atidirbę 10, 20, 30 metų, o staiga ateina jaunas specialistas, kuris uždirba gerokai daugiau. Aišku, dabar jauni specialistai ateina tikrai labai kvalifikuoti, bet tas ilgus metus išdirbęs gydytojas jaučiasi ne iki galo įvertintas“, – sakė pašnekovė.
Pinigai – dar ne viskas, pasigenda sąlygų
Pašnekovė taip pat konstatavo, kad specialistų planavimas Lietuvoje iš tiesų yra prastas. „Kol kas yra neperžiūrėta, kiek yra pensinio amžiaus žmonių, nežinome, kiek yra vienetais konkrečių etatų, specialistų poreikio planavimas yra prastas.“
Nors nemažai medikų viešai piktinasi, kad atlyginimų dydis nėra pakankamas, pažymima, kad ne vien jis nulemia gydytojų pasirinkimus, kur dirbti ar net emigruoti.
„Aišku, visi labiausiai suinteresuoti, kad algos labiausiai didėtų mažiausiai uždirbantiems ir slaugytojoms, kad įstaigos išlaikytų darbuotojus. Bet tikimės, kad atlyginimai šiemet padidės ir kitiems, nes tada viešajame sektoriuje nebeliks darbuotojų.
Bet, kitas labai svarbus dalykas yra darbo sąlygos. Viešojoje erdvėje vis dar išgirstame pranešimus apie mobingo atvejus – tai jau turėtų būti seniai išgyvendinta. Yra daug veiksnių, sąlygojančių gydytojų pasiskirstymą, darbo vietos pasirinkinimą, ne vien atlyginimas. Svarbi ir darbo kultūra, atmosfera ir kt.“ – sakė R. Kiršienė.
Pasak jos, šiandien itin trūksta skubiosios medicinos gydytojų: „Ypač regionuose – priėmimo skyriuose palikti dirbti tik medicinos gydytojai, o atvejų pasitaiko tikrai įvairių ir labai sudėtingų. Trūksta šeimos gydytojų, matome, kad kitą kartą ir pas juos sudėtinga prieiti, susidaro eilės.
Su specialistai, pavyzdžiui, dermatologais, yra taip, kad jie iš karto eina dirbti į privatų sektorių, kas labai liūdna, nes viešojoje įstaigoje pas juos labai didelės eilės. Taip pat ir pas kardiologus, endokrinologus yra eilės. Privačiai gali patekti greitai, bet ne visi tai išgali, o kiti ir apskritai nesulaukia problemos… Su slaugytojais – irgi didelė problema. Labai liūdna skaityti, kai naktį 60 pacientų prižiūri viena slaugytoja…“
Konstatuojama, kad visuomenei sparčiai senėjant tam tikrų specialistų poreikis tik dar labiau augs, ypač kalbant apie slaugą, lėtines ligas, tuos pačius šeimos gydytojus.
Krūviai nereguliuojami, konsultacijos neapmokamos
R. Knispelio pastebėjimu, dar kitas svarbus dalykas – nesureguliuojami darbo krūviai: „Viešosiose – valstybinėse ir dalinai valstybinėse – įstaigose darbo krūviu tikrai, švelniai tariant, labiau nesureguliuoti. Dėl anksčiau ar vėliau visiems yra garantuotas perdegimas ir ne vieną kartą.“
R. Kiršienė priminė, kad kolektyvinėje šakos sutartyje buvo numatyta, kad dar per 2025 m. turi būti atlikta duomenimis grįstą studiją, siekiant įvertinti sveikatos priežiūros specialistų krūvį. „Bet tas dar iki šiol nėra padaryta. Taigi krūviai išlieka apibrėžti“, – konstatavo ji.
Kita vertus, gydytojai visuomenės akyse neretai vertinami kaip tik besivaikantys pinigų ir savo noru besiplėšantys tarp kelių darboviečių. Vis tik pašnekovė konstatavo, kad dabartinėmis sąlygomis tai yra neišvengiamybė. „Jeigu būtų normalus, geras atlyginimas, tikrai niekas „nesidraskytų“ – nei gydytojai, nei slaugytojai nedirbtų 5 darbuose ir daugiau, jei adekvačiu krūviu normaliai galėtų uždirbti viename darbe“, – teigė ji.
„Viešosiose – valstybinėse ir dalinai valstybinėse – įstaigose darbo krūviu tikrai, švelniai tariant, labiau nesureguliuoti. Dėl anksčiau ar vėliau visiems yra garantuotas perdegimas ir ne vieną kartą.“
Paklausta, ar kartais ir patys medikai nepersistengia imdami vaikytis didesnio atlygio, gydytoja sutiko, kad to visiškai atmesti irgi neišeina: „Taip, tas irgi yra.“
LMS valdybos pirmininkas savo ruožtu atkreipė dėmesį ir į vis dar išliekančią ydingą apmokėjimo sistemą, kuri gydytojus išstumia ne tik iš viešosios sistemos, bet net paskatina emigruoti.
„Nepakankamai finansuojant sektoriaus, darbdaviai, įstaigos priverstos maksimaliai didinti apsukas, kas tas lėšas akumuliuotų savo veiklai. Iš esmės vyksta konsultacijų kiekio, apyvartos skatinimas, sakyčiau, net „turbinimas“. Niekur nedingo tas žymusis principas, kada yra apmokama pirma, ketvirta septinta konsultacijos.
Čia bet kam, pavyzdžiui, autoserviso meistrui ar kirpėjai pasakykite, kad nuo šiol taip ruošiatės elgtis, švelniai tariant, būsite nesuprasti. Taigi apmokėjimas už paslaugas yra nepakankamas, neatitinka bendrų nuostatų. Lyginant su kitomis šalimis sektorių lygmenyje, jis yra vienas žemesnių, dėl to mūsų medikai ir emigruoja“, – kalbėjo R. Knispelis.
Netiki, kad priemokų uždraudimas padės
Gydytojų migravimas dirbti iš viešojo į privatų sektorių ne vien dėl didesnių atlyginimų, bet ir geresnių darbo sąlygų pastaruoju metu buvo ypač aktualizuotas ką tik priiminėjant vadinamąjį priemokų uždraudimo įstatymą.
Valdantieji akcentavo, kad įsigaliojus įstatymui sudarytos sąlygos paskatins dalį medikų grįžtų į viešąjį sektorių. Vis tik valdžios užmojus patys medikai vertina kritiškai.
„Manyčiau, toks lūkestis yra perdėtas. Viešajame sektoriuje ir taip dirba apie 85 proc. medikų, privačiame sektoriuje daugiausiai – iki 15 proc. gydytojų. Ir tai čia kalbame ne apie žmones, o etatus, dažnai gali būti, kad iš jų didesnė dalis ir taip jau dirba viešajame sektoriuje.
Taigi personalo skaičius yra baigtinis, perskirstant iš vienas sferos į kitą jo tikrai nepadaugės. Tai 10 proc. jų sugrįžus į viešąjį sektorių, tikėtis, kad staiga dings eilės, yra naivu“, – konstatavo R. Knispelis.
„Jeigu būtų normalus, geras atlyginimas, tikrai niekas „nesidraskytų“ – nei gydytojai, nei slaugytojai nedirbtų 5 darbuose ir daugiau, jei adekvačiu krūviu normaliai galėtų uždirbti viename darbe“
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu valdžios priimami sprendimai esą sukuria prielaidas sisteminiam mobingui: „Kalbu apie 4 mėnesių registraciją poliklinikinėms konsultacijoms. Centrinis administruojantis nurodymas užpildyti tinklelį 4 mėnesiais į priekį darbdavį tiesiog priverčia į mediką žiūrėti kaip į etatą, kurį reikia užpildyti, tą padaryti bet kokia kaina, o ne žiūri kaip į diplomuotą specialistą ar galų gale bendradarbį.
Iš to kyla galybė prieštaravimų ir programuojamų konfliktų, kai sprendimai priimami politikų, o ne pasitarus su klinicistais ir bendruomene. Išankstinis registravimas 4 mėnesiams ir esmės visiškai sutrikdo kvalifikacijos kėlimą.“
SAM: jau padidintas studijų vietų skaičius
Paklausta, kokias yra numačiusi strategijas siekdama padidinti trūkstamų specialistų skaičių, skatinant jų tolygų pasiskirstymą, SAM teigė, kad 2025 m., lyginant su 2024 m., jau buvo reikšmingai padidintas priėmimo į sveikatos priežiūros srities valstybės finansuojamas vietas skaičius.
Į slaugos studijas numatyta 100 vietų daugiau (2025 m. – 535; 2024 m. – 435), į medicinos rezidentūros studijas – 20 vietų daugiau, nukreipiant regionams (2025 m. – 385, 2024 m. – 365). Tačiau kadangi jau minėtas įstatymas nebuvo pakeistas, vietos tapo bendromis. Į slaugytojo padėjėjo modulinę profesinę mokymo programą numatyta 80 vietų daugiau (2025 m. – 800, 2024 m. – 720).
Pasak SAM, preliminariais duomenimis 2026 metų priėmimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bus pateiktas užsakymas, šiemet siekiant dar padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Į slaugos studijas siūloma papildomai 85, į medicinos rezidentūros studijas regionams – 20, į slaugytojo padėjėjo modulinę profesinę mokymo programą – 100 vietų. Tiesa, toks planas dar turės būti derinamas su Vyriausybe ir Finansų ministerija.
„Į šeimos medicinos rezidentūros programą priimamas aukštas asmenų skaičius nuo 2021 m., t. y. vietų skaičius buvo padidintas nuo 65 iki 80 ir kasmet šis vietų skaičius palaikomas, o per neužimtų valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičiaus perskirstymo posėdžius dar didinamas.
Pvz., 2025 metų priėmimui buvo užsakytos 78 bendrinės vietos ir 5 regioninės, tačiau faktinis vietų skaičius po padidinimo tapo 89, taip pat 12 asmenų buvo priimta į valstybės nefinansuojamas vietas. 2026 metų priėmimui numatoma 76 bendrinių vietų ir 2 vietos regioninės, su mintimi, kad perskirstymo posėdžio metu, vykstančiu kiekvieną einamųjų metų liepos mėnesį, vietų skaičius didės“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
ES projektui įgyvendinti – 17 mln. eurų
Priduriama, kad pernai pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas, kuriam suplanuota 17 mln. eurų. Kaip nurodė ministerija, projekte dalyvauja 53 savivaldybės, iš kurių kiekviena galėjo nusimatyti priemones už 383 199 eurų. Projekte gali dalyvauti asmenys, kurie studijas baigė ne anksčiau nei 2021 m. ir ne vėliau nei 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Priemonės apima galimybes mokėti priedus prie darbo užmokesčio rezidentams, kurie vyks į ne Vilniuje ar Kaune esančias rezidentūros bazes, finansuoti trūkstamų specialistų rezidentūros, bendrosios praktikos slaugos, slaugos studijas įpareigojant atidirbti ne trumpiau nei dvejus metus iš anksto suderintoje įstaigoje, mokėti stipendijas tų specializacijų rezidentams, į kur sunkiausia pritraukti norinčius studijuoti (geriatrija, teismo medicina, vaikų odontologija), išplėstinės praktikos slaugos studentams ir kitiems su įsipareigojimu atidirbti. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kaip nurodė SAM, 2025 metų lapkričio duomenimis, skirti studijų kainos apmokėjimą ir / ar stipendiją yra numatyta 836 slaugytojams. Taip pat yra į projektą numatyta pritraukti 88 slaugytojų padėjėjus, 62 išplėstinės praktikos slaugytojus. Kalbant apie šeimos gydytojus, taikant įvairias skatinamąsias priemones, numatyta pritraukti 74 dalyvius.
„Mūsų matymu, projektas vyksta sėkmingai, nes dar tik pirmieji oficialūs projekto vykdymo metai, t. y. paskutinė sutartis tarp savivaldybės ir CPVA buvo pasirašyta gegužės pabaigoje, o daug priemonių jau yra panaudota“, – teigė ministerija.
SAM pridūrė, kad be kitų pakeitimų taip pat didinamas rezidentūros bazių skaičius ir minimali profesinės praktikos atlikimo ne universiteto ligoninėje trukmė, didinamas rezidentūros bazių prisidėjimas prie gydytojo rezidento darbo užmokesčio.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vos pradėjusi kadenciją sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad medikų trūkumo problemą ketinama spręsti ir prisikviečiant grįžti specialistus iš užsienio, taip pat – dirbančių ne medicinos sektoriuje specialistų pritraukimą. Vis tik kol kas, kaip nurodė SAM, projektą planuojama pradėti įgyvendinti 2026 m. sausio-vasario mėn.
Šaltinis: tv3.lt