Prieš pusantrų metų prezidentas Gitanas Nausėda ir socialdemokratai buvo populiarumo viršūnėje. Vieni kitus palaikydami laimėjo rinkimus – G. Nausėda antrąkart tapo prezidentu, o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo Seimo rinkimus. Tačiau dabar ir prezidento, ir socialdemokratų premjerės reitingai šovė žemyn. Ką darys šalies vadovai, kad vėl padidintų populiarumą? Ekspertai svarsto, kad politinėje arenoje gali kilti kova.
Prieš pusantrų metų, įsibėgėjus Prezidento rinkimų kampanijai, išryškėjo itin geri Gitano Nausėdos ir LSDP santykiai – pastarieji G. Nausėdą palaikė per Prezidento rinkimus, o jis neslėpė simpatijų socialdemokratams per Seimo rinkimus – rinkimų naktį LSDP štabe su dovanomis apsilankė šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas.
Dabar pagyros ir gražūs žodžiai nutilo, o kai kuriais atvejais padidėjo trintis: atmestas prezidento veto dėl „čekutininkų“, iš pirmo karto nepatvirtintas G. Nausėdos kandidatas į Konstitučinio Teismo teisėjus – tai tik keli pavyzdžiai, kaip valdantieji parodė prezidentui ragus.
Ar baigėsi Nausėdos ir socialdemokratų medaus mėnuo?
Visgi, ar baigėsi G. Nausėdos ir socialdemokratų medaus mėnuo? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas sako, kad „didžioji meilė“ baigėsi, bet dabar stebime santykius, paremtus natūriniais mainais.
„Panašu, kad iš medaus mėnesio mes perėjome į santykius, pagrįstus natūriniais mainais, nes dar (Gintauto – red. past.) Palucko Vyriausybės laikotarpiu tas bendradarbiavimas buvo akivaizdus. Galime prisiminti, kaip ilgai prezidentas dengė G. Palucką, kol buvo visiškai nebeįmanoma kažkaip kitaip elgtis, atitraukti savo paramą“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo I. Kalpokas.
„Dabar mes turime situaciją, kuomet, viena vertus, yra atmetinėjami prezidento veto, atmetinėjami prezidento kandidatai, paskui tie patys kandidatai yra tvirtinami, kai prezidentas pasirašo tai, ko reikia valdančiajai daugumai. Kitaip tariant, mes perėjome į „stumk-trauk“ natūriniais mainais pagrįstą santykį“, – komentuoja ekspertas.
Vis dėlto tam tikrais klausimais prezidento ir socialdemokratų nuomonės bei interesai sutampa.
„Mes matome ir situacijas, kur interesai nebūtinai konfliktuoja arba nebūtinai reikia ką nors mainyti, bet kurie absoliučiai sutampa. Pavyzdžiui, su LRT vadovybės pakeitimu yra visiškai bendras valdančiosios daugumos ir Prezidentūros interesas“, – įžvalgomis dalijasi I. Kalpokas.
„Taigi, labai didelės „meilės“ galbūt ir nebėra, bet interesų sutapimo ir natūrinių mainų mes tikrai stebime nemažai“, – prezidento ir socialdemokratų santykius reziumuoja jis.
Urbonaitė: dabar tikrai prasidės kova
Nors politikai sako, kad dirba ne dėl reitingų, jie neretai keičia politikų veikimo dinamiką, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Dabar tiek prezidento, tiek socdemų, tiek atskirų socdemų lyderių reitingai čiuožia žemyn. Tai reiškia, kad parama politikams, kur, atrodo, politikas gali daryti bet ką, bet vis tiek jį parems nėra tokia. Mes matome, kad keičiasi rinkėjų nuotaikos, ir jie (politikai – red. past.) negali to ignoruoti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ji.
Naujausiais duomenimis, G. Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.
Tuo metu kita šalies vadovė, Inga Ruginienė yra antra neigiamai vertinamų politikų sąraše. Apie ją nepalankiai atsiliepė 49,1 proc. (buvo – 41 procentas) respondentų, palankiai – 30,3 proc. (buvo – 35,4 proc.) apklaustųjų. Blogiau už ją vertinamas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Be to, kaip pažymi R. Urbonaitė, daugėja tų, kurie yra neapsisprendę, taip pat didėja bendras nusivylimas Lietuvos politika.
„Dėl to atsakomybę turi prisiimti visi, nuo politikų iki žiniasklaidos. Visi turi dirbti maksimaliai gerai, o ne bandyti pataikyti į kažkokią nuomonę, kas irgi yra šių metrų trendas, kuris visiškai nebeatrodo gerai“, – komentavo ekspertė.
„Man atrodo, čia ir yra problema – visi jaučia, kad yra nelabai gerai, ir bandys kapanotis patys. Dabar galbūt reikia susitvarkyti kažkokius dalykus, dėl kurių yra sutarta (beje, mes nežinome, dėl ko iki galo yra sutarta)“, – pridūrė ji.
Politologė svarsto, kad 2026 metai bus laikas, kai kiekvienas gelbės save ir savo reputaciją, o tai reikš kovas tarp politikų.
„Aš jaučiu, kad dabar bus kiekvienas už save, nes reikia gelbėti savo kailį. Tas kailis kuo toliau, tuo mažiau blizga, o to blizgesio nelabai atkursi išplovęs geresniu šampūnu. Taigi aš manyčiau, kad dabar tikrai prasidės kova, o ta kova greičiausiai bus be taisyklių“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Laukia nemažai įtampos, o tą įtampą labiausiai didins krintantis pasitikėjimas ne atskirais subjektais, bet apskritai politika ir visa politine sistema“, – pridūrė ji.
To nebuvo daugiau kaip 20 metų: naujausi reitingai Nausėdai kirto negailestingai
Pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Anot jos, G. Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.
Lapkritį atliktoje apklausoje politiką palankiai vertino 45,2 proc. respondentų, nepalankiai – 32,3 procento. Tai lėmė, kad prezidentas iš pirmos populiariausių politikų vietos nukrito į ketvirtą.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pokyčius lygina su Rolando Pakso prezidentavimu.
„Paprastai prezidentai turi teigiamus vertinimus, būna pirmoje vietoje. Neigiamą vertinimą Lietuvos prezidentas pastarąjį kartą turėjo 2004 metais ir tai buvo Rolandas Paksas. Tačiau jo atveju buvo labai aiškios priežastys – tėvynės išdavystė“, – BNS sakė sociologas.
Anot jo, nėra vienos priežasties, kodėl G. Nausėdos reitingas jau kelis mėnesius iš eilės drastiškai mažėja.
„Tas kritimas prasidėjo vasarą ir sietinas su Vyriausybės formavimu, kuris truko iki spalio. Paskui buvo demonstracijos, laužai prie Seimo. Nėra vieno įvykio, tai procesas“, – aiškino V. Gaidys.
Sociologas tikino, kad prezidentą neigiamai vertina daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Nemuno aušros“ rinkėjai. Palankiausiai į G. Nausėdą žiūri Lietuvos socialdemokratų partijos elektoratas.
Reitingų lyderis – Skvernelis, Ruginienė pagal populiarumą beveik dugne
Iš antrosios į pirmąją vietą pagal populiarumą tarp Lietuvos politikų pakilo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį palankiai vertina 47 proc., nepalankiai – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Lapkritį atitinkami reitingai siekė 44,2 ir 30,5 procento.
Į antrąją vietą pakilo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Palankiai vertinančių europarlamentarą skaičius lieka toks pats kaip ir lapkritį – 39,6 proc., nepalankus politiko vertinimas siekia 36,7 proc, lapkritį jis buvo 35,2 procento.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reitingų lentelėje yra trečia. Teigiamos nuomonės apie ją yra 39,1 proc. (lapkritį – 37,4 proc.), neigiamos – 38,9 proc. (35,3 proc.) gyventojų.
Penktą vietą užima TS-LKD vedlys Laurynas Kasčiūnas. Teigiamai jį vertina 36,5 proc. gyventojų (lapkritį – 34,6 proc.), neigiamai – 42 proc. (lapkritį – 40 proc.) apklaustųjų.
Toliau lentelėje – Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Palankiai jį vertina 35,5 proc. gyventojų (lapkritį – 35,8 proc.), neigiamai – 34,4 proc. (lapkritį – 28,4 proc.) apklaustųjų.
Iš penktosios vietos į septintąją gruodį nukrito užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lietuvos diplomatijos vadovą palankiai vertino 34,2 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 26,2 proc. respondentų (lapkritį buvo atitinkamai 36,4 ir 22,3 procento).
Nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje lieka valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Apklausos duomenimis, jį nepalankiai vertina 56,1 proc. (lapkritį – 50,4 proc.) Lietuvos gyventojų, palankiai – 26,1 proc. (25,3 procento).
Antra neigiamai vertinamų politikų sąraše – premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė. Apie ją nepalankiai atsiliepė 49,1 proc. (buvo – 41 procentas) respondentų, palankiai – 30,3 proc. (buvo – 35,4 proc.) apklaustųjų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 12–30 dienomis. Apklaustas tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Šaltinis: tv3.lt
