Jungtinėms Valstijoms nusigręžiant nuo Europos, ši rodo dėmesį kitai pasaulio galybei – Kinijai. Kaip tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“ teigė JAV Stanfordo universiteto bendradarbis, buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, šis posūkis buvo matomas ir Miuncheno saugumo konferencijoje. Jam su žurnalistu Vytautu Bruveriu svarstant, kaip tai susiję ir su paskutinias Lietuvos vadovų pareiškimais šia tema, G. Landsbergis įspėjo, kad JAV stebės ir įvertins Lietuvos pozicijos pasikeitimą, jei ši nuspręs su visa Europa gręžtis į Kiniją.
Istorijos pabaiga. Nuolat pildoma
Video: Gabrielius LandsbergisVytautas Bruveris | Delfi
Pastebėjo dėmesį Kinijai
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad kinų delegacija Miuncheno saugumo konferencijoje buvo itin gausi.
„Berods didžiausia Kinijos delegacija dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoj. Kas, mano vertinimu, irgi yra gal šiek tiek ir režisūros toks elementas, parodant amerikiečiam, kad, na, kuo mažiau jūsų, tai tada mes tada turėsim Europoje daugiau Kinijos ir įsileisim Kiniją“, – kalbėjo buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, menkai tikėtina, kad Vokietijos vyriausybė apie tokį sprendimą nežinojo. Be to, tai sutampa ir su kitų šalių lyderių – Kanados, Didžiosios Britanijos – paskutinio meto vizitais į Kiniją.
„Manau, kad tai yra tokie aiškūs parodymai Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad tokiam binariniame dvipoliam pasauly, mes galim rinktis tarp JAV ir Kinijos. Ir jeigu JAV su Europa nori turėt mažiau arba su tom vidutinėm galiom, kaip sakė Kanados premjeras „middle powers“, tai mes tada rinksimės bendradarbiavimą su Kinija“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jo vertinimu, Kinija tą „tikrai mielai išnaudos“, tačiau abejojo jos geranoriškumu.
„Manau, kad jie turi savo interesų ir tikslų tikrai ne ką mažiau negu Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet dienos pabaigoj reikės vis dėlto įsivertinti, kad mūsų vertybės skiriasi su Kinija, ko gero, nesutaikomai“, – kalbėjo jis.
JAV į Lietuvos poziciją atkreiptų dėmesį
V. Bruveris savo ruožtu svarstė, kad galbūt ir Lietuvos valdžios bandymai „kažkaip koreguoti kursą“ dėl Taivano, yra susiję su šia politine kryptimi.
„Premjerė, taip sakant, iš valdžios viršūnės pasakė – nesuprantu, kas tos šaknys, prie kokių čia šaknų reikia grįžt, bet suprask, reikia vėl draugauti su kinais“, – pastebėjo apžvalgininkas.
Jis turėjo galvoje premjerės Ingos Ruginienės citatą, kurią ji pasakė kalbėdama apie Kiniją. Vėliau ministrė pirmininkė komentavo, kad atidarant Taivaniečių atstovybę tokiu pavadinimu, jos nuomone, buvo paskubėta.
Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį sukvietęs užsienio politiką formuojančius valdančiųjų atstovus, po susitikimo sakė, kad Lietuva laikėsi visų nusistovėjusių tarptautinės teisės normų, nepažeidė ir niekada neneigė „Vienos Kinijos“ principo bei toliau norėtų plėtoti tiek ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, tiek atkurti diplomatinius santykius su Kinija.
Šalies vadovas teigė, kad šią poziciją vieningai palaikė visi susitikimo dalyviai.
Tuo metu G. Bruveris sakė turintis informacijos, kad Kinijos pusė kelia sąlygas apskritai uždaryti Taivano atstovybę, ne tik pakeisti jos pavadinimą.
G. Landsbergis teigė, kad jei Lietuva pakeistų savo kryptį Taivano atžvilgiu, tai neabejotinai būtų pastebėta tiek Europoje, tiek JAV.
„Mums atrodo, kad administracija galbūt į Europos arba Europos mažąsias valstybes žiūri gal pro pirštus ir nėra taip įsitraukusi, tačiau teko bendrauti su Kongreso delegacija, kuri atvykusi buvo į Miuncheno saugumo konferenciją. Vienas iš pirmųjų klausimų – kokia jūsų situacija su Taivanu? Ar jūs irgi maždaug ta pačia kryptim, kartu su kitais europiečiais sukat link Kinijos?
Lietuvos tas posūkis, iš esmės jisai buvo transatlantinis posūkis. Tai dabar išsukti iš šito kelio bus suprasta, kad mes išsukam iš transatlantinio kelio ir pasirenkam Kinijos kelią. Nežinau, ar šiuo metu tai yra geriausias signalas.
G. Landsbergis
Tai manau, kad neišvengiamas būtų vertinimas, kad Lietuva, mažėjant pasitikėjimui Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, renkasi kinišką kelią“, – kalbėjo jis.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad „kas nors turėtų patarti galbūt arba paaiškinti Vyriausybei“, kad pasirinkimas bendradarbiauti su Taivanu turėjo ir labai stiprų transatlantinį dėmenį. Jis teigė, kad net jei Lietuva nieko už parodytą transatlantinę kryptį negavo pamatuotos naudos trumpuoju laikotarpiu, svarbu įvertinti ilgalaikę kryptį.
„Nebūtinai yra sprendimai priimami pusės metų, ar metų, ar kelių metų trukmėje. Strateginiai sprendimai arba pokyčiai, jie yra ilgalaikiai. Ir Lietuvos tas posūkis, iš esmės jisai buvo transatlantinis posūkis. Tai dabar išsukti iš šito kelio bus suprasta, kad mes išsukam iš transatlantinio kelio ir pasirenkam Kinijos kelią. Nežinau, ar šiuo metu tai yra geriausias signalas“, – svarstė jis.
Stebėjosi „rožiniais akiniais“
V. Bruveris savo ruožtu svarstė, ar JAV besitraukiant iš Europos, „komunistinės pagrindinės diktatūros“ pasirinkimas situacijos subalansavimui kelia Europai mažesnę egzistenciją grėsmę nei, pavyzdžiui, Rusija.
Mūsų pašonėj vyksta karas, kurio yra visuotinai pripažįstama, kad vienas pagrindinių finansuotojų yra būtent ta pati komunistinė Kinija. Tai aš nežinau, kokio reikia stiprumo ar silpnumo dėtis rožinius akinius, kad pamestum šitą faktą.
G. Landsbergis
G. Landsbergis pritarė, kad tai yra labai keistas dalykas ir teigė, kad tai primena situaciją Europoje šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai jaunimas, nusivylęs JAV, suko kone į Sovietų Sąjungos palaikymą.
„Šiuo metu mes turim karą vykstantį dabar. Mūsų pašonėj vyksta karas, kurio yra visuotinai pripažįstama, kad vienas pagrindinių finansuotojų yra būtent ta pati komunistinė Kinija. Tai aš nežinau, kokio reikia stiprumo ar silpnumo dėtis rožinius akinius, kad pamestum šitą faktą“, – svarstė jis.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad kol Lietuvoje rengiamos labdaros akcijos Ukrainai paremti, Kinija savo resursus skiria ją puolančiai Rusijai paremti. „Na tai klausimas, ar iš tikrųjų Kinijai šiuo metu reikalinga diplomatinė parama“, – replikavo jis.
V. Bruveris savo ruožtu teigė, kad visa tai rodo, jog nei kolektyvinė Europa, nei Lietuva neturi aiškios strateginės vizijos.
Kritikavo chaotiškumą
Jis pastebėjo, kad jei iš tiesų būtų svarstoma pervadinti ar net uždaryti Taivaniečių atstovybę, tam reikėtų šių sutikimo, tačiau Taivano atstovai jokių signalų iš valdžios, jo žiniomis, šiuo klausimu nėra gavę.
Vytautas Bruveris
FOTO: Josvydas Elinskas | Delfi
„Tai tiesiog mes matome tokį, kaip čia pasakyt, chaotišką mesedžingą į išorę įvairiausių valdžios atstovų lūpomis. Vieni sako, kad ne, mes norėtume su kinais draugauti, bet jų reikalavimų nevykdysime taip, kaip jie suformuluoti, kas na, okay. Prezidentūra turi kitą dar poziciją iš viso, sako, kad čia nėra būtinybės šitų dalykų svarstyti. Premjerė kalba apie traukinį ir šaknis… Žodžiu, va chaosas, kuris rodo, kad apskritai nėra strateginio matymo“, – kalbėjo žurnalistas.
G. Landsbergis pritarė, kad nėra jausmo, kad ši Vyriausybė siekia konkrečių tikslų.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad Kinija siekė visiško atstovybės uždarymo.
„Aš tą galiu patvirtinti, kad ir mūsų vyriausybės metu reikalavimai – mes turėjom diskusijas su kinais dėl galimybės normalizuoti kažkaip tuos santykius. Ir reikalavimas visada buvo labai aiškus. Ta prasme, tai jau tikrai seniai nebebuvo apie pavadinimą. Tai buvo kalbama apie uždarymą atstovybės apskritai“, – kalbėjo jis.
G. Landsbergio nuomone, pasirinkus eiti Kinijos keliu, reikalavimai tik augs, bus vieši ir žeminantys, o rezultatų jis teigė nesitikintis.
„Rezultatas bus vienas – kad JAV mes draugų ir palaikymo tikrai prarasim“, – įspėjo jis.
Šaltinis: DELFI.LT
