Lietuva kelia tikslą jau artimiausiais metais pasigaminti daugiau elektros energijos, nei jos suvartoja. Tačiau kartu siekiama spręsti ir kitus energetikos iššūkius – nuo elektros kainų svyravimų iki kritinės infrastruktūros apsaugos.
Apie tai, kokie tikslai keliami artimiausiems metams ir kas galėtų sumažinti elektros kainų šuolius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vienas iš Lietuvos tikslų 2028 m. – siekis tapti nepriklausomiems, kad elektros pasigamintumėm daugiau, nei jos suvartojame. Ar yra dar papildomų tikslų, kurie keliami šiems ar kitiems metams?
Taip, 2028-ieji yra tikslas, kai Lietuva, vertinant metinį elektros energijos gamybos vidurkį ir suvartojimą, pati turėtų pasigaminti daugiau elektros energijos, negu jos suvartoja.
Kalbant apie 2026 metus, turbūt esminis tikslas yra tas, kad tikrai matysime daug prie elektros energijos tinklo prisijungiančių didelių kaupimo sistemų. 2026 metai tuo tikrai bus išskirtiniai.
2025 metais nuo pat metų pradžios, tai yra jau praktiškai metus laiko, dėjome daug pastangų, kad būtų ir finansinė parama, ir visa ekosistema būtų tinkama kaupimo įrenginiams.
Kuo tai svarbu gyventojams? Tai svarbu tuo, kad elektros energijos kainų šuoliai turėtų būti sumažinti, nes šiuo metu dieną ir naktį elektros energijos kainos yra skirtingos. Būtent kaupimo sistemos suteikia galimybę kiek įmanoma, aišku, technologiškai, išlyginti elektros energijos kainą.
Tai yra viena iš svarbių krypčių, viena iš proveržio krypčių Lietuvai ir kartu regionui.
Taip pat svarbūs ir visi kiti energetikos elementai. Be abejo, kritinės infrastruktūros apsauga. Pernai nemažai dirbome, kad iš europinių lėšų būtų galima finansuoti tokios infrastruktūros apsaugą. Tikiuosi, kad būtent sausio mėnesį turėsime neblogų žinių iš Briuselio.
Kaip vertinate dabartinį energetinį saugumą Lietuvos atžvilgiu?
Būtent dėl mūsų tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa turime tikrai stiprų elektros energijos tinklą. Dabar tą infrastruktūrą reikia tinkamai apsaugoti.
Ji taip pat reikalinga ir kitiems poreikiams – pramonės poreikiams. Čia labai svarbi sinergija tarp energetikos, visos ekonomikos funkcionavimo ir, be abejo, krašto apsaugos sistemos.
Turime tam tikrų planų dėl šios infrastruktūros apsaugos. Taip pat dirbame ir su Vidaus reikalų ministerija, kad ši sistema būtų tinkamai apsaugota. Tai ir buvo viena pagrindinių pokalbio temų.
Užsiminėte apie elektros kainų šuolius. Tai buvo ypač pastebima ankstesniu laikotarpiu, bet tokių atvejų matome ir dabar. Tai aktualu tiek gaminantiems vartotojams, tiek verslui.
Sakote, kad iš esmės šią problemą galėtų išspręsti kaupimo baterijos, vadinamieji kaupikliai. Ar iš tiesų tai vienintelė priemonė, kuri padėtų išspręsti šią problematiką? Ir kodėl apskritai vyksta tie elektros kainų šuoliai?
Iš esmės energetikoje šiuo metu turime tam tikrą gamybos revoliuciją, galima taip pavadinti.
Anksčiau elektros energija buvo gaminama didžiosiose elektrinėse – arba dujinės generacijos pagrindu, arba kitais elektros energijos generacijos šaltiniais.
Šiuo metu Lietuva jau perėjo į etapą, kai didžiausia generacijos apimtis yra būtent iš saulės ir vėjo.
Galime pagrįstai didžiuotis, kad tarp Baltijos šalių turime daugiausia instaliuotos galios. Kaip ir minėjau, rekordas buvo pasiektas 2025 metais.
Svarbu pastebėti, kad saulė ir vėjas nėra labai stabilūs elektros energijos generacijos šaltiniai. Dėl to kaina priklauso nuo to, kiek tuo metu yra saulės ir vėjo.
Kai šių šaltinių yra daug, natūralu, kad elektros energijos kaina yra pakankamai maža. Kai jų trūksta, kaina kyla.
Todėl tikslas yra kartu su kaupimo sistemomis integruoti visus tris elementus ir tokiu būdu užtikrinti, kiek įmanoma stabilesnę ir mažesnę elektros energijos kainą tiek gyventojams, tiek verslui.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Šaltinis: TV3.LT
