Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė faktus apie užkulisiuose vykusius susitarimus su Maskva. 2021 m. jis buvo pasirengęs aptarti su Rusija Aljanso karių išvedimą iš Rytų Europos ir buferinės zonos sukūrimą, į kurią patektų Baltijos valstybės, rašo Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“.
Analizuodamas J. Stoltenbergo memuarus, leidinys pabrėžia, kad jis vedė derybas su Kremliumi neinformuodamas pažeidžiamiausių sąjungininkų.
Pavyzdžiui, 2021 m. rudenį jis susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pokalbio metu jis pasiūlė aptarti Kremliaus siūlymą sukurti buferinę zoną.
Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai prieštaravo bet kokioms nuolaidoms. Tačiau generalinis sekretorius ignoravo jų susirūpinimą ir buvo pasirengęs grįžti prie 1997 m. saugumo architektūros ribų. Tai faktiškai būtų reiškę NATO rytinio flango nuginklavimą.
Kodėl Rusija atmetė buferinės zonos pasiūlymą?
Nepaisant tokio pasirengimo daryti nuolaidas Kremliui, Maskva planą atmetė.
Rusija nenorėjo kompromisų, o siekė visiškos regiono kontrolės.
Savo memuaruose J. Stoltenbergas rašo, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas Thorvaldas – buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, kuris net Šaltojo karo metu skatino dialogą su Maskva.
Toliau jis didžiuodamasis rašo, kad jam pavyko išlaikyti šį dialogą net po Krymo aneksijos 2014 m.
Šaltinis: TV3.LT
