Vilniaus rajono savivaldybėje įnirtingai ginamas kardinolas Henrikas Gulbinovičius, kuris Vatikano sprendimu yra pripažintas padaręs rimtus seksualinio pobūdžio pažeidimus. Bausmė buvo skirta dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos nusikaltimų slėpimo bažnyčioje. Lenkų rinkimo akcijos frakcija Vilniaus rajono Taryboje į tai užmerkia akis besąlygiškai gindami H. Gulbinovičių.
Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė pareikalavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė savo rajono teritorijoje atšauktų kardinolo H. Gulbinovičiaus vardo gatvių pavadinimus. Tą padaryti savivaldos institucija raginama iki balandžio 6 d., kitu atveju valstybė dėl šios situacijos kreipsis į teismą.
„Apie asmenį paaiškėjus aplinkybėms, kurios nėra suderinamos su visuotinai priimtomis geros moralės ir dorovės normomis, konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės bei darnios pilietinės visuomenės principais, savivaldybės tarybai kyla pareiga nedelsiant panaikinti suteiktą gatvės pavadinimą“, – teikime Vilniaus rajono savivaldybei nurodo Vyriausybės atstovė.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba vasario viduryje nusprendė nesvarstyti siūlymo keisti už pedofiliją Vatikano nubausto kardinolo H. Gulbinovičiaus vardu pavadintų gatvių pavadinimų. Siūlymus keisti H. Gulbinovičiaus vardu pavadintas gatves Vilniaus rajono savivaldybės tarybai teikė jos narys Danielius Ilkevičius. Politikas siūlė kardinolo vardu pavadintas gatves rajone pakeisti į Buivydžių ir Gabrielio Jano Mincevičiaus gatves.
Po vasario mėnesio Tarybos sprendimo nesvarstyti D. Ilkevičiaus iniciatyva klausimas vėl sugrįžo į Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos darbotvarkes. Tačiau Lenkų rinkimo akcijos frakcijos nariai visomis išgalėmis bando apginti H. Gulbinovičiaus vardą.
LLRA-KŠS artimas santykis su H. Gulbinovičiumi
Laisvės partijos narys, Centro dešinės frakcijos narys Danielis Ilkevičius teikė raštą Vyriausybės atstovui. Praėjusią savaitę būtent Vyriausybės atstovo teikimu buvo teikta svarstyti gatvių pavadinimų panaikinimus. Tačiau svarstymas neįvyko, kadangi Lenkų rinkimų akcija suorganizavo gyventojų apklausą dėl H. Gulbinovičiaus vardu pavadintų gatvių, kuri truks iki balandžio 15 d. Vadovaudamiesi šiuo argumentu, LLRA Tarybos nariai paprašė pašalinti klausimą iš darbotvarkės.
„Mano vertinimu, tai yra slėpimasis už sau patogių faktų, nes iš tikro aišku, kad nuo pat pradžių šito klausimo išspręsti nenorėta. Aš jį teikiau dar praeitais metais ir tai buvo galima išspręsti ramiai, be didelių diskusijų ar visuomenės įaudrinimo, tiesiog per pirmą svarstymą priimti“, – situaciją aiškino D. Ilkevičius.
Jeigu Vyriausybės atstovo teikimas bus neįvykdytas, atstovas kreipsis į teismą: „Šiuo pašalinimu mes pradėjome savivaldybės ginčą su teismu dėl to, kad gatvių pavadinimai neatitinka sprendimų projektuose ir įstatymuose numatytų kriterijų.“
D. Ilkevičiaus įsitikinimu, Lenkų rinkimų akcijos atstovai vilkina procesą, nes „vertina šį žmogų kaip labai artimą sau“: „Mes matome, kad rajono merė Marija Rekst artimai bendravo su H. Gulbinovičiumi ir dalyvavo renginiuose kartu. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad tikėtina, jog ji sveikino ir jo mamą su jubiliejumi. Tas santykis yra labai artimas, savas. Ši politinė bendruomenė yra įsikibusi principo: nesvarbu, ar gerai, ar blogai, svarbu, kad savo.“
Marija Rekst. | Paulius Peleckis/BNS
„Manau, čia yra vienas iš faktorių, kad jie iš dalies jaučiasi kalti dėl šitos problemos, kadangi nesiėmė spręsti jos anksčiau, patys suteikė tuos gatvių pavadinimus, tad sunku pripažinti savo kaltę. Kita vertus, galbūt jau yra ruošiamasi rinkimams, norint rinkimų kampanijoje merui įgelti, kad net tokio klausimo neišsprendė. Per debatus garsiai pasakytos frazės dažnai nėra tikrinamos, o tokią užmesti galėtų“, – kalbėjo Centro dešinės frakcijos narys.
Praeitą savaitę vykusio Tarybos posėdžio metu buvusi Vilniaus rajono merė reikalavo nešmeižti H. Gulbinovičiaus. Teigė, jog nėra jokių įrodymų, kad asmuo atliko veiksmus, dėl kurių yra kaltinamas. Kaip teigia D. Ilkevičius, tokie pasisakymai kartojasi ne tik iš šios politikės lūpų, bet ir iš dalies Lenkų rinkimų akcijos atstovų.
„Nepaisant to, kad arkivyskupas Gintaras Grušas yra viešai pakomentavęs situaciją ir paminėjęs, kad jeigu tokie procesai kunigų, ypač kardinolų, atžvilgiu pradedami, jie pradedami su pagrindu. Tai jau yra pakankama sankcija manyti, kad šie nusikaltimai turi pagrindą, manyti, kad jie buvo įvykę.
Jam regalijos atimtos, jis palaidotas civilinėse kapinėse. Vatikano nuncijus apie tai pasisakęs, tad juokinga sakyti, kad nepakanka argumentų, kai turime liudytojų, Vilniaus rajone gyvenančių asmenų, kurie patys liudija, kad buvo paveikti kunigai“, – komentavo Laisvės partijos narys.
Lenkų rinkimų akcija proteguoja pedofilą?
Vilniaus rajono savivaldybės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Martynas Motuzas taip pat teigia neigiamai vertinantis Lenkų rinkimų akcijos argumentus pašalinti klausimą iš darbotvarkės ir didžias pastangas bandant apsaugoti H. Gulbinovičiaus vardą.
„Įsivaizduokite dabar tokią situaciją, kad Taryba dar kartą nepritars Vyriausybės atstovo teikimui, tai yra administracijos teikimui. Kaip mes atrodysime prieš visuomenę, prieš smurtą artimoje aplinkoje? Apgailėtina situacija.
Man jau pradeda pirštis tokia mintis, kad kai Lenkų rinkimų akcija proteguoja pedofilą – vadinkime tikrais vardais, kyla klausimas, ar jie patys nieko neslepia. Galbūt jie kažką daugiau slepia proteguodami pedofilą. Mano nuomonė yra tokia“, – situaciją komentavo M. Motuzas.
Socialdemokratas negali suprasti ir motyvų, kodėl LLRA galėtų būti naudinga vilkinti procesą, kuris anksčiau ar vėliau vis tiek turės užsibaigti: „Nebent tai turi kažkokių vidinių sąsajų, galbūt su tais pačiais politikais. Esame matę turbūt ne vieną reportažą, kaip tas pats partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis buvo užfiksuotas su kardinolu H. Gulbinovičiumi.
Aš galvoju, kad eisime į teismą. Manau, kad mažoji dalis tarybos, tai yra centro dešinės frakcija arba socialdemokratų frakcija, tiesiai šviesiai pasakys teismui, kad mes patys nepritariame tam Tarybos sprendimui.“
Tikslas vilkinti ir pradėti teisminį procesą
Pats Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius tvirtina, kad jam pačiam pakanka argumentų, metamų prieš kardinolą H. Gulbinovičių: „Politikoje, jeigu jau tas šešėlis mestas, yra pasisakymai Vatikano ir panašiai, tiesiog sprendimai vieni ar kiti turėtų būti priimti.“
Komentuodamas Lenkų rinkimų akcijos atstovų inicijuotą klausimo pašalinimą iš darbotvarkės, R. Duchnevičius sakė, jog tokią teisę jie turi, kaip ir teisę vykdyti gyventojų apklausą: „Kadangi pati Taryba per praėjusį posėdį sakė, kad reikia apklausti, vykdome, savo funkcijas atliekame. Tiesiog atrodo, kad tas klausimas yra labai politizuojamas.
R. Duchnevičius. | Žygimantas Gedvila/ELTA
Vilniaus rajono meras neturi atsakymo, kodėl LLRA nesilaiko Vyriausybės atstovo nurodyto termino, sako, jog „gal tikslas yra vilkinti“ ir eiti į teisminį procesą: „Man tik klausimas dėl mūsų įstatyminio reglamentavimo. Tu paduodi į teismą savivaldybę kaip juridinį vienetą. Didžioji institucija, meras turi administraciją, tu paduodi šitą vienetą, kuris turi kodą, atsako, bet sprendimų nepriima.
Teistis su tuo, kas galbūt turi kitą nuomonę, yra juokinga ir keista. Įdomu bus pažiūrėti tą praktiką, nes Taryba kolektyviai atsakyti turėtų už šitą klausimą, o Tarybos negali paduoti į teismą. Taip įdomiai atrodo.“
Pats socialdemokratas tvirtina dar nebūdamas meru kreipęsis į buvusią merę M. Rekst siūlydamas situaciją spręsti nedelsiant, nepaliekant vietos interpretacijoms: „Tai yra dviprasmiškas, skaudus klausimas gyventojams. Nuomonės gali būti įvairios, bet tas dviprasmiškumas yra labai rimtas. Nežinau, ko čia daugiau reikia, kad tą šešėlį tiesiog likviduotume.“
Nori „nebevarstyti šakute žaizdos“
Alfa.lt redakcijai nepavyko pasikalbėti nei su buvusia Vilniaus rajono mere M. Rekst, nei su LLRA-KŠS frakcijos seniūnu Valdemaru Urbanu, kaip ir su dauguma Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narių. Didžioji dalis frakcijos atstovų atsisakė komentuoti situaciją arba siūlė kalbėtis su frakcijos seniūnu V. Urbanu.
Susisiekus su LLRA-KŠS frakcijos nare Renata Sobieska, politikė pabrėžė ir pataisė, jog Vyriausybės atstovas ne „nurodė“ keisti gatvių pavadinimas, o „rekomendavo“. Tačiau rekomendacija turi galiojimo datą, balandžio 6 d., po kurios nesilaikymo toliau eina kreipimosi į teismą galimybės. R. Sobieskai priminus Vyriausybės atstovo rašte nurodytą informaciją, Tarybos narė atsakė: „Tegul kreipiasi.“
R. Sobieskos pasiteiravus, kodėl Lenkų rinkimų akcijos atstovai taip stipriai priešinasi gatvių pavadinimų keitimui ir garbės piliečio vardo atėmimui iš H. Gulbinovičiaus, ši atsako, jog frakcija linkusi manyti, kad „kunigas kardinolas yra apšmeižtas“: „Jam pačiam tiesiogiai kaltinimų nelabai yra, nebent slėpė kažką.
Tų aukų vėlgi yra viena pas mus ir Lenkijoje, kuris vėliau atsiėmė savo kaltinimus. Žmogus kelios dienos prieš mirtį gavo tą sprendimą ir negalėjo apsiginti. Gal visai būtų kitaip, jeigu kas nors jam būtų atstovavęs ir jeigu jis būtų gynęsis.
Būtų gerai, jeigu kažkas iki galo tai ištirtų. Labai norėtųsi baigti tą klausimą, nes paskaitai dokumentus Lenkijoje ir jie yra gan migloti, kelia daugiau klausimų negu aiškumo. Dėl to, matyt, ir giname. Būčiau linkusi tą klausimą ištirti, jeigu būtų įmanoma, ir nebevarstyti su šakute žaizdos.“
Alfa.lt primena, kad H. Gulbinovičius nebuvo nuteistas teisiškai pirmiausia dėl to, kad dauguma jam mestų kaltinimų buvo susiję su įvykiais prieš kelis dešimtmečius, kuriems buvo suėjęs senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas tapo nebeįmanomas. Be to, rimtesni tyrimai pradėti tik labai vėlai, kai dalis įrodymų buvo sunkiai surenkami, o pats H. Gulbinovičius mirė 2020 m., dėl to visos galimos bylos savaime buvo nutrauktos. Vis dėlto Vatikanas atliko savo vidinį tyrimą ir pritaikė jam griežtas bažnytines sankcijas, taip pripažindamas, kad kaltinimai yra rimti, nors civilinis teismas galutinio nuosprendžio taip ir nepateikė.
Šaltinis: ALFA.LT
