Nuo šių metų atidarius langą gyventojams palikti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių. Tai yra kiek daugiau, nei prieš tai buvo prognozuota, o vėlesniam pasitraukimui dar liko daugiau kaip 1,5 metų.
Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką.
1,3 mlrd. eurų už juos buvo pervesta „Sodrai“. Šiais pinigais bus padidintos jų senatvės pensijos apskaitos vienetai.
Tuo metu 875 tūkst. dalyvių toliau kaupia sistemoje, o pensijų fonduose sukaupta suma siekia apie 6,2 mlrd. eurų.
Taigi kas po tokio masinio pasitraukimo laukia pensijų fondų ir likusių kaupti?
Už išėjusius mokės pasilikę kaupti?
Pensijų fondų valdymo įmonių pajamos ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo mokesčių dydžio ir turto vertes, kuriai jis yra taikoma.
Teisės aktuose numatyta, kad jei vieno ar kito pensijų fondo turto vertė viršija 2,5 mlrd. eurų, jo dalyviai moka iki 0,4 proc. metinį mokestį, taikomą vidutinei kiekvieno dalyvio sukauptai turto vertei.
Pavyzdžiui, jei praėjusiai metais visų pensijų fondų turtas siekė 10 mlrd. eurų, už jo valdymą valdymo įmonės galėjo gauti apie 40 mln. eurų pajamų (10 mlrd. x 0,4 proc.), kurias fondų dalyviai sumokėjo kaip administravimo mokesčius.
Būtent tokio dydžio mokestį šiuo metu taiko SEB ir „Swedbank“ pensijų fondų valdymo įmonės.
Tuo metu jei fondo turtas tampa mažesnis nei 2,5 mlrd. eurų, tada maksimalus įstatymo leidžiamas mokestis yra didesnis ir siekia 0,5 proc.
Paprastai tariant prasidėjus masiniam gyventojų pasitraukimui iš kaupimo, gali ryškiai sumažėti pensijų fondų turtas, o dėl to pensijų fondų valdymo įmonės gaus mažiau pajamų ir uždirbs mažiau pelno (ypač, jei nesiims jokių priemonių – pvz., darbuotojų atleidimo).
Valdomo turto, o kartu pajamų už turto valdymą sumažėjimas, gali paskatinti valdytojus padidinti mokesčius nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc..
Kaupiantiesiems padidintas valdymo mokestis reiškia, kad kiekvienais metais nuo sukauptos sumos yra nuskaičiuojama daugiau pinigų.
Dėl to sumažėja metinė grąža, kas reiškia, kad pensija kaupiasi lėčiau. Jei pensijos kaupsis lėčiau, sukauptos sumos bus mažesnės, todėl gyventojams bus sunkiau įsigyti anuitetą.
Visgi „Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs „Swedbank“ investicijų valdymo laikinasis vadovas Valdas Sejavičius ramino, kad net ir po tokio masinio dalyvių pasitraukimo, pensijų fondai problemų nepatirs.
„Fondai tikrai ir toliau sėkmingai veiks. Paskaičiavome, kad bendras fondų valdomas turtas sumažės tik iki 2023 m. vidurio lygio. Išeina, kad žengiami tris metus atgal su turtu. Tai 2023 m. tikrai niekas nediskutavo, kad fondų turto yra per mažai, ar kad sistema neefektyvi.
Tikrai su tokiu valdomu turtu galime dirbti, o pavyzdžiui, trečia pakopa yra daug kartų mažesnė ir niekas jos nekvestionuoja“, – nurodė specialistas.
Visgi pensijų fondai neretai sulaukia kritikos dėl to, kad jų generuojama grąža yra ne tokia didelė, kaip skelbiasi bendrovės. Dažnai jų pateikiami duomenys yra apskaičiuoti neįvertinus infliacijos.
Tačiau tokį faktą „Swedbank“ investicijų valdymo laikinasis vadovas paneigė. Anot jo, pensijų fondai kasmet viršija infliaciją ir generuoja solidžią grąžą.
„Ne kartą skaičiavo ir lyginome fondų grąžą su infliacija. Tai fondų grąža infliaciją tikrai viršija. Paskutiniais skaičiavimais, metinė grąžą viršijo beveik 3 proc. Prieš išmokant pinigus skaičiavome, kiek prie sistemos prisideda žmogus, kiek valstybė ir kiek lieka grąžos.
Tai galiu pasakyti, kad visos dalys yra beveik lygios ir sudaro trečdalį“, – paaiškino V. Sejavičius.
Lietuviai jau išleido apie 150 mln. eurų pensijų pinigų?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis vertindamas pasitraukusiųjų kiekį nuogąstavo, kad daug žmonių priėmė blogą sprendimą, kuris turės neigiamų pasekmių valstybei.
„Nugalėjo trumparegiškumas, o ne sąžiningas, apdairus mąstymas apie ateitį. Didžioji dauguma žmonių, tuos pinigus išleis vartojimui, o tik nedidelė dalis pajėgs investuoti. Tačiau vargu, ar tos investicijos pralenks profesionalų darbą, kuris yra atliekamas investuojant pinigus pensijų fonduose. <…> Toks pasitraukimas rodo, kad problemas perkeliame į ateitį, ant būsimos dirbančiosios kartos“, – dalijosi jis.
Tuo metu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad kol kas per anksti vertinti, ar tikrai gyventojų susigrąžinti II pensijų pakopos pinigai atneš neigiamų pasekmių valstybei.
„Ar valstybei gerai, ar blogai, dar sunku pasakyti, reikia palaukti. Po trijų mėnesių galime pasakyti tik tai, kiek žmonių pasitraukė, o kaip klostysis toliau parodys duomenys“, – sakė politikas.
V. Sejavičius pabandė įžvelgti pozityvesnę pusę. Anot jo, niekas neprarasta, kol visi atsiimti pinigai nėra išleisti.
„Tie pinigai, kurie išėjo, dar tikrai nėra prarasti, nes ne visi išleisti. Todėl mūsų darbas, kaip ekonomistų yra apšviesti ir parodyti žmonėms galimybes, kaip tuos pinigus tinkamai įdarbinti.
Tas vaizdas, kurį kažkiek klaidingai susidarėme iš prekybos centrų, neparodo bendros situacijos, nes investicijos daromos tyliai ir nėra vizualiai matomos. O tai, kad kažkas perka televizorių ar telefoną tą visi pamato“, – paaiškino jis.
Pagal naujausius duomenis, iš atsiimtų pinigų dabar yra išleista tik apie 5 proc.
Tai reiškia, kad jei į gyventojų sąskaitas iš viso buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų, tai šiuo metu iš jų išleista yra apie 150 mln. eurų.
Aukso amžius sukčiams?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina gyventojus išlikti budrius – artimiausiu metu daliai jų priėmus sprendimus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos ir gavus sukauptas lėšas, daugiau žmonių disponuos didesnėmis pinigų sumomis. Tokiose situacijose gyventojai gali tapti patrauklesniu taikiniu finansiniams sukčiams.
Sukčiai pasinaudoja tuo, kad žmonės tuo metu priima svarbius finansinius sprendimus, ir siekia juos paveikti skubotai ar emociškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, budrumas, kritinis mąstymas ir neskubėjimas priimti finansinių sprendimų yra veiksmingiausia apsauga nuo sukčių.
„Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinutės apie tai kaip apgaulės būdu sukčiai iš gyventojų pasisavina dideles sumas santaupų. Netrukus dalies žmonių sąskaitas pasieks antros pensijų kaupimo pakopos pinigai, tad ir sukčiai greičiausiai nesnaus ir ieškos progų išvilioti juos, dažniausiai žadėdami stebuklingą praturtėjimą investuojant arba gąsdindami neva grėsme netekti šių lėšų.
Todėl žmonėms labai svarbu neskubėti, kritiškai vertinti gautą informaciją ar pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų ir, kilus abejonių, pasitarti su artimaisiais ar specialistais, galiausiai – kreiptis į policiją. Jokie finansiniai sprendimai negali būti priimami spaudžiant ar skubinant“, – sako ministrė.
Ji pabrėžia, kad valstybės institucijos, tokios kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ar kitos, neskambina gyventojams ir nesiunčia el. laiškų ar sms žinučių dėl antros pensijų kaupimo pakopos lėšų, todėl bet kokie tokio pobūdžio skambučiai ar pranešimai turėtų būti vertinami kaip galimas sukčiavimo bandymas.
Ministerija pažymi, kad dažniausiai pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta bankų ar valstybės institucijų darbuotojais ir teigia, kad gyventojo pinigai yra nesaugūs.
Tokiais atvejais žmonės raginami skubiai pervesti lėšas į „saugią“ sąskaitą, kuri iš tiesų priklauso sukčiams.
Taip pat vis dar dažnos apgaulingos investavimo schemos, kai siūloma greitai ir be rizikos uždirbti, pasinaudojant turimomis santaupomis. Sukčiai gali siųsti nuorodas į suklastotas interneto svetaines, kurios vizualiai primena patikimas finansų įstaigas, arba susisiekti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles.
Anot ministerijos, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad nei bankai, nei valstybės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių ar patvirtinimo kodų, taip pat niekada nesiūlo pervesti pinigų dėl „saugumo“. Įtarimų turėtų kelti ir situacijos, kai reikalaujama veikti nedelsiant arba žadamas garantuotas pelnas.
Tuo metu susidūrus su įtartina situacija, svarbu nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir nespausti atsiųstų nuorodų.
Jei kyla abejonių, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais. Nukentėjus ar įtarus sukčiavimą, būtina kuo greičiau informuoti policiją per portalą epolicija.lt arba telefonu 112, o jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys – nedelsiant juos pakeisti.
Šaltinis: TV3.LT
