Estijos prezidentas paragino Europą pradėti galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje. Jis leidžia suprasti, kad nėra jokios strategijos, o jeigu karas netikėtai staiga baigtųsi, neaišku, kokios politikos laikysis Europos sąjunga.
Tokie žodžiai kiek nustebino mūsų politikus, kurie sako, kad su karo nusikaltėliu Putinu, apskritai nėra ką kalbėtis. Nors, kad kalbėtis reikia, neseniai buvo pareiškęs konservatorius Andrius Kubilius. Dėl to dabartinis konservatorių lyderis savo partietį net sukritikavo.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Estijos prezidentas Alar Karis, šiuo metu lankosi Suomijoje. Jei Lietuvoje jo vizitas nesukėlė didesnio susidomėjimo, tai Suomijoje jis jau rado, kaip patraukti dėmesį. Viešai pareiškė, kad metas galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje.
„Ar mes esame pasiruošę, jeigu karas baigtųsi šiandien arba rytoj? Kaip mes turėtume atsakyti? Ką mes turėtume daryti? Ką Rusija turi daryti? Ruoštis reikia jau dabar“, – sakė Estijos prezidentas Alar Karis.
Kartu jis pareiškė, kad Europa padarė klaidą, jog invazijos pradžioje, po mūšių dėl Kyjivo, neprivertė Putino sėstis prie derybų stalo.
„Sakyčiau, nustebino, ir net labai nustebino. Viena vertus, pirmas įspūdis buvo, gal čia tokia taktika, kad greičiau baigtų karą, ir tada pagerės jų santykiai su kaimynėmis. Bet aš manau, Rusijos tai neveiktų“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Jis yra karo nusikaltėlis. Su karo nusikaltėliu, kurio vieta Hagoje, pagal visus mūsų sprendimus ir jurisdikciją, jokių santykių negali būti“, – kalbėjo Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Iš esmės Estijos prezidentas nepasakė, kad reikės susidraugauti su Rusija. Jis tik paragino jau dabar galvoti, kokia bus Europos sąjungos politika ateityje. Politikai neabejoja, kad iš karto po karo, Europoje pasigirs balsai, kad reikia grįžti prie įprastų santykių, vėl saistytis ekonominiais ryšiais.
„Būtų tie pragmatiniai santykiai, kurie šiek tiek yra ir dabar. Sienų apsauga, bendravimas prekyboje, muitų srityje, ir kitose srityse. Turbūt mes, Lietuva laikomės tokios kietesnės pozicijos, kadangi mes turime tą vadinamą karčią sovietų okupacijos patirtį“, – pasakojo R. Motuzas.
„Klausimas yra, paprastas dalykas, ar mes toliau žaisime su sankcijomis, ar vis dėlto, Europa grįš į tuos ekonominius santykius, kurie buvo iki 2014 metų, iki Krymo aneksijos“, – minėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Bet kai karas pasibaigs, prie mūsų sienų ramiau nepasidarys.
„Labai tikėtina, kad tos pajėgos, kurios dabar yra okupuotose Ukrainos žemėse, jos bus perkeltos į vakarų karinę apygardą. Žinome planą dar nuo Šoigu laikų, kad užauginti dvigubai trigubai vakarų karinės apygardos visas pajėgas, nuo brigadų iki divizijų, ir tai iš karto kuria naują grėsmės scenarijų mums“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Bet socdemas Motuzas jau dabar mato, ko Lietuva galėtų siekti, nutilus pabūklams.
„Jeigu kažkas ir pasikeistų Rusijoje, turbūt mes galvotume apie tai, kad galbūt išplėsti diplomatinį atstovavimą, kad žinotume, kas ten vyksta. Nes šiuo metu yra tik laikinasis reikalų patikėtinis, praktiškai vienas diplomatas, ir aptarnaujantis Karaliaučiaus tranzitą, kuris vyksta per Lietuvą. Tai tiesiog galbūt išplėsti diplomatinį atstovavimą, kad mes stebėtume, kas ten vyksta ir analizuotume situaciją. – Turite omenyje, čia būtų po karo sustojimo? – Po karo sustojimo, taip“, – kalbėjo R. Motuzas.
Kad Europai reikia turėti planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, ir kad siekiant šio tikslo, reikia kalbėtis su pačiu Putinu, prieš porą mėnesių pareiškė ir eurokomisaras Andrius Kubilius. Tai nustebino ne vieną, nes konservatoriai nuolat kartoja, kad nėra ko kalbėti su Putinu.
Kasčiūnas sukritikavo Andrių Kubilių
„Aš tikrai nesidalinu tais žodžiais, ir aš entuziastingai jų nepriimu, ir šitoje vietoje, visai Europos vadovybei reikia suprasti realybę, o realybė yra tokia, kad Rusija nesikeičia. Pasisakymai, apie galimus pokalbius, dialogus, manau, kad jie nėra rimtai apgalvoti“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Galbūt jis įsivaizduoja, kad Rusiją dar galima paveikti. Bet aš manau, kad iš tikrųjų, artimiausiu metu, negalima paveikti“, – teigė R. Motuzas.
Tiek santykiuose su Rusija, tiek ir su Baltarusija, apie rimtesnes Lietuvos politikos strategijas negirdėti. Viskas apsiriboja tik pasakymais, kad santykiai pagerės, kai režimai pasikeis.
Šaltinis: TV3.LT
