Vienos iš ES šalių žvalgyba neatmeta galimo perversmo Rusijoje, kuriame dalyvautų Šoigu, ir praneša apie augančią įtampą tarp jėgos blokų, skelbiama kelių žiniasklaidos priemonių straipsniuose.
Kremliuje nuo 2026 m. kovo mėnesio auga nerimas dėl sąmokslo rizikos ir pasikėsinimo į Vladimirą Putiną, įskaitant bepiločių orlaivių panaudojimą, teigiama vienos iš ES šalių žvalgybos ataskaitoje, kurią gavo kelios žiniasklaidos priemonės, tarp jų CNN, „Financial Times“ ir „Važnyje istorii“, iš šaltinių, artimų ataskaitą rengusiai specialiajai tarnybai.
Kaip pažymi Rusijos leidinys, reaguojant į tai, buvo sugriežtintos saugumo priemonės. Konkrečiai, Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) sugriežtino patikras prezidento administracijoje, apribojo V. Putino judėjimą ir faktiškai perkėlė jį dirbti iš saugomų bunkerių, įskaitant objektus Krasnodaro krašte. V. Putinas ir jo šeima nebesilanko savo rezidencijose Pamaskvėje bei Valdajuje, o jam būnant modernizuotuose saugomuose statiniuose, propaganda demonstruoja anksčiau nufilmuotą vaizdo medžiagą su V. Putinu, rašo „Važnyje istorii“.
Darbuotojams, turintiems prieigą prie prezidento, uždrausta naudotis įprastais telefonais ir viešuoju transportu, o jų judėjimas ir buitis kontroliuojami – virėjų, fotografų ir apsaugininkų namuose įrengtos stebėjimo sistemos, pabrėžia CNN. Taip pat, ataskaitos duomenimis, FSO dalyvauja atjungiant ryšį atskiruose Maskvos rajonuose.
Žvalgyba nurodo, kad buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu vertinamas kaip potencialus destabilizacijos faktorius. Jo buvusio pirmojo pavaduotojo Ruslano Calikovo suėmimas 2026 m. kovo 5 d., dokumento autorių vertinimu, pakirto neformalias elito saugumo garantijas ir padidino vidinio konflikto riziką, nurodo „Važnyje istorii“.
Įtampa tarp jėgos struktūrų ir V. Putino baimė
Ataskaitoje taip pat fiksuojamas įtampos augimas tarp jėgos struktūrų po generolo leitenanto Fanilio Sarvarovo žūties 2025 m. gruodį per sprogimą jo automobilyje Maskvoje, pažymi CNN. Uždarame posėdyje pas V. Putiną Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas apkaltino kitas jėgos žinybas nesugebėjimu užkirsti kelio Ukrainos specialiųjų tarnybų atakoms, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas nurodė Gynybos ministerijos trūkumus, o „Rosgvardijos“ vadovas Viktoras Zolotovas atsisakė skirti resursų papildomai kariškių apsaugai.
Po to V. Putinas išplėtė FSO apsaugą dešimčiai aukšto rango kariškių.
CNN pabrėžia, kad žvalgybos ataskaita pasirodė augančią krizę Kremliaus aplinkos fone, „praėjus ketveriems metams po jo žiauraus ir nesėkmingo karo pradžios“.
Dalį ataskaitos duomenų patvirtina nepriklausomi „Važnyje istoriji“ šaltiniai. Pavyzdžiui, tai, kad už masinių interneto atjungimų Maskvoje stovi būtent FSO, o ne FSB, kaip anksčiau buvo skelbta. Taip pat iškart keli leidinio pašnekovai patvirtina ir padidėjusią V. Putino baimę dėl sąmokslo ar bandymo įvykdyti perversmą.
Šaltinis: TV3.LT
