Milijonai eurų, kuriuos iš pensijų fondų atsiėmė lietuviai, nepadeda nuslėpti nerimo ir galimos krizės ženklų. Pastaruoju metu gyventojai vis rečiau užsisako poilsines keliones ir vietoje jų ieško papildomo darbo.
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad augant pragyvenimo kaštams ir ekonominiam neapibrėžtumui, papildomas darbas tampa vis dažnesniu pasirinkimu.
Vieniems pagrindinių pajamų nepakanka kasdienėms išlaidoms padengti, o kiti siekia greičiau sukaupti lėšų konkretiems tikslams, pavyzdžiui, kelionei, mokslams ar pradiniam būsto įnašui.
Kaip pastebi specialistai, ši tendencija ryški ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – žmonės vis aktyviau ieško papildomos veiklos šalia pagrindinio darbo.
Taigi, kokių papildomų darbų imasi lietuviai ir kiek juose užsidirba?
Pastebi neraminantį signalą
Lietuvos oro uostų keleivių ir toliau daugėja. Tačiau, kitaip nei iki šiol, tautiečiai vis rečiau renkasi poilsines keliones.
Į tai dėmesį atkreipia Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus, socialiniame tinkle palyginęs keleivių srautus šių ir praėjusių metų balandžio mėnesiais.
„Yra vienas neraminantis signalas – užsakomieji skrydžiai smuko net 19 proc., bet monetos kita pusė: reguliariais skrydžiais keleivių išaugo 13 proc. Ilguoju laikotarpiu – tai tvaresnė tendencija oro uostams, bet signalas jog tam tikruose segmentuose keleiviai reaguoja į problemas atskiruose regionuose, papildomus kuro mokesčius ir kitas aplinkybes“, – komentavo S. Bartkus.
Kaip jau skelbta, vien balandžio mėnesį milijonai eurų išmokėta gyventojams, kurie nutraukė kaupimą pensijų fonduose.
Buvo prognozuojama, kad daugelis jų nusipirks ir poilsinių kelionių, tačiau panašu, kad tautiečiai ėmė taupyti.
Kita vertus, specialistai pastebi, kad vis dažniau jie ieško ir papildomų darbų, kad užsitikrintų papildomų pajamų.
Papildomas darbas sparčiai populiarėja
„CvOnline“ Atrankų skyriaus vadovė Rasa Masteikienė pasidalijo, kad papildomo darbo populiarumas Lietuvoje auga, ir tai nėra išskirtinai Lietuvos reiškinys – analogiškos tendencijos matomos visoje Europoje.
„Oficialios statistikos Lietuvoje neturime, tačiau darbo rinkos praktika, atrankų projektai ir nuolatinis bendravimas su kandidatais leidžia aiškiai matyti, kad žmonės vis dažniau renkasi papildomą veiklą šalia pagrindinio darbo“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, finansai išlieka pagrindiniu motyvu, dėl kurio lietuviai nusprendžia dirbti papildomai. Visgi R. Masteikienė įsitikinusi, tai nėra vienintelė priežastis.
„Žmonėms labai svarbus saugumo jausmas, todėl didėjant neapibrėžtumui organizacijose dažnai ieškoma vadinamojo plano B. Be to, vis daugiau kandidatų siekia dirbti prasmingą, jiems artimą darbą, ieško galimybių save realizuoti, auginti kompetencijas ir tobulėti. Taip pat itin svarbus tampa lankstumas iš darbdavio pusės – pasitikėjimas, autonomija ir laisvė planuoti savo laiką. Neretu atveju papildomas darbas tampa ir pirmu žingsniu asmeninio verslo link“, – komentavo pašnekovė.
Atrankų skyriaus vadovė pridėjo, kad ir darbdaviai neretai renkasi lanksčias darbo formas vietoje nuolatinio įdarbinimo.
Pasak jos, lanksčios darbo formos leidžia įmonėms efektyviau valdyti kaštus ir greičiau pasiekti rezultatus.
„Projektiniams darbams dažnai pasitelkiami nišiniai specialistai, kurie per trumpesnį laiką gali sukurti didesnę vertę. Tuo metu organizacijos sutaupo darbo vietų, administravimo ir infrastruktūros išlaidų bei sumažina biurokratinį krūvį“, – nurodė R. Masteikienė.
Tokią galimybę renkasi jaunesni
„CvOnline“ Atrankų skyriaus vadovė dalijosi, kad populiariausiomis papildomo darbo sritimis Lietuvoje išlieka fiziniai darbai, pavyzdžiui, valytojų, kurjerių ir maisto pristatymo paslaugos.
Taip pat, pasak specialistės, sparčiai auga projektiniai ir paslaugų tipo darbai – rinkodaros, karjeros konsultacijos, nuotolinių mokymų, CV rengimo paslaugų srityse.
„Plačiai paplitęs ir platforminis darbas, pavyzdžiui, internetinė prekyba per tokias platformas kaip „Vinted“. Be to, nemažai žmonių dirba pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus – grožio specialistai, fotografai, renginių organizatoriai ir kiti paslaugų teikėjai“, – pridėjo pašnekovė.
Specialistė nurodė, kad dažniausiai papildomą darbą renkasi 25–45 metų žmonės.
„Tai aktyviausias ir darbingiausias laikotarpis, kai svarbi savirealizacija, profesinis augimas ir finansinis stabilumas. Šios amžiaus grupės atstovus dažnai motyvuoja tiek papildomų pajamų poreikis, tiek noras turėti finansinę saugumo „pagalvę“. Kai kuriais atvejais tai tampa ir išgyvenimo klausimu, ypač, sparčiai besikeičiančios ekonominės situacijos fone“, – komentavo ji.
Lankstus grafikas, o uždarbis priklauso nuo pastangų
Nemažai lietuvių, norėdami užsidirbti papildomai, renkasi maisto kurjerių darbą. Jie tai daro naudodami tokias platformas, kaip „Wolt“ ar „Bolt Food“, kurios leidžia dirbti lanksčiu grafiku ir gauti atlygį už kiekvieną pristatymą.
Tokia veikla tinka ne tik studentams ar dirbantiems ne visu etatu, bet ir visą darbo dieną dirbantiems asmenims, kurie savaitgaliais ar vakarais nori papildomai užsidirbti.
Didžiausias maisto kurjerio darbo privalumas – lankstumas.
Gyventojai gali ne tik pasirinkti, kada nori dirbti, bet ir kokiu būdu nori pristatyti užsakymus. Pavyzdžiui, kai kurie tai gali daryti su automobilio pagalba, tuo metu norintys pasportuoti gali rinktis maistą pristatinėti dviračiu.
Norintiems pradėti tokią veiklą pakanka turėti išmanųjį telefoną, galiojantį asmens dokumentą ir transporto priemonę, kuria bus pristatinėjami užsakymai.
Kai padirbėti norintis asmuo užsiregistruoja sistemoje, būna peržiūrima jo registracijos forma. Gavus patvirtinimą gyventojui tereikia įsigyti specialų maisto krepšį, kainuojantį apie 25 eurus, ir jis jau gali pradėti dirbti.
Tokią veiklą vykdyti padedančios bendrovės pabrėžia, kad kurjeriams yra mokamas kassavaitinis atlygis. Tai reiškia, kad per savaitę uždirbta suma yra pervedama jos pabaigoje.
Visgi kiek tiksliai galima uždirbti tokiame darbe, pasakyti sunku.
„Bolt Food“ nurodo, kad atlygis priklauso nuo rezultatų, t. y. įvykdytų pristatymų skaičiaus. Bendrovė pabrėžia, kad daugiau uždirbti galima, kai veikla vykdoma esant dideliam užimtumui.
Kurjerio uždarbis priklauso ne tik nuo jo pasirinkto darbo laiko, bet ir nuo miesto dydžio, kuriame dirba, užimtumo tuo metu, kai jis dirba bei papildomų veiksnių – tokių kaip užsakymų skaičius, atstumas tarp restoranų ir arbatpinigių.
Pavyzdžiui, šioje paslaugų srityje dirbanti moteris socialiniuose tinkluose dalijosi, kad per vieną dieną naudojantis „Wolt“ aplikacija jai kartais pavyksta užsidirbti ir beveik 200 eurų prieš mokesčius.
Šiuo metu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje siekia 1153 eurus, o tai reiškia, kad gyventojas per dieną uždirbęs apie 200 eurų ir dirbdamas tokiu tempu beveik šešias dienas per mėnesį, galėtų pasiekti minimalią mėnesinę algą.
Be maisto pristatymo, gyventojai papildomai veiklai neretai renkasi ir pavežėjo darbą.
Kaip ir kurjeriams, pavežėjams tokios platformos kaip „Bolt“ ar „Uber“, leidžia prisijungti prie sistemos ir vežti keleivius tada, kai žmogui patogu – rytais, vakarais ar tik savaitgaliais. Jiems atlygis taip pat išmokamas kas savaitę.
Norintys tapti „Bolt“ vairuotoju, tai gali padaryti per vieną dieną, jei atitinka šiuos reikalavimus: turi įregistruotą individualios veiklos pažymą ir leidimą vykdyti keleivių vežimo paslaugas už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą.
Atitinkantys šiuos reikalavimus, turi užsiregistruoti „Bolt Driver“ aplikacijoje, kur reikia pateikti savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą ir nuotrauką. Užsiregistravus platformoje, dokumentai ir paskyra yra patvirtinama per parą.
Tiesa, pavežėjimo srityje, kitaip nei maisto kurjerių darbe, yra ir komisinis mokestis platformai, kuris priklauso nuo miesto, kuriame dirbama, ir svyruoja nuo 10 iki 25 proc.
Įvairius darbus randa specialiose platformose
Papildomai užsidirbti galima ir atliekant kitokius darbus. Pavyzdžiui, naudojantis platforma „Workis“ galima rasti papildomą darbą prekybos, gamybos ar logistikos sektoriuose.
Papildomai užsidirbti per šią platformą gali tie, kurie turi:
- el. parašą (pavyzdžiui, „Smart ID“),
- medicininę pažymą,
- išlaikytus įvadinius ir darbo saugos testus („Workis“ platformoje),
- kai kuriose pozicijose reikalingas higienos pažymėjimas.
Užsiregistravus ir pateikus visus reikalingus dokumentus bei užpildžius savo profilį, galima teikti paraiškas darbo pasiūlymams „Workis“ platformoje.
Jei kandidatūra patvirtinama, žmogus apie tai informuojamas SMS žinute ir el. paštu, kuriame pateikiama nuoroda nuotoliniu būdu pasirašyti darbo sutartį.
Kiekviename darbo skelbime nurodomas atlygis prieš mokesčius. Galutinė suma, kurią darbuotojas gauna į rankas, priklauso nuo faktiškai dirbtų valandų, taikomų mokesčių, dalyvavimo pensijų kaupime bei pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
Apžvelgus „Workis“ platformą galima matyti, kad šiuo metu joje yra skelbiamas 971 darbo pasiūlymas 26-iuose Lietuvos meistuose.
Pavyzdžiui, Vilniuje, norintiems padirbėti papildomai yra siūlomas krovėjo darbas nuo 10:30 iki 17:30 val., o už tai žadamas 10 eurų valandinis užmokestis (neatskaičius mokesčių).
Šaltinis: TV3.LT
