Tolydžio griežtėjanti Ukrainos prezidento retorika Vakarų atžvilgiu ir perspėjimai Baltijos šalims apie gresiantį Rusijos puolimą jau ėmė pykdyti sąjungininkus. Tačiau buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad Volodymyro Zelenskio žodžių ignoruoti nevalia: jis mano, kad puolimas prieš Baltijos šalis galėtų būti vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino numatytų scenarijų.
„Labai didelis déjà vu“, – taip pasipiktinimą V. Zelenskio perspėjimais apie tikėtiną Rusijos puolimą įvertino G. Landsbergis ir priminė, jog ir pati Ukraina puolimo pavojų neigė net tada, kai visos žvalgybos įspėjo apie gresiantį karą. Dabar gi būtent taip elgiasi kitos šalys.
Apie tai, ar Rusija artimiausiu metu gali kėsintis į NATO valstybes, ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys pajėgs atlaikyti ne 12, o 200 tūkst. besiveržiančių Rusijos karių, tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“ diskutavo apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir JAV Stanfordo universiteto mokslo darbuotojas G. Landsbergis.
Landsbergis: Zelenskio įspėjimas Baltijos šalims – pavojingas déjà vu
Pasipylė kaltinimai Zelenskiui
V. Bruveris akcentavo, jog pastaruoju metu labai pasikeitė Ukrainos strateginė komunikacija, pagrindiniai naratyvai, kuriuos šalies valdžia, karinė ir politinė vadovybė, taip pat žiniasklaida ir visuomenė adresuoja Vakarams, norėdama kažkaip juos palaikyti, konsoliduoti arba labiau paremti.
Konkretus pastarojo meto pavyzdys – susikibimas su estais, jiems pasipiktinus V. Zelenskio pareiškimais, kad Rusija tuoj gali imtis visuotinės mobilizacijos (esą, tai rodo ir Rusijoje taikomi interneto apribojimai, kaip priemonė nutildyti visuomenę, iš anksto užgniaužti jos pasipiktinimą), o po mobilizacijos – pradėti invaziją, karinę agresiją prieš Baltijos šalis, kas esą būtų ypač grėsminga, nes Baltijos šalys nebegali kliautis NATO 5-uoju straipsniu ir partneriais.
Po tokio V. Zelenskio pareiškimo Estijoje ėmė šiauštis net patys didžiausi ir nuosekliausi Ukrainos rėmėjai. Jie rėžė, kad Ukrainos valdžia skleidžia rusišką propagandą, sėja nepasitikėjimą tarp partnerių ir užsiima dezinformacija.
Volodymyras Zelenskis
FOTO: NICOLAS TUCAT | AFP / Scanpix
Visgi G. Landsberis stojo V. Zelenskio pusėn: jis teigė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos prezidento įspėjimai nėra laužti iš piršto.
„Taip, dabar Zelenskio komunikacija akivaizdžiai keičiasi, tampa griežtesnė, jis mažiau atsižvelgia į numanomą žmonių atsaką. Gal tai ateina iš didesnio pasitikėjimo savimi, bet gal ir dėl reikšmingai sumažėjusios Vakarų paramos.
Dabar yra ES patvirtintas 90 mlrd. eurų paketas, bet iki jo turbūt paskutinius keturis ar penkis mėnesius Ukraina Vakarų paramos praktiškai neturėjo. Gaudavo paramą iš atskirų valstybių, nes yra patvirtinta Vokietijos, Norvegijos ilgalaikė parama. Bet kalbant apie didžiuosius Europos Sąjungos ar Jungtinių Amerikos Valstijų paketus, tai jų nėra jau metus – jie visiškai atšaukti.
Manau, tai sukuria tokią savarankiškumo atmosferą, tad Ukraina pati tvarkosi ir kiek ji išgyvens, tiek išgyvens. Bet žmonės, aišku, pyksta, esą, mes, ukrainiečiai, kovojame už jus visus Vakaruose.
Nuolatos primenama, kad Vakarai sako „Ačiū labai, kad už mus kovojate“, o kai ateina diena išrašyti čekį, Vakarai nieko nedaro. Dėl to galbūt ir kyla tokios frustracijos. Taigi, matydami, kaip buvo karo pradžioje ir kaip yra dabar, mes matome strateginės komunikacijos pokytį – dabar naudojamas kitoks metodas“, – aiškino G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis
FOTO: Andrius Ufartas | Elta archyvas
Galimybių langas – iki 2030 metų
Jis tvirtino, kad Estijos reakcija į V. Zelenskio perspėjimus apie galimus Rusijos kėslus pulti NATO yra perdėta, juolab kad tokie įspėjimai nėra visiškai naujas dalykas.
„Ko gero, kas mėnesį Vokietijos, britų, prancūzų žvalgyba, taip pat gausybė kitų perduoda tokių pranešimų. Patys estai, tiesą sakant, yra pasakę, kad Rusija tikrai gaminasi daugiau, negu jai reikia karui Ukrainoje, kad atkuria rezervus, mobilizuoja karius, kuria karių rezervą ir greičiausiai tai daro tam, kad vieną dieną visus naujus pajėgumus galėtų panaudoti prieš Vakarus.
Rusijos šauktiniai
FOTO: Reuters / Scanpix
Ir mes nepuolame piktintis kiekvieną kartą, kai kas nors taip pasako. Greičiausia todėl, kad nėra įvardinimas taikinys.
Bet būtų natūralu sakyti, kad tarp NATO valstybių yra konkretus skaičius tokių, kurios Rusijai pasiekiamos ir nuo kurių Rusija galėtų planuoti pradėti savo ataką prieš NATO – per kurias galėtų veržtis ir pradėti karinius veiksmus.
Mano supratimu, prezidentas Zelenskis, nors gal neatsargiai, neįvertinęs žmonių nuotaikų Estijoje ar kitose valstybėse, pasakė ganėtinai akivaizdų dalyką – kad Rusija turi daugiau, negu jai reikia veiksmams Ukrainoje, ir jei tai, ką turi, ji naudos prieš NATO, tai naudos prieš Baltijos šalis.
Yra pagrindo manyti, kad galimybių, kada tai daryti, langas yra ne toks ir didelis. Kadangi įsivaizduotume, kad 2030 metais vokiečiai bus atkūrę savo kariuomenę, tai būtent tiek laiko rusai ir turi – iki nominalių 2030 metų“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Putinas turi tris kelius
Anot V. Bruverio, estų, taip pat kitų valstybių žmonių ir politikų pasipiktinimas buvo simptomiškas, be to, kaip niekad aiškiai, viešai ir griežtai išreikštas. V. Zelenskis buvo apkaltintas nepagrįstu gąsdinimu, nes pasakė, jog Rusijos puolimas gali įvykti žymiai greičiau, nei visi tikisi – net per kelis artimiausius mėnesius, nors, remiantis žvalgybų pranešimais, šalis tiesiog neturi fizinių pajėgumų tai padaryti.
Vytautas Bruveris
FOTO: Josvydas Elinskas | Delfi
V. Bruveris pabrėžė, kad, praėjus kelioms dienoms po V. Zelenskio pareiškimo, iš esmės tą patį pasakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, bet Lenkijos premjero Estijos politikai neužsipuolė. Vis dėlto ar tikrai Rusija turi pajėgumų ir politinės valios pulti NATO šalis?
„Net NATO pareigūnus girdėjau kalbant apie tai, kad vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis sustabdžius karą Ukrainoje ir Rusijai atlaisvinus karius nuo fronto, konflikto plėtra kad ir į Baltijos kraštus, arba, sakykime, prieš NATO, yra tikėtina. Dalį tų 800 tūkst. ar kiek kareivių, kurie dabar yra fronte, bus galima atlaisvinti ir tos dalies užtektų dalinei atakai prieš NATO šalį.
Bet aš įžiūriu ir kitą scenarijų. Kadangi Putinas dabar užstrigęs Ukrainoje, jam nebelieka lengvų sprendimų. Jisai užstrigo ir mato, kad toliau Ukrainoje eiti nebegali, kad vyksta tik sekinimo karas, nuo kurio kenčia abi pusės.
Putinui dabar yra iškilęs klausimas – ką toliau daryti? Vienas sprendimas yra skelbti mobilizaciją. (Gal tam yra ruošiamasi – yra indikacijų, kad taip galėtų būti.) Mobilizavus papildomai kareivių, galima įgyti kiekybinį pranašumą prieš ukrainiečius, o tada gali pavykti pralaužti frontą. Putinas tokio sprendimo dar nepriėmė ir tai paaiškinti galima tiktai pernelyg didele kaina.
Rusų kariai
FOTO: IMAGO/Kirill Kallinikov | Imago / Scanpix
Antras kelias yra ieškoti susitarimo su ukrainiečiais. Tai reiškia bandyti balansuoti pripažįstant ukrainiečių pajėgumus. Iš esmės jam tai yra pralaimėjimas kare. Vadinasi, arba mobilizacija, arba pralaimėjimas, arba trečio kelio paieškos.
O trečias kelias irgi gali būti. Pavyzdžiu, [Putinas] gali pasakyti, kad štai NATO dalyvavo konflikte Ukrainos pusėje, kad yra transporto keliai, kad per kokias nors valstybes skraido dronai, todėl reikia užtikrinti, kad daugiau tokių provokacijų nebūtų – surengti greitą 3 dienų operaciją, panaudojant 100–200 tūkst. kareivių.
Taip, rizika yra milžiniška, nes visada egzistuoja 5-asis straipsnis, tikimybė išprovokuoti partnerių prisijungimą prie konflikto, o jei taip nutiktų, Rusija atsidurtų visai kitokioje situacijoje. Bet reikia nepamiršti vieno dalyko: NATO yra ne puolamoji, o gynybinė organizacija“, – dėstė G. Landsbergis.
Vokietijos karo žaidimas nuvylė
Tiek G. Landsbergis, tiek V. Bruveris sutartinai tvirtino, jog sunkiai tikėtina, kad būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis, kad prisijungtų didieji Vakarų partneriai ir perkeltų karą ir atsaką į Rusijos teritoriją.
Maskva
FOTO: Ya Lishanda | Zuma / Scanpix
„Maskvos niekas nesprogdins. Rusija gali skaičiuoti, kad net jiems blogiausioje situacijoje, jei prisijungtų Aljansas, kareiviai būtų išmesti už sienos, taip, būtų žūčių, bet žūčių yra ir Ukrainoje, vadinasi, galima pasakyti, kad operacija įvykdyta, šalys pamokytos, NATO patestuotas, NATO suveikė, sugebėjo padaryti kažkokių dalykų“, – teigė G. Landsbergis.
Tačiau jis pabrėžė, jog, kalbant apie galimą Rusijos puolimą ir šalių, o ypač Baltijos valstybių pasirengimą, yra labai daug neatsakytų klausimų.
„Gal prieš porą mėnesių Vokietijoje buvo paskelbtas tas karo žaidimas, kurio esmė – ar Vokietija ateitų į pagalba Baltijos šalims. Tada Estijos reakcija taip pat buvo ganėtinai pikta, kaip, beje, ir Lietuvos. Pagrindinė to priežastis buvo ta, kad Rusijos karių skaičius, kuris būtų panaudotas prieš Lietuvą, buvo gal 12 tūkst.
Taigi, prieš Baltijos šalis buvo mesta viena divizija ir Baltijos šalys neva nebuvo pajėgios prieš tą diviziją atsilaikyti. Dėl to kilo didelis pasipiktinimas, nes mes turime rezervus, tikrai esame pasiruošę stoti prieš tokias pajėgas. Turbūt teisinga būtų pasakyti, priminti mūsų partneriams Vokietijoje, užsakinėjantiems karo žaidimus, kad turime rezervų ir galime atlaikyti smūgį.
Vokietijos kariai
FOTO: Mo Photography Berlin | Shutterstock
Tačiau yra du klausimai. 12 tūkst. Rusijos karių yra tikrai gana nedidelis skaičius, bet jei tų karių būtų 200 tūkst.? Tai vienas klausimas. O antras klausimas kyla dėl to, kad iš tikrųjų tas karo žaidimas buvo skirtas ne Lietuvos, o Vokietijos atsakui testuoti ir tasai atsakas, deja, buvo ypač nuviliantis. Dėl to, kad Vokietijos kariai pasinaudojo pasiūlymu nesikišti į konfliktą ir dėl savo pačių ir savo artimųjų saugumo per Lenkiją grįžti namo. Tai štai ką tikrino karo žaidimas ir štai kodėl būtent Vokietijoje kilo toks didelis ažiotažas“, – tvirtino G. Landsbergis.
Karo grėsmę neigė ir ukrainiečiai
G. Landsbergis pabrėžė, jog Lietuvai tikrai reikia suprasti, ką iš tikrųjų turime, ką tiriame, kokius atsakymus gavome, o kokius dar reikia gauti.
„Jei sakome, kad 12 tūkst. karių atlaikytume, tai viskas gerai ir mes pasakėme teisingai. Bet ar Lietuva, pavyzdžiui, pajėgi atsilaikyti prieš 200 tūkst. karių ir atsilaikyti prieš juos mėnesį – juk kitas, 2024 metais paskelbtas karo žaidimas parodė, kad prireiktų 40 dienų, kol sąjungininkai su įranga iš Vokietijos atvyktų iki Lietuvos. Ministras Anušauskas Beną Hodgesą, Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolą, tada pavadino atitrūkusiu nuo realybės, bet Hodgesas buvo už logistiką atsakingas generolas ir vienas iš to karo žaidimo konsultantų.
Man atrodo, kad čia ir yra esminiai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti – ar esame pasiruošę ir ką daryti, kad pasiruoštume geriau. Manau, kad būtų geriau, jei, užuot pykę ant Zelenskio ar vokiečių, užsakinėjančių karo žaidimus, žiūrėtume, ką šiandien realiai turime padaryti, kad situacija keistųsi“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Akcija „PUTinJail“
FOTO: Ervin RauluševičiusJulius Kalinskas | Elta archyvas
V. Bruveris antrino, kad Lietuva turėtų suvokti psichologinę ir dvasinę būseną, kuri dabar ištiko Rusijos teroristinę diktatūrą. Ji, anot apžvalgininko, yra apimta kruvinos desperacijos ir, atsižvelgiant į jos situaciją Ukrainoje, ji turi du strateginius pasirinkimus – bandyti prisitaikyti, t. y. iš esmės deeskaluoti, arba eskaluoti dar labiau. O eskalacijos kryptys, akivaizdu, yra dvi – Ukrainoje arba NATO, vadinasi, pirmiausia Baltijos šalyse.
„Arba ir ten, ir ten. Kurią kryptį rinksis režimas, kurią kryptį jis planuoja – klausimas, aišku, tik retorinis“, – atsakymą iškart pateikė V. Bruveris.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis, G. Landsbergis prisiminė, kokios nuotaikos vyravo Ukrainoje 2021 metais, prieš pat prasidedant plataus masto karui.„Gerai prisimenu ukrainiečių nuotaikas 2021 metų lapkritį ir gruodį, prieš prasidedant karui. Žodžiai Iš Kyjivo, kuriuos tada girdėdavome, buvo identiški tiems, kuriuos dabar girdime iš Estijos kaip atsaką ukrainiečiams. Atsimenu, kaip kai kurie pareigūnai iš Kyjivo man kalbėjo, kad Vakarų žinutės dėl galimo karo kenkia jų ekonominei situacijai, kelia nerimą žmonėms, kad reikia nurimti, kad iš tikrųjų nieko nebus, esą jie turi žvalgybos duomenis ir tie duomenys rodo, kad viskas bus gerai. Todėl dabar apima labai stiprus déjà vu jausmas“, – paralelių surado G. Landsbergis.
Šaltinis: DELFI.LT
