Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad signalų apie galimus nerimą keliančio hantaviruso atvejus šalyje nėra, tad gyventojams baimintis nereikėtų. Tačiau aiškėja netikėta detalė – Lietuva šio viruso apskritai nefiksuoja, nors tai daro kaimyninės Estija, Latvija ir Lenkija. Tuo metu tarptautinę paniką pakurstė protrūkis Atlanto vandenyne plaukusiame kruiziniame laive, kur virusas nusinešė trijų žmonių gyvybes, o keleivių evakuacija Kanarų salose virto drama. Kas iš tiesų vyksta?
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja virusologas, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Gytis Dudas.
Virusologas ramina: kalbame ne apie vieną, o apie skirtingus hantavirusus
Hantavirusas – kiek laiko apie jį yra žinoma ir kas galbūt dar nežinoma?
G. Dudas: Galbūt pradėsiu nuo paties pirmiausio dalyko, kad mes negalime kalbėti apie vieną kažkokį konkretų hantavirusą. Hantavirusai yra labai įvairi RNR virusų grupė, kuri daugiausia cirkuliuoja tarp graužikų.
Šiuo atveju, kuomet mes kalbame apie kruizinį laivą iš Pietų Amerikos ir apie protrūkį jame, mes konkrečiai kalbame apie Andų hantaviruso rūšį. Tuomet, kai mes kalbame apie Lietuvoje vykstančią hantavirusų stebėseną, mes čia konkrečiai kalbame apie 2 hantavirusų rūšis, kurios, mes žinome, endemiškai cirkuliuoja tarp Europos graužikų.
Iš vienos pusės, mes turime Puumala hantavirusą, pirmą kartą aptiktą Suomijoje. Europoje atvejų skaičius svyruoja, bet kasmet mes fiksuojame nuo maždaug 1 iki 4 tūkst. atvejų. Mes žinome, kad būtent Puumala hantaviruso infekcija gali sukelti įvairius inkstų nepakankamumus ir sindromus, tačiau jis nėra laikomas tokiu mirtinu – aukščiausias numanomas mirtingumas yra iki 0,4 proc. Europoje, atpažįstant, kad graužikų populiacijoje egzistuoja toks virusas, kuriuo kartais gali užsikrėsti žmonės, yra tiesiog vykdoma stebėsena.
Tuomet daugiau Pietų Europoje, bet taip pat turėtų būti fiksuojamas ir pas mus, yra Dobravos-Belgrado hantavirusas. Šis hantavirusas jau turi daug didesnį mirtingumą, tai yra iki 12 proc. Tik tiek, kad tie atvejai yra pakankamai reti, bet jau kuomet jie atrandami, pasekmės būna daug rimtesnės.
Praktiškai visų hantavirusų epidemiologija ir ekologija, galima pasakyti, pasižymi tuo, kad jie natūraliai endemiškai ilgainiui cirkuliuoja tarp graužikų. Tuomet retkarčiais žmonės, kontaktuodami su tų graužikų kūno išskyromis – išmatomis, šlapimu, seilėmis ir panašiais dalykais, – kuomet tie kūno skysčiai aerozolizuojami ir asmuo jų įkvepia, gali užsikrėsti hantavirusinėmis infekcijomis.
Įprastai, bent jau istoriškai, yra laikoma, kad asmenys, kurie yra užsikrėtę hantavirusais, to viruso sėkmingai negali perduoti kitiems žmonėms. Mes turime tokį rezervuarą, ir praktiškai visi žmonių ligos atvejai yra nepriklausomi užsikrėtimai nuo to rezervuaro.
Andų hantavirusas – tas hantavirusas, apie kurį kalbame to kruizinio laivo kontekste – yra išskirtinis tuo, kad jo mirtingumas yra daug didesnis. Mes kalbame apie 40 proc. vidutiniškai, be to, iš esmės jis yra vienintelis žinomas hantavirusas, kuris geba tam tikromis aplinkybėmis pakankamai neblogai peršokti nuo vieno užsikrėtusio žmogaus kitam.
Iš esmės būtent tą ir matėme kruiziniame laive. Čia vėlgi galima pabrėžti, kad kruizinis laivas, suprantama, nėra visuomenę labai tiksliai atspindinti terpė – tai yra vieta, kur asmenys daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, arti vienas kito ir panašiai.
Šiuo atveju kol kas, iš dabar turimų duomenų, nepanašu, kad šis Andų hantaviruso rūšies protrūkis kruiziniame laive būtų kažkuo išskirtinis – šiuo metu žinome apie 9 atvejus. Įvairiausių kitų protrūkių kontekste tai kol kas yra labai maži skaičiai.
Mes matome, kad visas pasaulis reaguoja pakankamai jautriai: izoliuoja asmenis, kurie, kaip manoma, turėjo kontaktą ir yra pajutę kažkokius kvėpavimo takų simptomus, jie yra testuojami ir taip toliau. Todėl šiuo metu tiek žiūrint iš istorinės hantavirusų epidemiologijos perspektyvos, tiek matant, kad nekalbame apie labai didelius atvejų skaičius, manau, ši situacija tikrai nenusipelno tokių žiniasklaidos antraščių, kurias gauna iš kai kurių kanalų.
Simptomai – nespecifiški: kaip suprasti, kada verta sunerimti
Šiuo atveju mirtingumo skaičius, būtent šios atmainos, yra tikrai labai didelis. Vis dėlto, kalbant apie simptomus – ar visų tų 3 rūšių jie yra vienodi, tik skiriasi agresyvumas ir tos pasekmės, lemiančios mirtį?
G. Dudas: Panašu, kad hantavirusai dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijas, tai yra vienas dalykas. Tačiau lygiai taip pat reikėtų nepamiršti, kad didžiosios dalies RNR virusų sukeliami simptomai nėra labai specifiški. Užsikrėtę bet kokiu RNR virusu mes karščiuosime, daugeliu atvejų taip pat atsiranda viduriavimas ir panašūs negalavimai. Todėl kažkaip išskirti ir leisti žmogui atpažinti, kad galbūt užsikrėtė hantavirusu, faktiškai neįmanoma.
Vienintelis niuansas yra tas, kad bent jau Europoje su cirkuliuojančiomis hantavirusų rūšimis siejamas ryšys su inkstų sutrikimais. Jeigu asmuo kažkada, pavyzdžiui, po žiemos nuvyko į savo sodą, galbūt labai aktyviai valė rūsį, matė graužikų išmatų, vėliau patyrė sunkią kvėpavimo takų ligą ir juo labiau jeigu po to pasireiškė inkstų sutrikimai – tuomet, žinoma, tikrai vertėtų nueiti ir išsitirti serologiškai, tai yra pasitikrinti, ar žmogus neturi antikūnų prieš Europoje cirkuliuojančias hantavirusų rūšis.
Visos laidos klausykite čia:
Šaltinis: TV3.LT
