Per metus jaunimo nedarbas šalyje pastebimai išaugo. Vieni specialistai įspėja, kad tai signalizuoja ne tik ekonominius svyravimus, bet ir gilesnes rinkos problemas ar net artėjančią krizę. Tačiau, kitų nuomone, jaunimo nedarbas susijęs su kvalifikacijos stoka, dideliais lūkesčiais ir sparčiai besikeičiančia darbo rinka.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,4 proc.
Palyginus su 2025 m. ketvirtuoju ketvirčiu nedarbas padidėjo 0,6 procentinio punkto, o su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu – 0,5 procentinio punkto.
VDA pateiktuose duomenyse matyti, kad didžiausias nedarbo lygis yra fiksuojamas tarp jaunimo (15–24 metų). 2026 m. pirmąjį ketvirtį net 17,9 proc. tokio amžiaus žmonių buvo bedarbiai.
Per ketvirtį jaunimo nedarbas padidėjo 5 proc., o per metus – 4,7 procentinio punkto.
Pastaruoju metu vis dažniau girdimi darbdavių skundai, kad daliai jaunimo trūksta motyvacijos dirbti, atsakomybės ar noro ilgiau išlaikyti vieną darbo vietą.
Kai kurie verslo atstovai jaunus žmones vadina pernelyg išrankiais, pripratusiais prie tėvų finansinės paramos ir norinčiais greito rezultato be didesnių pastangų.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad jaunimo nedarbo problema yra kur kas sudėtingesnė.
Taigi, kodėl tiek daug jaunų žmonių nedirba?
Nebūtinai tinginiai: jaunimo nedarbą lemia daug priežasčių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad lyginant 2025 m. IV ketv. ir 2026 m. I ketv., stebimas visų amžiaus grupių asmenų nedarbo lygio didėjimas, tik išskirtina, kad 15–24 m. jaunimo nedarbo lygis didėjo stipriausiai.
Visgi ministerija pažymi, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje yra labai panašus, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Pavyzdžiui, 2024 m. jaunimo nedarbo vidurkis Lietuvoje siekė 11,5 proc. (ES vidurkis – 11,4 proc.), o 2025 m. – 11 proc. (ES vidurkis – 11,6 proc.).
„Tad, Lietuvos jaunimo nedarbo lygio situacija nedaug skiriasi nuo ES vidurkio. Tendencija yra tokia, kad jaunimo nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse yra didesnis nei kitų amžiaus grupių. Metiniai duomenys vertinami kaip reprezentatyvesni, ketvirtiniams duomenims įtaka daro sezoniškumas, laikini rinkos svyravimai“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Taip pat SADM atstovai pridėjo, kad pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo sezoniškumu. T. y. pasibaigus šventiniam laikotarpiui ir sumažėjus sezoninių darbų poreikiui, sumažėjo ir jaunimo užimtumas.
„Tai ypač pastebima prekybos, aptarnavimo ir laikino darbo segmentuose. Jaunimas dažniau dirba prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, administracinėse srityse, t. y. sektoriuose, kurie labiau jautrūs sezoniniams ir ekonominiams svyravimams“, – nurodė ministerija.
Taip pat, anot jos, 2026 m. I ketv. jaunimo nedarbo augimą galėjo paveikti ir studijų ciklo sezoniškumas.
„Dalis kolegijų ir universitetų studentų studijas baigia sausio–vasario mėn. Po studijų baigimo jauni žmonės pradeda darbo paiešką siekdami integruotis į darbo rinką“, – pridėjo SADM.
Visgi ministerijos atstovai pastebėjo, kad bendrai jaunimo nedarbo priežastys labai įvairios.
Pavyzdžiui, neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija, įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams, praktinės patirties, motyvacijos ir atkaklumo, socialinių kompetencijų bei darbo paieškos įgūdžių stoka, dideli lūkesčiai, susiję su pareigomis, atlyginimu.
„Yra jaunuolių, turinčių kompleksinių problemų, egzistuoja teritoriniai skirtumai (kaimo vietovėse mažiau darbo pasiūlymų). Jaunimo nedarbas susijęs ir su sveikatos (įskaitant psichinę sveikatą) iššūkiais, nepalankia šeimos ar artimos aplinkos įtaka. Pastaruoju metu stebimos ir naujos tendencijos – karjeros pertraukos, jaunimas greitai keičia darbus bei mokymo įstaigas, sunku apsispręsti, jauni asmenys išeina iš darbo, nors neturi kito pasiūlymo, pastebimas nuoseklumo trūkumas, greito rezultato siekis“, – komentavo ministerija.
Pasak jos, didelę įtaką taip pat daro globalios tendencijos (technologinė pažanga, dirbtinis intelektas, žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir su tuo susiję darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimai), įtampos darbo rinkoje, bendra ekonominė ir geopolitinė padėtis, neramumai.
Griežtės išmokų tvarka
SADM pažymi, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios nedarbo socialinio draudimo išmokų pakeitimai, kurių tikslas – taiklinti išmokų mokėjimą pakartotino nedarbo ir išmokos atnaujinimo atvejais.
Pakeitimai bus taikomi visiems nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjams, ne tik jaunimui.
„Siekiant didesnio paskatų dirbti balanso, į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos“, – nurodė ministerija.
Ji pridėjo, kad teisei gauti nedarbo išmoką bus nustatytas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje anksčiau taikyto 30 mėnesių laikotarpio).
Taip pat keičiasi ir vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų skaičiavimo laikotarpis – jos bus apskaičiuojamos pagal 24 mėnesių, o ne 30 mėnesių laikotarpio vidurkį iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, – komentavo SADM atstovai.
Artėjančios krizės ženklas?
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos (RJPS) pirmininkas Arvydas Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad jaunimo nedarbo lygis priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau galimai tai surišta su artėjančia ekonomine krize.
„Gali būti tai, kad artėjančios ekonominės krizės požymis yra planuojant į perspektyvą numatomas darbuotojų poreikio mažėjimas ir todėl pirmiausiai atleidžiami mažiau patyrę darbuotojai. Tuo metu priimami darbuotojai, neplanuojant ilgalaikių perspektyvų, ir todėl siekiant sumažinti darbuotojų mokymui būtinas išlaidas ir norint momentinio efekto, ieškoma darbuotojų su patirtimi“, – pažymėjo jis.
Padeda įsidarbinti tūkstančiams jaunuolių
Ministerija pabrėžia, kad jaunimo nedarbo problema Lietuvoje išlieka viena svarbiausių darbo rinkos sričių, todėl valstybė stiprina pagalbos priemones jaunimui.
Šalyje plečiamas Regioninių karjeros centrų tinklas – šiuo metu veikia 19 centrų, o iki 2028 m. jų planuojama turėti 26.
Juose jaunimui teikiamos karjeros planavimo, profesinio orientavimo, CV rengimo, darbo pokalbių simuliacijų ir kitos integracijai į darbo rinką skirtos paslaugos.
Tuo metu Užimtumo tarnyba jaunimui siūlo aktyvios darbo rinkos priemones, mokymus bei subsidijuojamą įdarbinimą.
Vien per 2025 m. įvairiose priemonėse dalyvavo 5,6 tūkst. 16–29 m. amžiaus jaunuolių, o po mokymų didžioji dalis jų sėkmingai išliko darbo rinkoje.
Taip pat skatinama studentų praktika viešajame sektoriuje bei moksleivių įdarbinimas vasaros metu.
Per 2025 m., jaunimui iki 29 m. suteikta 106,2 tūkst. informavimo paslaugų, 186,2 tūkst. konsultavimo paslaugų, sudaryta 77,9 tūkst. individualios veiklos planų.
Per 2025 m. įsidarbino 68 tūkst., o veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 9,2 tūkst. 16–29 m. amžiaus asmenų.
Prie jaunimo įdarbinimo aktyviai prisideda ir savivaldybės.
Pavyzdžiui, Kaunas kviečia darbdavius pasinaudoti miesto kompensacija įdarbinant jaunimą.
Savivaldybė nurodo, kad gegužės 8 d. pradėjo darbdavių registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą. Pasak savivaldybės atstovų, tai puiki galimybė padėti jauniems žmonėms įgyti pirmąją profesinę patirtį, o verslui – vasaros laikotarpiu sustiprinti savo komandą su miesto finansine parama.
Nurodoma, kad Kaune gyvenamąją vietą deklaravę jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais galės iš arčiau susipažinti su darbo rinka. Anot savivaldybės atstovų, programa jaunam žmogui padeda lavinti praktinius įgūdžius, stiprinti finansinį raštingumą, ugdyti savarankiškumą ir prasmingai praleisti vasaros sezoną.
Iniciatyvoje dalyvauti galės bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokiniai, įskaitant ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius jaunuolius. Kiekvienas dalyvis šia galimybe galės pasinaudoti vieną kartą per metus.
„Tai geriausia investicija į jauną žmogų ir kartu į mūsų miesto ateitį. Kuo anksčiau suteiksime galimybes jaunuoliams pažinti darbo kultūrą, tuo drąsiau jie žengs žingsnius tolyn“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno miesto savivaldybė iš dalies kompensuos darbo užmokestį, šiais metais tam skirdama 200 tūkst. eurų. Kompensacija vienam jaunuoliui gali būti skiriama iki 2 mėnesių, skaičiuojant faktiškai išdirbtą laiką.
Jos dydis sudaro iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) ir mokama tuo atveju, jei jaunuolis dirba ne trumpiau nei 10 darbo dienų.
MMA Lietuvoje šiuo metu yra 1 153 eurai per mėnesį prieš mokesčius arba 847 eurai „į rankas“.
Tai reiškia, kad kompensacija vienam jaunuoliui gali siekti iki 423,5 euro.
Paraiškas gali teikti Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir Kaune veiklą vykdančios įmonės, organizacijos ir įstaigos bei individualią veiklą vykdantys asmenys. Vienas darbdavys vienu metu galės įdarbinti iki penkių jaunuolių.
„Kviečiame darbdavius pasinaudoti šia galimybe, nes tai paprastas būdas pritraukti motyvuotus jaunus žmones, kartu prisidedant prie jų augimo“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Greta Jorudaitė.
Šaltinis: TV3.LT
