Pomidorų ir agurkų derlių lemia ne tik oro sąlygos ar pasirinkta veislė. Neretai didžiausią įtaką turi iš pirmo žvilgsnio smulkios klaidos – silpni daigai, per maži vazonai, prastas šiltnamio vėdinimas ar netinkamas laistymas. Vėsesnis pavasaris šiemet privertė ne vieną daržininką apsišarvuoti kantrybe ir su sodinukais neskubėti. Nors pomidorų ir agurkų daigus į atviras lysves įprasta sodinti jau gegužės antroje pusėje, nemaža dalis augintojų šiemet laukė šiltesnių naktų ir labiau įšilusios žemės.
Vis dėlto augalams svarbiausia ne kalendorinė data, o tinkamos augimo sąlygos. Todėl birželio pradžia daugeliui daržovių vis dar yra palankus metas keliauti į lysves ar šiltnamius.
Ką svarbu žinoti sodinant daigus, kaip išsirinkti geriausius ir kokių klaidų vengti, kad pomidorai bei agurkai atsidėkotų gausesniu derliumi, pataria daržininkystės entuziastė, „Daigų pasaulio“ įkūrėja Odeta Rimkevičienė.
Daržininkystė išgyvena naują bangą
Pašnekovė pastebi, kad daržininkystė pastaruoju metu tampa vis populiaresnė – net neturėdami žemės sklypo žmonės dažniau ieško būdų, kaip užsiauginti bent nedidelį kiekį daržovių, uogų, įvairių prieskonių. Todėl žaliuojančiais kampeliais tampa ne tik šiltnamiai, bet ir daugiabučių balkonai, vasaros terasos.
„Jau nieko nebestebina balkonuose auginami pomidorai, paprikos, braškės, žemuogės – mėgstantys naujoves dabar balkonuose įkurdina ir avietes, gervuoges ar net balkoninius žirnius“, – sako O. Rimkevičienė.
Braškės balkone
FOTO: Shutterstock
Pasak jos, žmones traukia skonis, kokybė ir noras žinoti, ką valgo. O ir niekas nepasiginčys, kad paties užauginta braškė ar pomidoras skanesni už tuos, kuriuos perkame parduotuvėje. „Atsikelti ryte ir galėti prie kiaušinienės nusiskinti savo užaugintų žolelių yra džiaugsmas. Ir tikrai nebūtina turėti daržo – dabar daug ką sėkmingai galima auginti ir vazonuose“, – tikina O. Rimkevičienė.
Galimybė auginti daržoves net gyvenant miesto centre sudomina vis daugiau žmonių. O. Rimkevičienė pastebi, kad besidominčių daržininkyste amžius vis jaunėja – pradedantieji nebijo klausti, eksperimentuoti ir ieško daugiau natūralumo kasdienybėje.
Daliai jų daržininkystė tampa ne tik pomėgiu, bet ir įpročiu gyventi sveikiau – rūpintis maisto kokybe, žinoti jo kilmę. „Žmonėms svarbu, kas atsiduria jų lėkštėje, jie nori žinoti, kad maistas nebus apipurkštas chemija, siekia geriausios kokybės savo vaikams, nori jiems duoti tai, ką patys užaugino“, – sako ji.
Daržas balkone
FOTO: Shutterstock
O. Rimkevičienė sako, kad daugelį vis dar nustebina, kiek daug įvairių augalų galima užsiauginti net ir balkone ar terasoje. Pasak jos, šiandien vazonuose puikiai dera ne tik įprastos daržovės, bet ir egzotiškesni augalai.
„Vazonuose gali puikiai augti ir baklažanai, ir cukinijos, šiemet populiarios svyrančios paprikos. Norintys kažko įdomesnio gali pabandyti užsiauginti net arbūzų ar melionų. Su arbūzais, tiesa, iššūkių daugiau, tačiau melionai mažiau reiklūs ir dažnai užauga labai skanūs“, – tikina O. Rimkevičienė.
Pasak jos, viena dažniausių balkonų daržininkų klaidų – per maži vazonai. Kuo didesnė talpa, tuo lengvesnė priežiūra: didesniame vazone ilgiau išsilaiko drėgmė, rečiau tenka laistyti, o augalų šaknys turi daugiau erdvės. Žmonės dažnai bando taupyti vietą ir renkasi mažesnius vazonus, tačiau augalų šaknims reikia erdvės. Didesniame vazone ilgiau išsilaiko drėgmė, rečiau tenka laistyti, augalai geriau auga“, – aiškina O. Rimkevičienė.
Ji taip pat pataria pradedantiesiems nesivaikyti įmantresnių veislių. Pavyzdžiui, balkonams ir lysvėms dažniau rekomenduojami žemaūgiai, nykštukinių veislių pomidorai, kuriems reikia mažiau priežiūros.
Pomidorų auginimas vazone
FOTO: wideonet | Shutterstock
Renkantis agurkus taip pat svarbu atsižvelgti į auginimo vietą. O. Rimkevičienė rekomenduoja šiltnamiams rinktis savidulkes veisles, kurioms nereikia bičių ar kitų vabzdžių pagalbos. Priešingu atveju dalis žiedų gali likti neapdulkinti ir tiesiog nubyrėti, o tai reiškia mažesnį derlių. Lauke, pasak specialistės, sėkmingai auga tiek savidulkiai, tiek nesavidulkiai agurkai.
„Žmonės dažnai galvoja tik apie tai, kokio derliaus norėtų, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko galės skirti augalams. Aukštaūgiai pomidorai duoda daugiau derliaus, bet reikalauja daugiau priežiūros. Tuo metu žemaūgės veislės yra kur kas atlaidesnės ir puikiai tinka tiems, kurie į sodybą užsuka tik savaitgaliais“, – pataria O. Rimkevičienė.
Pomidorų derlius
FOTO: sadecestock | Shutterstock
Viskas prasideda nuo kokybiško daigo
Tačiau vien pasirinkti tinkamą veislę neužtenka – ne mažiau svarbi ir daigo kokybė. „Labai svarbu atkreipti dėmesį į šaknų sistemą – išėmus iš vazonėlio turėtų matytis stiprus, gerai išsivystęs šaknynas. Nuo stipraus daigo prasideda visa augalo kelionė. Jeigu pasodiname nusilpusį ar pažeistomis šaknimis augalą, jam bus sunkiau prigyti, o tai vėliau atsilieps ir derliui“, – sako specialistė.
Tačiau priklausomai nuo veislės daigai gali atrodyti skirtingai. Pavyzdžiui, populiariųjų „Jaučio širdies“ pomidorų daigai dažnai būna ne tokie išvaizdūs ir vešlūs kaip kitų veislių, tačiau pomidorai laikomi vienais skaniausių.
Pomidorų daigai
FOTO: Tatevosian Yana | Shutterstock
Išvengti kenkėjų padeda tinkama priežiūra
Norint sulaukti gausaus derliaus, svarbi ir tolimesnė augalų priežiūra. O. Rimkevičienė pastebi, kad ypač daug klausimų kyla šiltnamiuose pomidorus auginantiems daržininkams, kurie neretai kartoja tas pačias klaidas.
„Svarbiausia taisyklė – užtikrinti gerą vėdinimą, ypač karštomis dienomis. Kai šiltnamyje temperatūra pakyla iki 30 laipsnių ir daugiau, pomidorams ten jaučiasi kaip pirtyje – jie pradeda mesti žiedus, prasčiau mezga vaisius, didėja ligų rizika. Jei vasara šilta, geriausiai šiltnamio duris laikyti atidarytas“, – sako O. Rimkevičienė.
Pasak specialistės, ar pomidorai augs sveiki, priklauso ir nuo jų pasodinimo. Daigus geriausia sodinti šachmatų principu, paliekant apie 40 centimetrų tarpus. Apatinius lapus reikėtų nuskabyti – rekomenduojama, kad jie neliestų žemės, nes tai sumažina ligų plitimo riziką. Net ir žemaūgius pomidorus verta pririšti ar paremti.
Dar viena dažna problema, su kuria susiduria pomidorų augintojai – vaisių apačioje atsirandančios tamsios dėmės. Pasak specialistės, tai dažniausiai susiję ne su liga, o su kalcio trūkumu.
„Kai šiltnamyje labai karšta, augalui tampa sunkiau įsisavinti kalcį, todėl pomidorų apačia gali pradėti juoduoti. Dažniausiai tai išryškėja tuomet, kai ima megzti vaisiai, todėl pasirodžius pirmiesiems pomidoriukams, nupurškite augalo lapus kalciu“, – pataria O. Rimkevičienė.
Agurkai
FOTO: Nicole Piepgras | shutt
Savų iššūkių turi ir agurkų augintojai. Jei pomidorams dažniau tenka susidurti su kalcio trūkumu, agurkus neretai puola voratinklinės erkutės. Ir nors šie kenkėjai labai smulkūs ir dažnai sunkiai pastebimi, apie jų atsiradimą išduoda pakitusi lapų spalva.
„Reguliariai apžiūrėkite agurkų lapus. Jeigu jie pradeda gelsti, praranda sodrią žalią spalvą, gali būti, kad agurką užpuolė voratinklinės erkutės. Dažnai problema pastebima per vėlai, kai augalą išgelbėti būna sudėtinga, tačiau laiku imantis priemonių, derlius nenukentės“, – sako O. Rimkevičienė.
Laistymas ir tręšimas: mažiau kartais yra daugiau
Tačiau net ir kokybiški daigai gero derliaus negarantuos be tinkamos priežiūros. Pasak O. Rimkevičienės, būtent laistymo ir tręšimo klausimais augintojai dažniausiai susiduria su kraštutinumais – vieni augalus lepina per daug, kiti baiminasi tręšti apskritai.
„Pomidorus reikėtų laistyti rečiau, bet gausiau – jie nemėgsta nuolatinio perlaistymo. Tuo metu agurkams drėgmės reikia daugiau, todėl juos tenka laistyti dažniau. Svarbu tai daryti ne per didžiausią kaitrą, o anksti ryte arba vakare. Vanduo taip pat neturėtų būti ledinis – geriausia naudoti pastovėjusį ar lietaus vandenį“, – pataria O. Rimkevičienė.
Laistymas
FOTO: Shutterstock
Specialistė pastebi, kad nemažai žmonių vis dar įtariai žiūri į trąšas, nors papildomų maisto medžiagų augalams dažnai reikia ne mažiau nei vandens.
„Trąša nebūtinai reiškia chemiją. Sodinant galima naudoti žuvų miltus, vištų mėšlo granules, vėliau – dilgėlių raugą ar pelenus. Tai natūralios trąšos, kurios padeda augalui augti ir formuoti derlių. Norint sulaukti gausaus derliaus, visiškai atsisakyti papildomo maitinimo dažniausiai nepavyksta“, – sako pašnekovė.
Nors persistengti taip pat nereikėtų. Pasak specialistės, per intensyvus tręšimas, ypač dar jaunam daigui, gali labiau pakenkti nei padėti. Tręšti nereikėtų dažniau nei kas porą savaičių, nepilti trąšų ant sausos žemės.
Svarbu nepamiršti, kad gausus derlius prasideda ne nuo trąšų ar purškalų, o nuo kompleksinių sprendimų ir priežiūros.
Šaltinis: DELFI.LT
