Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad sunku spėlioti, ar Rusija kada nors pasikeis. Jeigu tai neįvyks, pasak jos, mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga.
Taip D. Grybauskaitė kalbėjo Lenkijos transliuotojui „TVP World“. Kadenciją baigusi prezidentė interviu taip pat pasakojo apie Vakarų santykių su Rusija raidą, kad ilgą laiką viską lėmė bendri ekonominiai interesai. Po Krymo aneksijos, jos teigimu, ekonominis bendradarbiavimas ir nuolaidžiavimas Rusijai tęsėsi tikintis išvengti platesnio karo.
Bene ryškiausias to pavyzdys buvo tuometė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, kaip pasakojo D. Grybauskaitė, jai prasitarė gerai suprantanti, kad Kremliuje yra žeminama, tačiau žadėjo ten vykti „tiek, kiek reikės, kad išvengtume karo“.
D. Grybauskaitė „TVP World“ iš pradžių pakomentavo kadenciją baigusio JAV prezidento Baracko Obamos 2009 m. pradėtą santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką, kurią vadino nesusipratimu ir išdavyste.
„Ši „perkrovimo“ politika mums buvo šokiruojanti staigmena, nes supratome, kad ši politika reiškia tam tikrą nesusipratimą ir vadinamąją draugystę su Rusija. Tačiau ši draugystė buvo pasiekta mūsų, Baltijos valstybių, ir net dalies Lenkijos išdavystės kaina, nes matėme, kad buvo ruošiamasi Rusijai suteikti tam tikrą skėtį – t. y. oro gynybą“, – kalbėjo ji.
2009–2019 m. Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė teigė būtent dėl to kartu su tuomečiu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu atsisakiusi B. Obamos kvietimo susitikti Prahoje.
„Mes pasakėme, kad už tokį susitarimą šampano negersime. Ir tarp naujosios administracijos bei manęs, o tuo metu ir Lenkijos prezidento, iš karto atsirado įtampa“, – sakė ji ir pridūrė, kad JAV prezidento administracija vėliau suprato klydusi ir pradinius planus dėl Rusijos išbraukė iš darbotvarkės.
Lenkijos žurnalistų paklausta, kaip Rusijai pavyko į savo pusę patraukti tiek daug Vakarų elito atstovų, D. Grybauskaitė minėjo Maskvos finansuojamus radikalius politikus ir energetinius bei ekonominius interesus.
„Visas Vokietijos politinis ir ekonominis elitas buvo labai artimai susijęs su Rusija ekonominių interesų požiūriu. Nė vienas politikas negalėjo to pakeisti. Ir šie komerciniai santykiai buvo labai dominuojantys“, – teigė D. Grybauskaitė ir atkreipė dėmesį, kad situaciją galiausiai pakeitė tik Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, pasak jos, Ukrainos interesai buvo aukojami siekiant išvengti visapusiško karo. Kadenciją baigusi Lietuvos vadovė prisiminė pokalbius su tuomete Vokietijos kanclere A. Merkel, kuri, pasak jos, to siekė bet kokia kaina.
„Ji suprato V. Putiną ir žinojo, kokį pavojų jis kelia. (…) Aš klausiau, kodėl vyksta šis (bendradarbiavimo su Rusija po Krymo aneksijos – ELTA) procesas, kodėl jie į jį įsitraukia ir kodėl iš dalies išparduodami ukrainiečių interesai. Jos atsakymas man buvo šiek tiek netikėtas, bet aš supratau jos logiką. Ji pasakė: „Aš žinau, kas yra V. Putinas. Mano tikslas – visais įmanomais būdais išvengti karo.“ Aš paklausiau: „Kodėl taip dažnai važiuojate į Maskvą? Juk jis jus žemina.“ Ji atsakė: „Taip, žinau. Bet važiuosiu tiek kartų, kiek reikės, kad išvengtume karo“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Pasak jos, Vakarai galiausiai suprato padarę klaidą ir ignoruodami Baltijos valstybių bei Lenkijos perspėjimus dėl dujotiekio „Nord Stream“.
„Mes apie (šio dujotiekio keliamus geopolitinius pavojus – ELTA) nuolat aiškindavome viešai visuose susitikimuose, bet jų atsakymas būdavo: „Atsiprašome, tai ne politinis procesas, o grynai komercinis.“ Ir mus labai ignoruodavo. O dabar, kai susitinku, pavyzdžiui, su ponia (Hillary – ELTA) Clinton ar kitais, pirmas dalykas, kurį jie sako: „Dalia, mes neklausėme jūsų apie grėsmes, kurias Rusija kelia po Krymo okupacijos. O jūs jau prieš 10 metų visą laiką buvote teisi“, – pasakojo ji.
D. Grybauskaitė taip pat pažėrė kritikos Vakarams dėl reakcijos į Rusijos 2022 m. vasarį pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Mane nustebino Vakarų reakcija. Kokie bailiai, kokie išsigandę pasirodė Vakarai. Kokį lyderystės trūkumą pademonstravome“, – stebėjosi ji.
Paklausta, ar Rusija gali kada nors pasikeisti, D. Grybauskaitė teigė apie tai svajojanti, tačiau atsakymo neturinti.
„Jų žmogaus teisės dabar dar labiau užgniaužtos nei stalinizmo laikais. Tad linkiu Rusijai, ypač rusų tautai, gyvuoti ir turėti geresnę ateitį. Bet ar Rusija pasikeis? Nežinau. Spėlioti labai sunku. Tačiau šiai tautai per visą istoriją taip pat teko išgyventi nelengvus laikus. Jie visą laiką turėjo kokių nors priespaudos vykdytojų. Bet jeigu jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga“, – reziumavo ji.
Šaltinis: TV3.LT
