Už neapykantos kurstymą ir Holokausto neigimą nuteistas Remigijus Žemaitaitis Apeliaciniame teisme siekė įrodyti, kad jo pasisakymai buvo netinkamai vertinami. Jis bei jo gynėjas taip pat teigė, kad nepagarbios žydams skaičiuotės citavimas nėra bandymas normalizuoti antisemitizmą, nes ši – plačiai žinoma. Tuo metu prokuroras pabrėžė, kad politiko veiksmai buvo įvertinti per švelniai ir ragino skirti jam net 50 tūkst. eurų siekiančią baudą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro argumentus, tačiau baudą padidino mažiau nei šis prašė. Skundus išnagrinėję teisėjai nuosprendyje pabrėžė, kad itin didelę reikšmę šioje byloje turi tai, jog R. Žemaitaitis nusikalstamas veikas padarė būdamas Seimo nariu, nes tokios svarbos politikui taikomi itin aukšti standartai.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nusprendė, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų.
Apeliacinis teismas padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Remigijus Žemaitaitis
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Prokuroras: Žemaitaitis priešpriešino Holokaustą represijoms prieš lietuvius
Sprendimą apskundęs prokuroras Justas Laucius prašė pripažinti R. Žemaitaitį kaltu dėl kelių epizodų, pirmosios instancijos teismo sprendimu pašalintų iš kaltinimo. Atitinkamai prašyta padidinti jam skirtą baudą iki 51,3 tūkst. eurų.
Prokuroro teigimu, teismas be pagrindo nusprendė, kad dalis R. Žemaitaičio įrašų buvę apie lietuvių patirtas represijas ir dėl to nėra sąmoninga anksčiau išdėstytų Holokaustą menkinančių teiginių tąsa.
„Tokia teismo išvada neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos, pagal kurią Holokausto menkinimas pripažįstamas sunkiausia antisemitizmo apraiškų forma, net ir subtiliai išreikštų, todėl kuo labiau įtemptas kontekstas, tuo platesnės gali būti saviraiškos laisvės ribojimo galimybės“, – teismo nuosprendyje cituojami prokuroro argumentai.
Justas Laucius, Egidija Belevičienė, Remigijus Žemaitaitis
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
Prokuroras taip pat pastebi, kad kitą R. Žemaitaičio komentarą reikėtų vertinti bendrame jo pasisakymų kontekste, kurie rodo apibendrintą kaltinimą, kad žydai naikino lietuvių tautą.
„Apibendrintu kaltinimu, kad žydai naikino lietuvių tautą, propaguojamas priešiškumas žydams, propaguojama idėja, kad žydai kaip tautinė grupė yra atsakingi už sovietų vykdytas represijas, žydai yra žeminami“, – teigė prokuroras.
Remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, prokuroras taip pat teigia, kad R. Žemaitaitis „siekia priešpriešinti lietuvių tautos patirtas represijas ir žydų tautos patirtą Holokaustą, tokiu būdu priešindamas tautas, kad įraše apibendrintu kaltinimu visai tautinei grupei dėl sovietų vykdytų represijų propaguojamas priešiškumas žydams, propaguojama idėja, jog žydai kaip tautinė grupė yra atsakingi už sovietų vykdytas represijas, šaipomasi iš žydų“.
Pabrėžė Žemaitaičio įrašų tęstinumą, jo statuso svarbą
Pasak prokuroro, teismas neįvertino, kad visų R. Žemaitaičiui inkriminuotų trijų viešai skelbtų tekstų turinys ir stilistika yra vienoda.
„Šie tekstai jo socialinio tinklo asmeninėje paskyroje buvo skelbiami padieniui, kaip straipsnių serija. Laike jie yra nenutolę vienas nuo kito, priežastinis ryšys tarp juose skelbiamų ir plėtojamų teiginių nėra nutrūkęs, tekstai papildo vienas kitą“, – argumentavo prokuroras.
Remigijus Žemaitaitis
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
Pasak jo, priešingai nei manė teismas, šie tekstai turėtų būti vertinami kaip visuma. Jis taip pat pastebėjo, kad tekstai yra skelbiami tuo metu, kai Lietuvoje minėti masiniai trėmimai.
„Holokaustą menkinančių tekstų skelbimas būtent šiomis dienomis buvo daromas kiek įmanoma labiau sustiprinti antisemitines nuotaikas Lietuvos visuomenėje“, – teigia prokuroras.
Todėl, jo teigimu, minimus 2023 m. birželio 13, 14 ir 15 dienomis atliktus R. Žemaitaičio veiksmus „jungia vieninga tyčia, vieningas sumanymas ir tikslas“.
Prokuroras skunde akcentavo ir tai, kad tęstinio Holokausto menkinimo epizodus R. Žemaitaitis padarė būdamas Seimo nariu, o tai sukėlė didelį rezonansą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tokio aukšto rango ir Lietuvoje populiaraus bei įtakingo politiko pareiškimai sukėlė nuogąstavimus, kad valstybės valdymo lygmeniu Lietuvoje Įsigali antisemitizmas. Tokiu būdu buvo padaryta žala ir Lietuvos valstybei.
J. Laucius
Ginčijo paskirtos baudos dydį: neatitinka Žemaitaičio veiksmų pavojingumo
Pasak prokuroro, nors teismas, skirdamas baudos rūšį, tinkamai parinko baudą, tačiau, jo vertinimu, ši buvusi per maža.
„Teismo paskirta bauda aiškiai neatitinka R. Žemaitaičio padarytų veikų pavojingumo, neužtikrina <…> bausmės paskirties ir tikslų bei prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams“, – argumentavo prokuroras.
Pasak jo, R. Žemaitaitis idealiąja sutaptimi padarė dvi tęstinio pobūdžio nusikalstamas veikas: antisemitinės neapykantos kalbos nusikaltimą ir pripažintas kaltu dėl 7 nusikalstamų veikų epizodų, sudarančių tęstinę nusikalstamą veiką, bei Holokausto menkinimo nusikaltimą.
„Taigi, R. Žemaitaitis šioje byloje nuteistas ne už pavienio ar atsitiktinio pobūdžio pasisakymą, o už kelis tęstinio pobūdžio daugiaepizodžius nusikaltimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei“, – teigė prokuroras.
Jis pastebėjo, kad šios veikos buvo padarytos per kiek didesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos.
„R. Žemaitaičio pasisakymai nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai nekorektiški teiginiai, bet sistemingi, pakartotiniai ir tarpusavyje susiję pasisakymai, kurių įtaigumas sustiprinamas pateikiant istorinių įvykių kontekstą, nurodant konkrečius vardus ir pavardes bei minint istorines asmenybes, sąmoningai formuojant neigiamą požiūrį į žydų tautybės asmenis ir skatinama priešiškumo bei neapykantos jiems idėja“, – nurodoma skunde.
Todėl, pasak prokuroro, šie pasisakymai nelaikytini eiliniais įžeidžiančiais ar nenormatyvinės leksikos vartojimo atvejais.
Įvertino pasisakymų sklaidą, atgarsį žiniasklaidoje
Prokuroras taip pat pabrėžė didžiulę R. Žmeitaičio teiginių sklaidą, Lietuvos žydų bendruomenės liudijimus, kad jo teiginių buvę įžeisti.
Prokuroro pateiktais duomenimis, R. Žemaitaitis dėl savo antisemitinių pasisakymų Lietuvos žiniasklaidoje – internete, radijuje, naujienų agentūrų pranešimuose, žurnaluose, regioniniuose ir nacionaliniuose leidiniuose, naujienose buvo paminėtas 10 000 kartų, arba vidutiniškai 47,68 karto per dieną. Užsienio žiniasklaidoje šiuo laikotarpiu antisemitizmo kontekste R. Žemaitaitis paminėtas 1 200 kartų, arba 12,5 karto per dieną.
„Toks didelis naujienų srautas ir tokia informacijos sklaida rodo, kad politiko R. Žemaitaičio antisemitiniai tekstai <…> yra sulaukę ypatingo dėmesio tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje“, – teigė prokuroras.
Todėl, įvertinęs R. Žemaitaičio padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo turtinę padėtį, prokuroras siūlė skirti jam 51 250 eurų baudą.
Žemaitaičio advokatas: jis turėtų būti išteisintas
Tuo metu R. Žemaitaitį gynęs advokatas Vytautas Sirvydis prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują – politiką išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Pasak advokato, teismo nuosprendis neatitinka reikalavimų, nes yra priimtas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas pažeidžiantį kaltinamąjį aktą.
„Kaitinimai, kad R. Žemaitaitis tyčiojosi iš asmenų grupės, ją niekino ir skatino neapykantą, atskirų epizodų atveju kvalifikuoti tik kaip niekinimas ir neapykantos skatinimas (be tyčiojimosi) ar vien tik kaip neapykantos asmenų grupei skatinimas“, – argumentavo advokatas.
Jis taip pat pabrėžia, kad kaitinimo formuluotė „antisemitizmo normalizavimo idėja“ nėra tas pats, kaip antisemitizmas. Pasak advokato, prokuroro išvardyti veiksmai nesudaro numatytų nusikaltimų sudėties.
V. Sirvydžio teigimu, tai, kad Holokaustas R. Žemaitaičio pasisakymuose sugretinamas su Lietuvos gyventojų žudynėmis, jokiu būdu nereiškia paties Holokausto menkinimo.
„Gretinant du tragiškus istorinius įvykius (procesus), vieną iš jų pripažįstant labiau reikšmingu, reiškia, kad antrasis tragiškas istorinis įvykis (Holokaustas prieš žydų tautą) irgi neneigiamas“, – teigė advokatas.
Pasak jo, kaltinimo nenuoseklumą pagrindžia ir tai, kad tam tikros R. Žemaitaičio veikos laikomos tęstine veika, kurios epizodai grindžiami skirtingų Baudžiamojo kodekso straipsnių požymiais.
Remigijus Žemaitaitis pirmosios instancijos teisme
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
Akcentavo Žemaitaičio pasisakymus ne tik apie žydus, bet ir apie rusus
Taip pat advokatas pastebėjo, kad R. Žemaitaitis visiškai analogiškai arba labai panašiai pasisakė ne tik apie žydų, bet ir apie rusų tautą, tačiau buvo kaltinamas ir nuteistas tik dėl to, ką rašė apie žydus.
Advokato teigimu, teismas padarė akivaizdžią faktų nustatymo ir duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo klaidą, nes nuteistasis savo įrašuose pasisakė apie dvi tautas.
„Tokiu būdu buvo iškreipta R. Žemaitaičio įrašų prasmė ir esmė. Teismas ne tik neturėjo eliminuoti šių esminių faktinių aplinkybių, tačiau privalėjo jas vertinti kartu su kitomis bylos aplinkybėmis visų duomenų kontekste“, – teigė advokatas.
V. Sirvydžio teigimu, nors teismas R. Žemaitaitį nuteisė už vieną tęstinę veiką, tačiau nepagrįstai rėmėsi specialiais tyrimais dėl atskirų epizodų, tokiu būdu „iškraipydamas visą saviraiškos kontekstą“.
„Byloje atlikti specialūs tyrimai dėl atskiro epizodo ar kelių (bet ne visų) viešosios raiškos (komunikacijos) epizodų sutrukdė teismui tinkamai nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes“, – teigė jis.
Advokatas taip pat pastebėjo, kad R. Žemaitaičiui įtarimai pareikšti vėliau, negu atlikti specialūs tyrimai, todėl gynyba negalėjo užduoti klausimų specialistams.
Teigė, kad įžeidžių žydams teiginių Žemaitaitis nebandė normalizuoti
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio pirmasis įrašas feisbuke paskelbtas reaguojant į tikrą įvykį ir ši neigiama reakcija visiškai atitinko oficialią Europos Sąjungos reakciją.
Taip pat skunde akcentuojama, kad R. Žemaitaičio teiginys, esą po tokių įvykių „nelieka nuostabos“ dėl frazių kaip „lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom“, neturėtų būti laikoma siekiu normalizuoti antisemitizmo.
R. Žemaitaičio nuomonė „nelieka nuostabos“ nėra joks normalizavimas, tai tautosakos rinkiniuose dažnai sutinkamos (užrašytos) skaičiuotės vertinimas (kad ir kaip neigiamai tokia tautosaka būtų vertinama).
R. Žemaitaičio advokatas
Jis pastebėjo, kad tautosakos rinkiniuose yra užrašyta ir ilgesnių šios skaičiuotės variantų, kurie „yra radikalesnio pobūdžio ir kuriuose galima būtų įžvelgti daugiau negatyvios komunikacijos požymių, tačiau R. Žemaitaitis savo įrašuose tokių ilgesnių skaičiuotės variantų necitavo“.
Pasak advokato, tai, kad skaičiuotė yra paplitusi, rodo, kad R. Žemaitaičiui nebuvo ko normalizuoti savo pasisakymais.
V. Sirvydžio teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė paties politiko parodymus, kuriuose detaliai atskleistas pasisakymų kontekstas, netinkamai vertino ekspertų išvadas.
Advokatas: dėl pasisakymų nekilo pasekmių, taikyta dviguba atsakomybė
Advokatas taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė baudžiamąją atsakomybę R. Žemaitaičiui, nes dėl jo įrašų bei pasisakymo Seime nekilo jokių pasekmių, tokių kaip riaušės ar smurtas prieš žydų tautybės asmenis.
„Beveik visi nuteistojo komunikaciniai aktai pasireiškė įrašais jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, t y. nebuvo tiesiogiai siejami su jo, kaip politiko, veikla. Netgi pats teismas dalį tokių komunikacinių aktų pripažino nesiekiančiais tokio lygmens, nuo kurio turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžė advokatas.
Jis pastebėjo, kad dėl R. Žemaitaiči veiksmų jau buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, pradėta apkaltos byla ir taikyta politinė atsakomybė, todėl nuteisimas yra dvigubos atsakomybės taikymas.
„Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad situacijos, kai padaryti nepakankamo pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikaitimo padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties“, – pabrėžė advokatas.
Jūs rimtai? Grinevičius – apie futbolą ir Žemaitaičio baudą
Video: Kristina Pocytė-Medutė | Delfi
Žemaitaitis: teismo klaidos sutrukdė priimti teisingą sprendimą
Skundą, prašydamas jį pripažinti nepadarius nusikalstamos veikos, savo ruožtu pateikė ir pats R. Žemaitaitis. Jis teigė, kad išvados dėl jo kaltumo „pagrįstos prielaidomis ir abejonių keliančiais įrodymų šaltiniais“.
Politikas teigė, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, o „klaidos sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą“.
Pasak politiko, konstatavęs, kad jo vieši pasisakymai peržengia saviraiškos laisvės ribas, teismas nenurodė jokių konkrečių kriterijų, be to, byloje, jo teigimu, nėra faktinių duomenų, paneigiančių jo parodymus, kad neistyčiojo iš žydų ir jų neniekino.
„R. Žemaitaičio viešai išsakyta nuomonė yra šališka, palaikanti vieną konflikto pusę, tačiau tai nėra netolerancija ar neapykanta tam tikrai asmenų grupei. Tokia nuomonė atspindi pasaulyje vykstančių procesų aktuali jas bei tarptautinių organizacijų pateikiamą Izraelio-Palestinos konflikto vertinimą“, – teigiama politiko skunde.
Jame pripažįstama, kad „tam tikri R. Žemaitaičio viešuose pasisakymuose pateikti teiginiai galėtų būti laikomi nekorektiškais, prasilenkiančiais su savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu“, – tačiau pabrėžiama, kad savo pavojingumu neatitinka kurstymo prieš žydus ar jų niekinimo.
Teismas: Žemaitaičio pasisakymai įvertinti teisingai
Teismas atmetė advokato teiginius, esą kaltinamasis aktas surašytas neteisingai. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos medžiaga paneigia R. Žemaitaičio ir jo gynėjo poziciją, esą šis kritikavo Izraelį dėl veiksmų Gazos Ruože, o ne skatino neapykantą.
„Nagrinėjamu atveju bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, kad R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, profesionaliu politiku, kurio teisinis statusas įpareigoja itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve <…> peržengė teisės į saviraiškos laisvę ribas“, – rašoma nuosprendyje.
Teismas atkreipė dėmesį į menkinamas R. Žemaitaičio formuluotes žydų atžvilgiu, cituodamas žydus išjuokiančią, smurtą prieš žydus nupasakojančią skaičiuotę, pažemino jų garbę ir orumą.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė teiginius, esą vertinant pasisakymus iškraipytas jų kontekstas. Nors teisėjai pritarė, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė priemonė, tačiau į tai skiriant bausmę atsižvelgta tinkamai, o teismų praktika akcentuoja parlamentarų atsakomybę dėl jų išskirtinio statuso.
„Renkami politikai, atsižvelgiant į specifinį jų statusą ir žinomumą, ne tik yra įpareigoti vengti bet kokią netoleranciją skatinančios saviraiškos, tačiau ir skatinami įgyvendinti kovos su neapykantą kurstančia kalba politiką ir net vieno neapykantą kurstančio komentaro parašymas asmens „Facebook“ paskyroje turi būti vertintinas rimtai“, – nurodė teismas.
Vertindamas tai, kad, esą, R. Žemaitaitis baudžiamas antrą kartą, teismas pabrėžė, kad apkaltos procesas nėra baudžiamoji atsakomybė, todėl šis principas nebuvo pažeistas.
„Apibendrinusi visa tai. kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė tęstinio neapykantos kalbos kurstymo nusikaltimo aplinkybes“, – konstatuojama apeliacinės instancijos nuosprendyje.
Šis teismas taip pat vertino, kad daugiau R. Žemaitaičio pasisakymų nei nusprendė pirmosios instancijos teismas turėtų būti vertinami kaip Holokausto menkinimas.
Lietuvos apeliacinis teismas
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Skirta bauda – aiškiai per švelni
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas „nors ir teisingai parinko bausmės rūšį – baudą, tačiau <…> paskyrė aiškiai per švelnią, padarytam veikos sunkumui neatitinkančią bausmę“.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteistasis padarė ne pavienio ar atsitiktinio pobūdžio teisės pažeidimą, o „tęstinį, sistemingą antisemitinės neapykantos kalbos nusikaltimą asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei“.
Pasak teismo, šis susidėjo net iš 7 nusikalstamos veikos epizodų, vykdytų tiesiogine tyčia ir intensyviai.
Teismas konstatavo, kad ypatingą reikšmę veiklos pavojingumui turėjo R. Žemaitaičio kaip Seimo nario statusas. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, inkriminuojamą veiką daro žymiai pavojingesnę už įprastus panašaus pobūdžio veiksmus.
Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismo skirta baudos dydis yra „akivaizdžiai neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui“, teisėjų kolegija šią padidino iki 10 tūkst. eurų.
Prokuroro pasiūlytą baudą teisėjų kolegija vertino kaip perteklinio dydžio ir neatitinkančią kriterijų.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pirmos instancijos teismas skyrė mažesnę baudą
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Šaltinis: DELFI.LT
