Prieš 19 metų mano tėvai paliko mane, atiduodami į vaikų namus. Tuo metu man buvo 10 metų, aš viską gerai supratau ir suvokiau. Aš viską pamenu labai gerai, kaip man tuo metu buvo sunku.
Ir štai po 19 metų nutiko tai, ko aš nė negalėjau pagalvoti.
Viskas nutiko taip netikėtai ir keistai, kad aš buvau truputį šokiruotas visos situacijos…
Vaikų namai ir visi tie išbandymai, kuriuos aš patyriau, labai gerai padėjo man prisitaikyti prie dabartinio gyvenimo ir pasiekti didelių rezultatų, rasti gerą darbą, sutaupyti pinigų dviejų kambarių butui, nusipirkti mašiną.
Aš visko pasiekiau savo darbu ir nesitikėjau, kad mano tėvai gviešis į visa tai, bet taip ir nutiko…
Jie pasirodė netikėtai kaip pirmas sniegas. Aš sutikau motiną mūsų rajone, parduotuvėlėje, kur užeinu kiekvieną savaitę, perku ten maltą kavą, mes susidūrėme su ja prie išėjimo.
Iš tiesų aš nežinojau, kad tai mano motina, tačiau ji mane pamatė. Kažkokiu būdu ji sužinojo, kas aš ir kur gyvenu ir čia prasidėjo įdomiausia…
Ji lūkuriuodavo manęs prie laiptinės, tačiau nesiryždavo prieiti, o man jau darėsi baisu išeiti iš buto. Po kurio laiko ji visgi priėjo prie manęs ir pasakė, kas ji tokia. Aš iš pradžių nepatikėjau, bet po to, kai ji papasakojo apie mano vaikystę, aš įsitikinau, kad tai mano motina…
Žinoma, įdomi situacija, kad mane rado motina, bet iš tiesų aš nenoriu susieti gyvenimo su tėvais, juk tada, prieš 19 metų, jie mane paprasčiausiai išdavė ir pametė.
Dabar aš norėčiau, kad ji tiesiog atstotų nuo manęs, bet ji prašė pinigų, juk tėvas geria ir produktams nelieka pinigų.
Paskui išvis pareiškė, kad nori gyventi su manimi. Virti man sriubą, kepti pyragus, pasitikti po darbo…Aš tiesiog pasiunčiau ją kuo toliau.
Aišku, buvo skaudu tai daryti, bet aš negaliu elgtis kitaip. Yra dar vienas įdomus momentas…
Galbūt, jei jie nebūtų manęs tada palikę, aš nebūčiau pasiekęs viso to, ką turiu dabar. Tačiau šito aš niekada nesužinosiu…
