Neseniai, vaikštinėdama miesto parke, pastebėjau grupę burbančių senučių, kurios sėdėjo ir aiškiai aptarinėjo visus praeivius.
Kadangi aš ėjau pasimėgauti rudens gamta, atsisėdau ant suoliuko netoli jų, ten kaip tik buvo gražu ir saulėta. Ir po poros minučių išgirdau smerkiančius žodžius:
„Kam tos senės darosi manikiūrą? Galvoja, kad tai jas išgelbės? Juk nebegrįši į savo 20-us metus!“
Iškart supratau, kad kalbama apie mane, nes jos keletą kartų šnairai pažvelgė į mane. O paskui ėmė aptarinėti mano šviežią vyšninį manikiūrą, kurio negalima nepastebėti.
Jos sėdėjo ir aršiai aptarinėjo, kaip tai nepadoru! Jūs suprantate? Būti prisižiūrėjusia ir gražia, nepaisant amžiaus, jų supratimu nepadoru!
Aš buvau tiesiog šoke, nes manau, kad moteriai visada verta išlikti tikra ledi, kiek metų jai bebūtų. Taip, gana retai dabar galima sutikti prisižiūrėjusią pagyvenusią damą, bet jei taip ir nutiks, asmeniškai man ji sukels susižavėjimą!
Daugelis vyresnio amžiaus moterų išauklėtos kažkaip taip, lyg jos negyvena sau, negyvena savo malonumui. Visas jų gyvenimas – tai ištisos buitinės pareigos, vyro, vaikų, anūkų priežiūra, lietuviški serialai ir visų bei visko aptarinėjimas ant suoliukų.
Asmeniškai aš nenorėčiau atsidurti tokioje padėtyje. Man yra didelis malonumas rūpintis savo išvaizda, o paskui girdėti komplimentus ir matyti susižavėjusius žvilgsnius.
Juk kada, jei ne pensijoje, reikia padaryti gyvenimą maksimaliai maloniu ir komfortišku? Visus pagrindinius įsipareigojimus mes jau išpildėme, liko tik ilsėtis ir mėgautis gyvenimu.
Manikiūras – tai išvis mano aistra. Aš mėgstu daryti įvairiausius dizainus ir amžius čia išvis ne kliūtis! Man tai vienas iš saviraiškos būdų.
Pagal manikiūrą visada galima suprasti, kad šiuo momentu žmogui ant širdies, juk dizainą jis renkasi būtent pagal savo nuotaiką ir savijautą.
O toms pletkų bobutėms noriu palinkėti visgi pamilti save ir išeiti į naują gyvenimo lygmenį!
