A. Veryga užminė mįslę dėl G. Landsbergio ir jo šeimos planų
Ar užsienio reikalų ministras rengiasi trauktis iš šalies? Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga skelbia, kad užsienio reikalų ministro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės valdomą privačių mokyklų tinklą bandyta parduoti vokiečių investuotojams, o pati A. Landsbergienė dar prieš keletą metų įsigijo brangų būstą užsienyje. Apie tai A. Veryga prakalbo praėjusios savaitės Vyriausybės pusvalandžio metu[1], o vėliau šia informacija pasidalino ir savo feisbuko paskyroje.
A. Veryga dėl šios informacijos išgirsti komentarą norėjo iš paties ministro G. Landsbergio, tačiau pastarasis Vyriausybės pusvalandyje nedalyvavo. Kaip tik tuo metu sostinėje vyko Trijų jūrų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame be kitų aukšto rango politikų dalyvavo ir G. Landsbergis. Tačiau A. Veryga savo klausimą vis tiek paviešino.
Politikas teigė, kad jį pasiekė informacija, jog užsienio reikalų ministro šeima bandė parduoti savo mokyklų tinklą Vokietijos investuotojams, sandėris nepavyko, tačiau ministro sutuoktinės turto deklaracijoje vis tiek nurodytas nekilnojamo turto įsigijimas užsienyje už beveik 800 tūkst. eurų.
„Tai aš norėjau paklausti užsienio reikalų ministro, kur jis susiruošė su šeima ir gal jis atsakys, kai grįš“, – Seimo salėje klausimą pateikė A. Veryga.
Vėliau šią informaciją dar kiek papildydamas A. Veryga ja pasidalino ir savo asmeninio feisbuko paskyroje.
„Mane pasiekė informacija apie tai, kad G.Landsbergio šeima bandė parduoti savo mokyklų tinklą užsienio investuotojams. G. Landsbergio sutuoktinės Austėjos 2022 metų turto deklaracijoje nurodomas užsienyje įsigytas beveik 800 000 eurų vertės nekilnojamas turtas. Dar pridėkime ministro senelio bandymus reabilituoti A. Smetoną teisinant jo „bėgimą per upelį“ ir gauname įdomų paveikslą. Ministro norėjau paklausti gyvai, o dabar klausiu viešai: kur ministras su šeimas susiruošė?“, – feisbuke rašė parlamentaras[2].
Tokia A. Verygos pateikta informacija visuomenę privertė susimąstyti. Ar pastaruosius mėnesius tikru karo šaukliu tapęs ir be perstojo apie milžinišką grėsmę Lietuvai kalbėjęs G. Landsbergis, realaus pavojaus atveju pats ruošiasi trauktis iš šalies? Tokius signalus galimai siunčia ir jo senelio vieši komentarai, pateisinantys sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pabėgusį pirmąjį šalies vadovą.
A. Landsbergienė 2022 m. įsigijo būstą užsienyje
2022 m. Landsbergių šeimos turto deklaracijoje yra įdomių detalių. Vertinant bendrai, tarp asmenų, kurie dėl užimamų savo ar sutuoktinio pareigų, privalo deklaruoti turtą, didžiausias vertes už 2022 m. nurodė būtent A. Landsbergienė. Iš viso A. Landsbergienės turto vertė siekė 17,7 mln. eurų.
Jos turto deklaracijoje minimais metais atsirado anksčiau nefikstuotas, užsienyje registruotas gyvenamasis namas, kurio vertė – 795 tūkst. eurų. A. Landsbergienės Lietuvoje registruoto gyvenamojo namo vertė 6,5 tūkst. eurų, automobilio vertė siekia 34,4 tūkst. eurų[3].
Tuo pat metu A. Landsbergienės turimų akcijų vertė sumažėjo nuo 13,1 mln. eurų iki 12,6 mln. eurų, o santaupos sumažėjo nuo 631 tūkst. eurų iki 466 tūkst. eurų. Be to, 2022 m. A. Landsbergienė registravo turinti 486 tūkst. eurų kreditą. Nors mokyklų tinklo parduoti nepavyko, akivaizdu, kad verslininkė ir edukologė savo finansus pakeitė taip, kad namas užsienyje vis dėlto būtų įsigytas.
O štai pats užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pagal turimą turtą tarp ministrų rikiavosi antroje vietoje. Jo turto vertė siekė beveik 400 tūkst. eurų: gyvenamojo namo turto vertė siekė 194 tūkst. eurų, žemės sklypų vertė – 175 tūkst. eurų. G. Landsbergio turimų vertybinių popierių vertė – 141 euras, kitų daiktų ir meno kūrinių vertė – 7,2 tūkst. eurų. Ministro turimos santaupos siekė 1,7 tūkst. eurų.
Apie krašto gynybą Landsbergiai pasisako prieštaringai
Pati G. Landsbergio žmona anksčiau yra prieštaringai pasisakiusi apie vadinamąją „šauktinių“ reformą. Krašto apsaugos ministerijai norint didinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus, viešoje erdvėje daug diskusijų sukėlė užsienio reikalų ministro žmonos A. Landsbergienės komentaras apie karinę tarnybą ir savo sūnus.
Feisbuke gyventojai pasipiktino, kaip ministro sūnums Vytautui Landsbergiui ir Augustui Gabrieliui Landsbergiui pavyko išvengti privalomos tarnybos įstojant į aukštąsias mokyklas. Į tai sureagavo ir pati A. Landsbergienė.
„Mano nuomone, tai yra visiškai, absoliučiai ne Jūsų reikalas. Antra, labai įdomu, kai, viena vertus, maišo su žemėm, o, kita vertus, jau elitas-lyderiai. Kaip ir reiktų apsispręsti. Trečia, nei Jūs žinote, nei ką. Bet taip iš tiesų. Ketvirta, tai irgi nėra taisyklė – studijos puikiuose universitetuose yra lygiai taip pat svarbu. O jei net jei ir studijų nebūtų – kiekvienas žmogus turi teisę spręsti kada, ką ir kaip darys. Pagarbiai“, – feisbuke rašė ji[4].
Savo ruožtu G. Landsbergio senelis,, profesorius Vytautas Landsbergis neseniai šalies žiniasklaidai teisino pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos pabėgimą į užsienį, tuomet, kai šalis buvo okupuota sovietų. Esą prezidentas buvo ne taip suprastas, o istorija pasakojama netikslingai. Panašiai V. Landsbergis kalbėjo ir anksčiau, prieš beveik dešimt metų.
Tada jis ragino prezidento A. Smetonos palaikus iš JAV grąžinti į Lietuvą, tikino, kad šio asmens nuopelnai yra ypatingi.
„Pirmiausiai reikia žiūrėti, kas darėsi valstybėje, ar ji stiprėjo ar ji žlugo. Ji stiprėjo, ūkis gerėjo, statėsi nauja po žemės reformos Lietuva, buvo net mūrinė Lietuva. Tai nepaprasto sunkumo buvo uždaviniai ir žmogus, kuris Lietuvai vadovavo per tą sunkumų laikotarpį yra vertas, kad būtų bent jau visapusiškai įvertintas“, – sakė V. Landsbergis.
Tačiau A. Smetona visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai. Jis kaltinamas tuo, kad diegė autoritarinės valdžios modelį, o jo vadovaujami tautininkai ėmė pinigus iš Maskvos už antilenkiškus ir krikščionis demokratus kritikuojančius rašinius.
Šaltinių duomenimis, po 1926-ųjų perversmo Maskvos įgaliotasis atstovas Kaune pranešė saviškiams, kad skolos raštelių prikaupta už trejus metus, jų paviešinimo grėsme galima kai ką šantažuoti. Nežinia, ar prezidentas A. Smetona dėl to buvo įspėtas.
Vis dėlto, labiausiai A. Smetona smerkiamas yra todėl, kad sovietams Lietuvai įteikus ultimatumą, jis nesipriešino, paliko okupuojamą šalį ir valdžią bei pabėjo į užsienį[5]. Dabartinių diskusijų apie pavojaus Lietuvai fone, toks A. Smetonos pateisinimas galimai signalizuoja ir apie numanomus Landsbergių šeimos planus.
G. Landsbergis gąsdina karu
O pats G. Landsbergis pastaruosius mėnesius vis kalba apie karo ir pavojaus grėsmę Lietuvai bei jos žmonėms. Metų pradžioje viešėdamas Davose, Pasaulio ekonomikos forume (WEF), G. Landsbergis davė interviu JAV žiniasklaidos kanalui „Bloomberg“. Interviu metu, Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo apie geopolitinę situaciją pasaulyje bei regione, taip pat, apie tai, kaip ją paveiks artėjantys JAV prezidento rinkimai.
Analizuodamas galimybę, kad Amerikos prezidento poste vėl atsidurti gali respublikonas Donaldas Trumpas, potencialiai galintis iš Europos išvesti savo pajėgas, G. Landsbergis suskubo gąsdinti dėl tokio ėjimo rizikos ir artėjančio karo.
„Europai, kokia ji šiuo metu yra, gresia didelis pavojus ir mes tikrai skaičiuojame valandas iki kito Rusijos eskalacijos etapo“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis
Jis taip pat kritiškai įvertino tuos sąjungininkus, kurie riboja savo paramą Ukrainai ir teigia, kad taip jie tik rizikuoja eskaluoti karą su branduoline galia.
„Tai verčia tokias šalis kaip Lietuva klausti, koks būtų atsakas, jei Rusija užpultų NATO šalį. Klausimas būtų toks: „ar esate pasirengę pradėti branduolinį karą dėl tos ar kitos šalies?“, – JAV žiniasklaidai kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą kalba apie neva nenumaldomai artėjančią karo grėsmę. Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvos žiniasklaidai jis teigė, kad mūsų valstybei reikia permąstyti šalies nacionalinio saugumo koncepciją: esą Rusija atsigauna ir jau telkia resursus kovai prieš Lietuvą bei NATO.
„Matome, kad Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. kareivių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi mažiausiai du kartus daugiau. Jų apie kariuomenės reformą paskelbti planai, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų tradicinė propaganda. Karinė reforma yra nukreipta prieš NATO ir mus“, – 2023 m. lapkritį kalbėjo G. Landsbergis.
Jis teigė suprantantis, kad tokie jo žodžiai yra bauginantys, tačiau sakė, kad kitaip apibūdinti Lietuvos situacijos negali.
„Geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai – esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Nesustabdyta Rusija tęs savo kovą“, – teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat pažymėjo, kad kalbant apie NATO rytinį flangą ir Lietuvą bei regiono saugumą, nežinomųjų liko nedaug. Neaišku tik tai, kada galiausiai susidursime su grėsme.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė G. Landsbergis, kalbėdamas apie neva neišvengiamą karą, kuris jau bet kurią akimirką užklups Lietuvą.
Tokios ministro mintys Lietuvoje buvo įvertintos prieštaringai. Dalis visuomenės iš tiesų sunerimo, tačiau kai kurie piliečiai ir politikai tokius komentarus vertino kaip rinkiminio laikotarpio kalbas.
