Turbūt visi žino dešrą, kuri vadinasi „Daktariška“. Kadaise, tarybiniais laikais ši dešra išsiskyrė nepriekaištingu skoniu, o kainavo tuometiniais pinigais 2 rublius 20 kapeikų. Po kiek laiko šio gamino skonis suprastėjo, apie jos gamybos būdą ėmė sklandyti niūrūs gandai.
Šiaip ar taip, šiuo metu tikriausiai mažai kas prisimena, kada dešrą ėmė gaminti, kokia ji buvo iš pradžių, juo labiau nedaugelis žino, kodėl tuometinėje SSRS dešrą pavadino būtent „Daktariška“.
20 a. pirmoje pusėje SSRS badas buvo dažnas svečias, vargu ar būtų atsiradęs valstietis ar darbininkas, kuriam nė karto neteko badauti. Po pilietinio karo nuskurdo daugelis ūkių, prie to prisidėjo ir vėlesnė kolektyvizacija, rašoma portale NOVATE.
Paskutinis didelis badas ištiko SSRS praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje. Badavo Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, didelė Rusijos dalis (Uralas, Pavolgys ir Sibiras, Šiaurės Kaukazas). Situaciją apsunkino kilusi šiltinės ir kitos epidemijos – jos siautė regionuose, kuriuose gyveno maisto stygių patiriantys žmonės.
„Daktariška“ dešra atsirado būtent dėl bado. Net kai badas baigėsi, daugelis gyventojų jautė jo padarinius. Aukščiausios valdžios nurodymu, būtent tokiems žmonėms 1936 m. ėmė gaminti virtą dešrą. Ši dešra buvo dietinis produktas, turintis mažai riebalų. Dešros receptą sukūrė SSRS Mėsos pramonės Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas. Pirmą dešros partiją pagamino Maskvoje, A. I. Mikojano mėsos perdirbimo kombinate.
Išlikusi legenda, kad iš pradžių naują dešrą norėjo pavadinti Josifo Stalino vardu, tačiau Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas pabijojo įžeisti tautų vadą. Galiausiai nusprendė pavadinti dešrą „Daktariška“, juo labiau, kad produktas turėjo būti vartojamas gydomaisiais tikslais.
Pradėtą gaminti dešrą pirmais metais gydytojai skirdavo su receptais pacientams, turintiems somatinių bado padarinių požymių. Pagal pradinę dešros receptūrą, 100 kg produkto sudėtyje turėjo būti: 25 kg aukščiausios rūšies jautienos, 70 kg liesos kiaulienos, 3 kg rinktinių vištų kiaušinių, 2 kg karvių pieno (pieno miltelių), 2,09 kg druskos, 0,2 kg cukraus, 50 g prieskonių (dažniausiai dėdavo muskato riešuto) ir 7,1 g natrio nitrito.
Žmonėms dešra iš karto patiko, nes buvo skanus ir kokybiškas produktas. Tuo metu dešra kainavo gana nedaug, taigi buvo visiems prieinama. Viskas ėmė keistis aštunto dešimtmečio pradžioje.
Tuometinei SSRS dar negrėsė žlugimas, tačiau į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui, prasidėjo ekonomikos pokyčiai, o išskirtinės kokybės „Daktarišką“ dešros gamyba pakito – ne į gerąją pusę.
Iš pradžių ėmė naudoti žemesnės rūšies mėsą ir kitus produktus, paskui dalį jautienos ir kiaulienos pakeitė soja. Naujoji „Daktariška“ dešra buvo jau ne tokia, o skonis taip stipriai skyrėsi nuo pradinio varianto, kad pasklido gandai – neva mėsos kombinatuose taupydami į virtą dešrą deda tualetinio popieriaus. Savaime suprantama, tokie gandai neturėjo nieko bendro su realybe, kita vertus, SSRS gyvavimo pabaigoje virtos dešros kokybė astronomiškai suprastėjo.
Šaltinis: delfi.lt
