Iš kuklaus vargšės valytojos sūnaus mokykloje šaipėsi ne tik bendraklasiai, bet ir kai kurie mokytojai. Mantvydas dažnai negalėdavo sau leisti nueiti net į valgyklą, rengėsi švariai ir kukliai. O po 20 metų per klasiokų susitikimą staiga pasirodė, kad jis milijonierius.
Mokykliniai metai sunkūs tiems, kuriuos vaikai pasirenka taikiniu. Iki 12 klasės Mantvydas vaikščiojo senais padėvėtais rūbais, neturėjo telefono ir kitų brangių įrenginių. Draugų susirasti vaikinui taip ir nepavyko.
Be to, klasės auklėtoja berniuko nemėgo. Ji beveik kiekvieną pamoką kviesdavo Mantvydą prie lentos ir, neskaitant temos klausimų, imdavo jį išjuokti. Kartą mokytoja net pareiškė: „valytojos sūnus niekada negalės pasiekti sėkmės ir prasimušti į žmones“.
Mokykla ėjo į pabaigą. Į išleistuves vaikinas nėjo, o ir visi kiti po truputį pametė kontaktus. O po 20 metų kažkas surinko klasiokus bendroje grupėje ir pasiūlė surengti susitikimą brangiame restorane.
Į susitikimą susirinko nemažai, atėjo ir Mantvydas, ir net klasės vadovė. Mokytoja klausinėjo buvusių mokinių apie karjerą, kas kur įsitaisė – į šį klausimą Mantvydas kukliai atsakė, kad jis didelės statybų kompanijos įkūrėjas, atsakymui gavęs pašaipią šypseną.
Tačiau kai vakaras ėjo į pabaigą, Mantvydas užlipo ant banketų scenos, paėmė mikrofoną ir paskelbė, kad visas išlaidas prisiima sau, kadangi šis brangus restoranas irgi priklauso jam. Pasirodė, kad kuklus valytojos sūnus sugebėjo prasimušti į žmones.
Klasės auklėtoja išėjo iš šventės neatsisveikinusi. Vargu ar ji tikėjosi tokio likimo posūkio.
Taip paprastas vaikinas iš neturtingos šeimos sugebėjo rasti savo vietą gyvenime ir įrodė, kad pasiekti sėkmę galima ir pakilus iš paties dugno.
