Konservatorių darbo rezultatai: padidinti mokesčiai ir „dovanėlės“ būsimoms Vyriausybėms
Spalio mėnesį Lietuvoje vyks seimo rinkimai. Šalies politinės jėgos galanda kirvius ir ruošiasi atkaklioms kovoms: vienos šliejasi prie valstybės vadovo, kitos susigrąžina senus lyderius, kai kurios kalba apie naujas koalicijas bei sąjungas.
Tačiau kai kurioms politinėms jėgos šis pasiruošimo ciklas turėtų būti ne tik pasirengimo dar vieniems rinkimams laikotarpis, tačiau ir metas, skirtas refleksijoms. Juk pastaruosius ketverius metus valdančiaisiais buvę liberalai, Laisvės partija ir žinoma, didžiausias koalicijos partneris – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) buvo linksniuojami ne pačiais gražiausiais žodžiais.
Net ir šiuo metu, kai iki parlamento rinkimų liko vos kiek daugiau nei trys mėnesiai, partiją purto skandalas dėl buvusios socialinės reikalų ministrės Monikos Navickienės ir jos sutuoktinio veiklų bei ryšių su prastos reputacijos asmenimis. Deja, bet tokie ir panašūs skandalai šios kadencijos metu buvo tapę valdančiųjų vizitine kortele.
Politologų nuomonės bei visuomenės apklausos ir reitingai rodo, kad TS-LKD vėl tikėtis laimėti rinkimus bei suformuoti daugumą – naivu, tikriausiai, kad ir partijos atstovai supranta, kad jau netrukus teks pasitraukti į politinį užribį bei darbuotis opozicijoje, tad slėpti savo nuklydimų net nesistengia.
Tačiau jų pamiršti eiliniai piliečiai negali. Dar prieš rinkimus pažadėję pačius aukščiausius darbo standartus, kadencijai einant į pabaigą tik nedaugelis ministrų išvengė juos iš posto galėjusio išversti skandalo; dalis – iš postų ir išlėkė.
Juk plačiai nuskambėjo liūdnai pagarsėjusio, buvusio konservatoriaus Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos skandalas, ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio sąsajos su „Ignitis“, ir tai, kad valstybės skola per konservatorių valdymą padidėjo kone dvigubai.
Tačiau eilinis pilietis pirmiausiai dėmesį atkreipia ne į bendrą situaciją šalyje, tačiau į savo piniginę, o ji pastaraisiais metais tikrai turėjo ištuštėti būtent dėl naujų mokesčių. Dalis jų jau buvo priimti, kiti – dar tik įsigalios šiai kadencijai pasibaigus, tad su jais bus palikta susidoroti nauja valdžia.
Mokesčių reformos niuansai: jei būtų priimta, pakenktų didžiausiai visuomenės grupei
Diskusijų dėl mokesčių atnaujinimo ir padidinimo valdant konservatoriams nestigo. Vienas didžiausių projektų buvo mokesčių reforma, kuri seime tiesiog įstrigo.
Visai neseniai, kadencijai jau einant į pabaigą, gegužės mėnesį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad jeigu atsirastų palaikymas bent daliai siūlytų įstatymo projektų, dar šios parlamento kadencijos metu gali būti grįžta prie mokesčių reformos. Ji tikino neturinti abejonių, kad sprendimai jeigu ne šios, tai kitos kadencijos metu bus priimti.
„Tai yra nuolatinis procesas. Jeigu atsiras palaikymo kažkuriems sprendimams, galima bus grįžti į paskesnes stadijas, yra labai skirtingos stadijos. Yra projektai, kurie praėjo svarstymo stadiją, kaip nekilnojamo turto mokestis, yra projektai, kurie praėję pateikimo stadiją, tai jeigu matysis, kad seime atsiranda daugiau apetito, nes gal kas nors nenori pasilikti spręsti šio klausimo po rinkimų“, – sakė I. Šimonytė.
Tik praeitais metais, po ilgo laukimo, Finansų ministerija pristatė ir seime pateikė mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
Ja buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai: veikla pagal verslo liudijimą galėtų būti vykdoma esant iki 20 tūkst. eurų apyvartos ribos, siūlyta didinti individualiai veiklai taikomą GPM tarifą, siūlyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti labiau įtraukti į socialinį draudimą ir nuo savo gautų pajamų turėtų mokėti 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“, raginta visoms veikloms suvienodinti ir socialinio draudimo įmokas, skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Bene daugiausiai kritikos sulaukė būtent nusitaikymas į dirbančius savarankiškai. Teigta, kad taip Lietuvoje gali tiesiog išnykti didelė ir svarbi visuomenės dalis – vidurinioji klasė. Tačiau ne mažiau kritikos sulaukė ir NT mokesčio idėja.
Finansų ministerija siūlė taikyti progresinį tarifą: 0,06 proc. būtų skaičiuojama nuo 1,5–2 būsto vertės medianų konkrečioje savivaldybėje, o 0,1 proc. – vertei, viršijančiai 2 medianas. Teigiama, kad tokiu atveju du trečdaliai savininkų mokesčio nemokėtų, o vidutinis jo dydis būtų 16 eurų. Jeigu būtų priskaičiuota mažiau nei 5 eurai, mokesčio mokėti nereikėtų.
Tačiau tokie teiginiai pasirodė esantys toli nuo realybės, ekspertai netruko pastebėti, kad NT mokesčio tarifas galės būti nuo 0,05 proc. iki 4 proc., o tai reiškia, kad tokios žirklės nei didelės, nei mažos – tarifo skirtumas 80 kartų.
Vis tik, dėl gana nepopuliarių pasiūlymų tiek NT mokestis, tiek nusitaikymas į dirbančius savarankiškai taip ir nebuvo įvesti: reforma tiesiog užstrigo parlamente ir dabar jau neabejotinai, kad nebus priimta.
Koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Praėjusį spalio mėnesį buvo grįžta prie NT mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė net koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Mokestis gynybai įvilktas į skirtingų apmokestinimų schemas
Seimas neseniai priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d. Taigi, pastebimas gudrus valdančiųjų ėjimas: nauji mokesčiai piliečius prispaus jau tada, kai jų dienos valdžioje bus suskaičiuotos, tad didžiausia atsakomybė bei, žinoma, su didesniais mokesčiais vis dažniau girdima kritika teks tik 2024 m. rudenį išrinktai valdžiai.
Tačiau dėl Valstybės gynybos fondo jau sutarta ir valdantieji šį ėjimą pateikia kaip didelę pergalę.
„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtina ministrė G. Skaistė.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui. Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
25 mln. eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Skelbiama, kad viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Valdančiųjų teigimu, valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Iš šių lėšų ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Vis dėlto, viešai kalbant apie pastangas didinti finansavimą krašto gynybai nutylima, kad iš esmės, didžiąją dalį šių lėšų suneš eiliniai piliečiai ir net ne verslas, kuris taip aktyviai remia garsiąją 4 proc. gynybai iniciatyvą.
Dirbantys sau moka daugiau, piliečiai net su aplinkos tarša kovoja iš savo kišenės
Akivaizdu, kad visuomenėje puse lūpų girdimi komentarai, kad konservatorių valdžia ir mokesčių didinimas gali būti sinonimai nėra laužti iš piršto. Mokesčiai yra įvedami, auga, dalis jų priimami skubotai ir gali gyventojams priminti liūdnai pagarsėjusią 2009 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės prastumtą „naktinę reformą“.
Pavyzdžiui, gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas[1]. Jos augo: nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,50 euro.Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį mokamų 64,50 Eur jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus.
Kaip žinome, Akcizų įstatymo pakeitimais nuo 2024 m. laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami, o nuo 2025 m. atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didės. Nuo 2026 m. šis tarifas jau bus didesnis už benzinui nustatytą akcizą[2].
Naftos dujoms taikomas 304,1 euro už toną tarifas. Šildymui skirtos durpės apmokestinamos 10 eurų už toną akcizu, kuris iki šiol nebuvo nustatomas. 38 eurais iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų didėja akcizas gazoliams, o 38,86 euro iki 60 eurų – šildymui skirtas buitinis krosnių kuras[3].
O dėl didėjančio akcizo nuo šių metų sausio pradžios, brango ir alus, vynas, kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brango 10 centų, stipresnių – 12 centų, degtinės – 36 centais, 0,33 litro alaus – trimis centais, 20-ties cigarečių pakelis – 20 centų, kaitinamojo tabako produktų – 47 centais, 20 g cigarų ir cigarilių – 39 centais, rūkomojo tabako – 20 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 15 centų.
Net neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 50 g siuntimas Lietuvoje brango 25 centais iki 1,55 euro, registruoto – 10 centų iki 2 eurų. Nuo 501 g iki 2 kg korespondencijos siuntos pristatymas brango 1,05 euro iki 2,85 euro, o registruotos – 85 centais iki 3,25 euro.
Nors nauji iššūkiai neabejotinai reikalauja daugiau investicijų į šalies saugumą bei kitus poreikius, dalies mokesčių piliečiai nei suprantai, nei pateisina. O tai tiesiogiai atsispindi ir šios benueinačios valdžios „populiarume“.
Kaip rodo pavasarį atlikta apklausa, premjere I. Šimonyte nepasitiki net 22,4 proc. šalies gyventojų. Apklausos duomenimis, nepasitikėjimo reitingo antroje ir trečioje pozicijose įvardinti dar du Ministrų kabineto atstovai – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (17,7 proc.) ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (9,1 proc.).
6 proc. respondentų tarp nepalankiai vertinamų asmenų taip pat įvardijo Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. Be to, pavasarį atlikta apklausa parodė, kad didelė dalis visuomenės, beveik du trečdaliai arba 63,7 proc., laikosi neigiamos nuomonės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atžvilgiu.
Šaltinis: 77.lt
