Palydovinės nuotraukos atskleidė, kaip Maskva didina savo karines pajėgas Suomijos pasienyje, ir priminė Rusijos bazių nuotraukas, darytas prieš pradedant agresiją prieš Ukrainą, rašo Dailymail.co.uk.
Pasak analitikų, Maskva stato karių barakus, orlaivių dislokavimo infrastruktūrą ir atnaujina senus objektus pagrindinėse karinėse bazėse – tai rodo, kad ji siekia sustiprinti savo pajėgumus pasienio regione. Iš nuotraukų, kurias Švedijos transliuotojas SVT gavo iš bendrovės „Planet Labs“, matyti, kad veikla vykdoma keturiose Rusijos viduje esančiose vietose – Kamenkoje, Petrozavodske, Severomorske-2 ir Olenijoje.
Teigiama, kad Kamenkoje, kuri yra maždaug už 56 km nuo Suomijos sienos ir anksčiau buvo neapgyventa, nuo vasario pastatyta daugiau kaip 130 karinių palapinių, kuriose gali apsigyventi apie 2 tūkst. karių.
„Tai didėjančio aktyvumo požymis“, – SVT sakė įvykius stebintis suomių karo analitikas Emilis Kastehelmi. Petrozavodske, maždaug už 160 km nuo Suomijos sienos, pastatyti trys dideli sandėliai, kurie, ekspertų nuomone, yra šarvuočių saugojimo depai. Remiantis naujausiomis balandžio pabaigoje darytomis nuotraukomis, esamose salėse tilptų apie 50 šarvuočių, o dar viena statoma.
Nuotraukose iš tolimosios šiaurės matyti, kad anksčiau uždaryta Severomorsko-2 oro bazė dabar veikia, o jos atnaujinimo darbai, atrodo, buvo baigti pastaraisiais metais. Keli sraigtasparniai matomi stovintys prie kilimo ir tūpimo tako, esančio už 177 km nuo Suomijos sienos ir mažiau nei 112 km nuo Norvegijos.
Olenyje, maždaug už 144 km nuo Suomijos, esanti oro bazė, kaip teigiama, veikia visu pajėgumu, o joje dislokuoti Rusijos bombonešiai vykdo reidus į taikinius Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį Suomijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas leitenantas Vesa Virtanenas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų pasienyje ir pareiškė, kad Kremlius „sąmoningai bando NATO vienybę“, norėdamas išsiaiškinti, ar bus panaudotas 5 straipsnis – Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.
Kalbėdamas Vokietijos laikraščiui „Welt“, V. Virtanenas sakė, kad Rusija bando 5 straipsnį taikydama hibridinio karo taktiką, įskaitant kibernetines atakas ir masinę tarpvalstybinę migraciją, o dabar stato naują įrangą, kad palei sieną dislokuotų Rusijos karius.
„Per karą čia buvo dislokuota apie 20 tūkst. karių ir maždaug keturios budinčios brigados, o dabar matome, kad Rusija stato naują infrastruktūrą ir, kai tik galės, šiame regione dislokuoja daugiau karių“, – perspėjo V. Virtanenas.
Kariuomenės vadas paaiškino, kad jie reorganizuojasi iš brigadų ir greičiausiai bus maždaug keturios penkios divizijos, armijos korpusas ir paramos dalinys.
„Taigi ateityje ten bus daugiau karių nei prieš karą Ukrainoje“, – pridūrė jis, kartu patikino, kad Suomija jau dešimtmečius yra pasirengusi ginti savo sąjungininkus.
Anksčiau kai Suomija ir Švedija įstojo į NATO, Kremliaus pareigūnai grasino „karinėmis ir techninėmis atsakomosiomis priemonėmis“, kurios, kaip pastebi Dailymai.co.uk, dabar atrodo, yra įgyvendinamos.
„Kai pateikėme paraišką dėl narystės NATO, Rusija sakė, kad imsis tokių priemonių. Dabar matome, kad tai vyksta“, – sakė Švedijos gynybos vadas Michaelis Claessonas.
2023 m. balandžio 4 d. Suomijos įstojimas į NATO, dėl kurio Aljanso siena su Rusija gerokai pailgėjo, sukėlė Maskvos įniršį. Reaguodamas į Suomijos narystę NATO, Vladimiras Putinas paskelbė apie „Leningrado karinės apygardos“ įkūrimą prie Suomijos sienos ir papildomų karinių dalinių dislokavimą šioje teritorijoje. Tačiau Rusijos diktatorius ne kartą atmetė nuogąstavimus dėl galimo NATO narių užpuolimo kaip „visišką nesąmonę“, tvirtindamas, kad Rusija nėra suinteresuota įsitraukti į konfliktą su Aljansu.
Tačiau praėjusį mėnesį buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad naujausios NATO narės dabar yra potencialūs branduolinio keršto taikiniai, jei Maskva to panorėtų.
2021 m. lapkritį JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl palydovinių vaizdų, kuriuose matyti, kad Rusijos kariai telkiasi Ukrainos pasienyje – Kremlius šį teiginį atmetė kaip nepagrįstą. Praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams, V. Putinas pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kai Vašingtonas atkreipė dėmesį į karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos 2021 m., Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ryžtingai atmetė šiuos pranešimus, sakydamas, kad nereikia „gaišti laiko“ dėl „nekokybiškų“ teiginių.
Šaltinis: alfa.lt
