Vilnietė Irina Poležajeva – socialinių tinklų puslapio vakavimas.lt įkūrėja, dažnai vadinama „konservavimo karaliene“. Raugintų agurkų tema jai – ne šiaip hobis, o tikra aistra.
Ji dalijasi metų patikrintais patarimais, kaip pasigaminti tobulus raugintus agurkus, kurie išlieka traškūs net ir po metų. Irenos receptuose – ne tik krapai, bet ir gausybė kitų ingredientų, kuriuos norėsite įsiminti.
Kas daro raugintą agurką „tobulu“?
„Svarbiausia – traškumas“, – sako Irina.
Pasak jos, norint pasiekti tobulą raugintų agurkėlių traškumą, visų pirma svarbu atsižvelgti į naudojamą agurkų veislę, nes tikrai ne visi agurkai tinka rauginimui: salotiniai agurkai, jei rauginami, tampa minkšti ir praranda formą.
„Aš pati raugiu tik „Rodničiok“ veislės agurkus – jie man skaniausi“, – sako I. Poležajeva.
Paklausta, kaip juos atskirti parduotuvėje ar turguje, ji pataria: „Rauginimui tinkami agurkai – stambiais, retais kauburėliais, o smulkesni, su mažais kauburėliais – salotiniai.“
Prieskoniai – ne tik krapai
Irinos raugintų agurkų recepte – ne tik tradiciniai krapai ar česnakai, nors, anot jos – negalima pamiršti ir šių.
Ji taip pat pabrėžia, kad būtina naudoti akmens druską, nes joduota ar jūros druska nesuteikia agurkėliams tokio paties efekto.
Jos mėgstamiausi ingredientai:
- Krapai
- Česnakai
- Juodųjų serbentų ir vyšnių lapai
- Ąžuolo lapas (nebūtinas, bet duoda traškumo)
- Krienų šaknys. „Duoda tiek traškumo, tiek specifinį skonį“
- Garstyčių žirneliai. „Sustabdo rūgimą ir suteikia lengvo aštrumo“
Dar vienas I. Poležajevos patarimas – pasiruošti ingredientus iš anksto: „Krienus ir česnakus supjaustau, užšaldau porcijomis – tada visada turiu po ranka, kai tik noriu rauginti agurkus.“
Kada rauginti, o kada jau galima valgyti?
Rauginimo sezonas, pasak Irinos, prasideda tada, kai tik pasirodo pirmieji agurkai. Anot jos, tai daryti galima bet kada, kai turite namuose šviežių agurkų, o valgyti raugintus agurkėlius galima tiek po poros dienų, tiek po metų, jei jie teisingai laikomi.
„Svarbiausia – nepavėluoti, nes kai agurkai perauga, atsiranda ligos, jie suminkštėja ir tampa nebetinkami“, – sako ji.
Tie, kurie neturi šaltų rūsių, agurkus gali rauginti ir kitu būdu: „Užraugiate, tada nupilate sūrymą, užverdate ir vėl užpilate karštą, sandariai uždarote – puikiai laikosi net ir be rūsio.“
O kiek ilgai jie galioja? „Aš dar turiu pernykščių agurkų ir jie vis dar tobulai traškūs“, – šypsosi Irina. Anot jos, ne tiek svarbu, kada pradėti juos valgyti po užraugimo – svarbiausia tai, kiek ilgai jie išlieka valgomi ir traškūs.
Senelės išmintis – geriausia technologija
I. Poležajeva aiškina, jog populiariausi iš senų laikų išlikę rauginimo metodai – patys geriausi, todėl naujovių ieškoti nėra reikalo. „Didelių naujovių rauginime nėra. Viskas – kaip močiutė darydavo“, – sako Irina.
Ji pastebi, jog būtent šis agurkų paruošimo metodas yra labiausiai pamėgtas lietuvių, nes būtent raugintų agurkų skonis mums pažįstamas dar nuo protėvių laikų.
O jei užsinori kitokio skonio?
Paklausta, ar mėgsta ir marinuotus agurkėlius, Irina atsako paprastai ir trumpai: „Man skaniausi – rauginti. Ir sveikiausi.“
Tačiau, vis dėlto, pasak konservavimo entuziastės, kartais skrandžiui prireikia pertraukos nuo rūgštingumo. Tada į pagalbą ateina ir marinuoti agurkai: „Jų paruošimo procesas visiškai kitoks, skonis irgi kitoks, bet ir jie turi savo žavesio.“
Šaltinis: tv3.lt