A. Anušauskas: karinės grėsmės Lietuvai tik didėja, reikia stiprinti karines pajėgas

Naujienos

Lietuva švenčia neeilinę sukaktį – prieš 18 metų šalis tapo NATO nare. Kokią reikšmę narystė NATO turi šalies saugumui dažnas supranta tik šiomis dienomis, matydamas, kokius siaubus dabar patiria Ukrainos žmonės.

Prieš 18 metų Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas Baltuosiuose rūmuose paskelbė apie Lietuvos ir dar 6 Rytų Europos valstybių įstojimą į NATO.

„Šiandien didžiuodamiesi sveikiname Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Sveikiname jas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“, – kalbėjo JAV prezidentas George W. Bush.

Šioje ceremonijoje Vašingtone prieš beveik 2 dešimtmečius Lietuvai atstovavo tuometinis Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas. Lietuvos krašto apsaugos ministras tuo metu buvo Linas Linkevičius. Jis sako, kad ši diena Lietuvai labai svarbi – valstybės egzistencijos garantas.

„Man į akis yra sakę būsimi sąjungininkai, tiesa neviešai, kad jūs niekada netapsite NATO nariais. Yra interesai, Rusijos interesai, niekas nenori eskaluoti situacijos ir pan. Pažadų nebuvo visiškai, tik tikėjimas, reikėjo momento sulaukti“, – pasakoja L. Linkevičius.

Įstojimo į NATO metinių proga Klaipėdoje – karinės technikos paroda. Per 18 metų narystės Šiaurės Atlanto aljense Lietuva visiškai pakeitė, modernizavo ir sustiprino savo kariuomenę, vykdė aljanso misijas kitose šalyse. Ir jei anksčiau narystė NATO kam atrodė ne tokia reikšminga, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje dar kartą įrodė, kokia svarbi yra Lietuvai narystė galingiausiame pasaulio gynybiniame aljanse:

„Tai gynyba yra, galima drąsiau jaustis, tai labai svarbu kad į NATO įstojom, gaila kad Ukraina nesugebėjo.“

„Aš jaučiuosi rami tada, saugi.“

„Mačiau sausio 13 įvykius, tikrai nesmagus jausmas tėvams, dabar esame teisingoj pusėj. Kaip viskas bepakryktų, NATO mus saugo.“

„Aktualijos rodo, kad labai laiku ten patekom, nes scenarijus galėtų būti labai juodas kitu atveju.“

Grėsmės Lietuvai tik didėja

Nepaisant narystės NATO, pasak krašto apsaugos ministro Anušausko, karinės grėsmės Lietuvai tik didėja – Karaliaučiaus sritį Rusija sparčiai militarizuoja, Baltarusija praktiškai tapo Rusijos dalimi. Kremliaus kariniai pajėgumai aplink Lietuvą viršija mūsų ir sąjungininkų pajėgas, ir Rusija savo politikoje neketina atsisakyti karinės agresijos. Tad belieka tik dar labiau stiprinti Lietuvoje karines pajėgas, kad Rusijai nekiltų noras išbandyti NATO vienybės.

„NATO kaip organizacija savų pajėgų neturi, visos pajėgos – šalių nacionaliniai pajėgumai. Lietuva kuo stipresnę kariuomenę turės, tuo ir NATO pajėgumas stiprėja. Kiekviena valstybė  būdama NATO nare įsipareigojusi aktyvuoti greito reagavimo pajėgas, jei prireiktų kitą narę ginti“, – teigia A. Anušauskas.

„Reaguojant į naują realybę turime būti užtvirtinę, kad jokių saugumo spragų nelieka. Prašome, kad NATO partneriai su mūsų pagalba, sprendimais, kuriuos priėmė Lietuvos vyriausybė, užtikrintų, kad bet kas, kas bandytų savo sėkmę prie NATO sienų, gautų atsaką iš karto“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Mes būtume ta pirmoji Rusijos auka, o ne Ukraina. Nežinau, kaip būtų pasibaigę, be NATO būtume gynęsi, bet būtų problemų. Atgrasyti ir laimėti prieš Rusiją galime tik būnant sąjungoje, vykdant kolektyvinę atgrasymo ir saugumo politiką“, – kalba kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

NATO atvirų durų politikos neatsisako, tačiau politologo Lino Kojalos nuomone, naujų narių, pvz., Sakartvelo ar Ukrainos, aljanse, vargu, ar greitu metu galime sulaukti. Rusijai užpuolus ir niokojant Ukrainą, prezidentas Zelenskis linksta primygtinai nebesiekti narystės NATO, o ir pačios NATO šalys dėl pavojaus būti įtrauktos į karinį konfliktą, vengia Ukrainą priimti į aljansą.

„Rusijos agresija, tiesioginė karinė invazija yra veiksnys, kuris apsunkina galimybes įstoti į NATO, nes įstojimas sąlygotų situaciją, kai Vakarai atsidurtų fronto linijoje su Rusija. To Vakarų šalys vengia“, – komentuoja L. Kojala.

Rusijai užpuolus Ukrainą NATO partnerių statusą turinčių Švedijos ir Suomijos vyriausybės ėmė svarstyti stoti į NATO, šalių piliečių parama narystei ypač išaugo. Visgi nenorėdamos dar labiau pykdyti Rusiją ir destabilizuoti Šiaurės Euopos regioną, kalbas apie nasystę NATO šios šalys sustabdė.

Na, o Kremlius Lietuvos įstojimo į NATO metinių šventę nusprendė aptemdyti. Paskelbė išsiunčiantis keturis Lietuvos diplomatus, o kartu išsiunčia ir po tris Latvijos ir Estijos diplomatus. Prieš dešimt dienų solidarizuodamosi su Ukraina Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus, galimai po diplomatine priedanga vykdžiusius žvalgybą.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!