Antanui Kandrotui-Celofanui dėl finansinių nusikaltimų skirta laisvės atėmimo bausmė (2)

Naujienos

Riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, lieka nuteistas kalėti metams ir dešimčiai mėnesių už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą – tai reali laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė skirta už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.

Apeliacinis teismas pirmadienį nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti anksčiau Kauno apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 metų gruodį.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart.

Praėjus pusvalandžiui po paskelbimo šioje byloje, Apeliacinis teismas paskelbė dar vieną verdiktą A. Kandrotui kitoje finansinių nusikaltimų byloje, joje A. Kandrotas nuteistas kalėti metus ir tris mėnesius. Šis nuosprendis taip pat įsiteisėjo iškart.

„Teisėjų kolegija mano, kad, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios. Todėl šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę“, – sakė abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Kiek realiai kalės A. Kandrotas, paaiškės, kai bausmės dėl abiejų nuosprendžių bus subendrintos, tą turėtų padaryti pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismas. Pasak teisėjos V. Liudvinavičienės, nepaisant to, nuosprendis jau gali būti vykdomas, nes dėl bausmių vykdymo paprastai kreipiasi kalėjimas, jis paprastai inicijuoja kreipimąsi į teismą ir dėl bausmių bendrinimo.

Antanas Kandrotas-Celofanas
Antanas Kandrotas-Celofanas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

A. Kandrotas antroje byloje, kur jam skirtas metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas, jau kalėjo, jis joje atliko daugiau nei metus bausmės, 2023 metų kovą po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jis buvo paleistas iš Marijampolės kalėjimo.

Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija tada paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.

Prašė išteisinimo

Pirmoje byloje kartu su A. Kandrotu nuteisti dar keli asmenys. Andrius Žalys nuteistas kalėti dvejus metus, jo bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų.

Nuteistieji apeliaciniais skundais prašė juos išteisinti, teigė, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai sprendė civilinių ieškinių klausimų.

A. Kandrotas teigė, kad byloje neįrodyti jo, kaip bendrininko, veiksmai, padedant A. Žaliui atlikti nusikalstamas veikas, pasak teismo, akivaizdu, kad A. Žalys nebūtų įvykdęs nusikalstamų veikų be kitų byloje nuteistų asmenų, taip pat ir A. Kandroto, jo pagalba buvo sukurta veiklos nevykdančių įmonių grandinė, kurios tariamai teikė teikė fiktyvias paslaugas A. Žalio valdomai „MDK logistika“.

Be to, teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę kitoje byloje, A. Kandrotas aktyviai bendravo su kitais bylos asmenimis.

„Išnagrinėjusi pirmąją baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek dėl A. Kandroto, tiek dėl A. Žalio pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apeliacinio teismo vertinimu, abiejų nuteistųjų kaltė pagrįsta išsamiai ir tinkamai ištirtais įrodymais, abejonių, kad A. Kandrotas padėjo A. Žaliui daryti nusikaltimus, teisėjų kolegijai nekilo – byloje esantys įrodymai patvirtina šių asmenų tarpusavio ryšius, jų sąsajas su byloje minimomis įmonėmis bei atskleidžia akivaizdų išankstinį jų susitarimą, sukūrus veiklos nevykdančių įmonių grandinę“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismas nustatė, kad nuteistųjų bendromis pastangomis buvo pasisavintas įmonės „MDK logistika“ priklausantis turtas – apie 321 792 tūkst. eurų.

Teismai visiškai tenkino įmonės „MDK logistika“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė įmonė „Sentas“ ir iš trijų nuteistųjų priteisė 321 792 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis, pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat pridėtinės vertės mokesčio, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai.

Riaušių prie Seimo byla
Riaušių prie Seimo byla / L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasisavinti pinigai

Antroje byloje A. Kandrotas nuteistas su kauniečiu Pauliumi Boreika. Pastarasis pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo. P. Boreikai paskirta nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo, o pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas metams. Skirdami bausmę šiam nuteistajam, teisėjai atsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką.

A. Kandrotas pripažintas kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip ir P. Boreika. Iš A. Kandroto taip pat priteista per 1 tūkst. eurų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos Apeliaciniame teisme.

„Antanas Kandrotas padėjo pasisavinti per tris įmones 59 tūkstančius 290 eurų, o Paulius Boreika pasisavino 93 tūkstančius 533 eurus“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė. Ji taip pat sakė, kad abiejų kaltę pagrindžia surinkti įrodymai, liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, neginčijamai nustatyti nuteistųjų ryšiai su bendrovėmis, šių įmonių pagalba buvo siekiama imituoti fiktyvius sandorius, paslaugų suteikimą bendrovei „Maerus“.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam prokurorui buvo pareikšti įtarimai dėl galimų korupcinių pobūdžių veiksmų šiame tyrime. Apeliacinis teismas paskelbė, kad ištyrus įvairius duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. Kandroto ir P. Boreikos buvo organizuotas netinkamai, be to, jį inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija, vėliau jis buvo perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

„Nėra pagrindo teigti, kad asmenis šioje byloje buvo bandoma apkaltinti nepagrįstai“, – sakė teisėja. Nors A. Kandrotas neigia gavęs pinigus iš P. Boreikos, byloje nenustatytas P. Boreikos siekis apkalbėti A. Kandrotą.

Abu nuteistieji kaltę neigė.

Kol byla buvo nagrinėjama įvairių instancijų teismuose, P. Boreika taip pat atliko bausmę kalėjime, BNS jis yra pasakojęs, kad, kalėdamas šešis mėnesius Pravieniškių kalėjime, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių nuteistųjų, pataisos namų bibliotekai jis taip pat dovanojo knygų.

Tiek A. Kandroto, tiek P. Boreikos anksčiau kalėjimuose praleistas laikas bus įskaitytas į dabar nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Abu pirmadienį paskelbti Apeliacinio teismo verdiktai dar gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Kandrotas siekė dalyvauti šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti jį politinės kampanijos dalyviu.

Šaltinis: lrt.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!