Prie vilkiko vairo išvysta moteris jau mažai ką stebina, tačiau šio darbo kasdienybė ne vieną domina. Šią profesiją pasirinkusi 27-erių Viktorija neslepia – toks darbas leidžia pamatyti pasaulį ir gerai užsidirbti, o įsimylėjusi vilkiko vairuotojos profesiją prie jos prisijungti prikalbino ir savo vyrą.
Viktorija pripažįsta – per tuos metus buvo ir pauzių: buvo laikas, kai ji išėjo iš darbo ir ėmėsi kitos profesijos, tačiau vis sugrįžta ten pat – į vilkiką. Pastarąjį pusmetį tai daro ne viena – kartu su savo vyru.
Pradžia darbe – fiziškai sunki
Paklausta, kodėl pasirinko šią profesiją, naujienų portalui tv3.lt pašnekovė neslėpdama sako – traukė ir kelias, ir geras atlyginimas.
„Man, kaip moteriai, atlyginimas visų pirma buvo svarbus, nes, iš tikrųjų, moteriai labai sunku gauti tokio dydžio atlyginimą.
Žinoma, įdomios ir kelionės – gali labai daug visko pamatyti, o pats darbas nėra monotoniškas: vis kažką pakeiti, vis pamatai kažką naujo“, – kalbėjo ji.
Prisimindama veiklos pradžią, Viktorija atvirauja – nebuvo lengva, juolab kad pradžioje dirbo ten, kur fiziškai buvo sudėtinga:
„Dirbau ten, kur fizinio darbo reikėjo labai daug – pačiai tekdavo ir pasikrauti, ir išsikrauti, dirbau su didžiuliais gėlių konteineriais, su paletėmis. Jas prisirišti reikėdavo daug jėgos, o aš esu smulkutė, tad tai pareikalaudavo labai daug pastangų.“
Vilkiko vairavimas – vienas malonumas
Vis tik, bėgant laikui ir kaupiant patirtį, viskas ėmė keistis. Ji šyptelėdama sako, kad dabar darbas – daugiau malonumas: jau žino, ko tikėtis, kas laukia, kai atvykusi į vietą pamato visą situaciją.
„Su patirtimi, su laiku ir firmos labiau pradėjo priimti dirbti kitur – viskas lengvėjo. Dabar dirbu firmoje, kur darbas labai lengvas, fizinio darbo visai nėra: atvažiuoji, pasikeiti priekabą arba ją pakrauna ar iškrauna kiti – pats fiziškai nieko daryti neturi“, – pasakoja Viktorija.
Lygindama turimas patirtis, pašnekovė pripažįsta – anksčiau, tik baigusi vieną darbą, ji sužinodavo, koks bus kitas. Dabar viskas paprasčiau: turi visos savaitės planą ir nebereikia spėlioti, kas laukia toliau.
„Vis tiek nedirbi daugiau, nei leidžiama pagal reglamentus ir įstatymus“, – pažymi ji.
Šiuo metu Viktorija dirba su „Amazon“ Šiauliuose veikiančioje lietuvių įmonėje „UAB 4 Ratai“, anksčiau dirbo užsienio įmonėse. Dabar šalių, į kurias vyksta, sąrašas trumpesnis – pagrindinės kryptys Vokietija, Lenkija, Čekija, tačiau per septynerius metus ji jau yra išmaišiusi turbūt visas Europos šalis.
Vilkiką vairuoti prikalbino ir vyrą
Anksčiau po šias šalis ji važinėjo viena, tačiau pastarąjį pusmetį viskas pasikeitė – mergina džiaugiasi, kad prie jos prisijungti ir keisti profesiją pavyko įkalbinti ir vyrą.
„Prieš porą metų susipažinome su vyru – jis, aišku, buvo kitoje sferoje, bet prisikalbinau jį išsilaikyti teises. Žmogui, kuris su sunkiuoju transportu nėra susidūręs, keista, kaip viskas vyksta, bet po truputį vis rodžiau: vieną kartą išsivežiau kartu, antrą kartą – vėl. Pamatė, kad nėra taip blogai“, – šypteli pašnekovė.
Ji pripažįsta – daug kalbėjosi, diskutavo, svarstė, ar galės kartu leistis į ilgą kelią, kai 24 valandas per parą teks būti vienas nuo kito per metrą, neturint nė geros valandos sau.
Bijoti nebuvo ko. Viktorija sako, kad pykčių kyla minimaliai, nors žino, kad kiti pykstasi daug. Vis tik nusijuokia – viskas gerai iki tam tikro laiko, tad pora jau išsigrynino, koks laikotarpis jiems tinkamiausias:
„Buvome išvažiavę trims mėnesiams – tai didžiulis iššūkis. Pradeda erzinti, kai neturi laiko ir erdvės pabūti atskirai, prasideda trintis. Bet mes apie šešias–septynias savaites labai puikiai būname kartu ir labai mažai pykstamės.“
Išbandžiusi ir darbą viena, ir darbą su vyru, Viktorija sako – abi situacijos turi ir privalumų, ir trūkumų. Kai dirbdavo viena, iškilus problemai visada sulaukdavo kitų vairuotojų pagalbos pasiūlymų, dabar to nebėra. Kita vertus, šalia visada yra vyras, pasiruošęs padėti.
„Vyras man praktiškai nieko neleidžia daryti – stengiasi viską atlikti už mane, kad man liktų tik vairuoti. Tai ir pliusas, ir minusas: visada buvau įpratusi dirbti viena, kartais pradeda trūkti paties darbo – esu pratusi krautis, rištis, o dabar vyras nori viską padaryti už mane“, – dėstė pašnekovė.
Atskleidė, kiek uždirba
Paklausta apie darbo privalumus ir trūkumus, Viktorija ilgai negalvoja. Trūkumai – ilgą laiką nematyti artimųjų, mažai su jais bendrauti, taip pat buitiniai dalykai: rasti dušą ar tualetą. Europoje tai nėra sudėtinga, tačiau reikalauja planavimo.
„Privalumai – labai geras atlyginimas, tai vienas pagrindinių dalykų. Aišku, daug kas priklauso nuo firmos. Mano atveju privalumas ir tas, kad dirbu lietuviškoje įmonėje – praktiškai visi kolegos lietuviai.
Be to, nėra daug fizinio darbo. Jeigu esi be patirties, dažniausiai įmonės duoda labai daug darbo, o kai jau turi patirties, gali rinktis: ir kur atlyginimas geras, ir kad pats nenusidirbtum“, – pasakojo vilkiko vairuotoja.
Atlyginimas išties solidus – per dieną ji uždirba apie 120 eurų, tad per mėnesį susidaro gerokai daugiau nei trys tūkstančiai eurų. Iš patirties Viktorija sako, kad didesnėse įmonėse tokie atlyginimai ne visada pasiekiami, nebent dirbama itin daug.
Ilgos kelionės jai – nesvetimos. O kaip į tai žiūri artimieji? Viktorija šypteli – visi supranta, klausimų nekyla.
„Dabar viskas daroma dėl tikslo – dėl namų, dėl šeimos. Visi tai supranta. Vėliau, kai visa tai turėsime, gal ieškosime darbo vietoje arba pereisime į kitą sferą“, – ateities planais dalijosi pašnekovė.
Vieną baimę turi daugelis
Kol kas priešakyje – keliai ir sunkiasvoris transportas, kuris jai jau puikiai pažįstamas. Vis dėlto, kaip pastebi Viktorija, daugeliui didžiausią baimę kelia vairuotojo pažymėjimo išsilaikymas.
„Galiu tikrai patikinti – nėra sunku, jei labai nori. Galima ir iš pirmo karto, kaip mums su vyru pavyko“, – šypteli ji.
Svarstantiems, bet vis dar dvejojantiems, Viktorija siunčia aiškią žinutę: svarbiausia – nebijoti, eiti ir bandyti.
„Tiesiog siūlau bandyti, ieškoti, žiūrėti. Tikrai nėra taip sunku, kaip atrodo – šioje srityje dirba daug moterų“, – padrąsino vilkiką vairuojanti 27-erių Viktorija.
Šaltinis: tv3.lt
