Sviatlana Cichanouskaja nusprendė kraustytis į Varšuvą. Yra spekuliuojama, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl sumažinto apsaugos lygio. Lietuvių nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė: vieni mano, kad tai yra valstybės praradimas, kiti – pinigų taupymas.
Ar tai yra praradimas Lietuvai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai – socialdemokratas Linas Balsys ir „aušrietis“ Karolis Neimantas.
Ar Cichanouskaja praradimas Lietuvai?
L. Balsys: Čia yra mano asmeninė nuomonė, ne frakcijos ar komiteto. Mano įsitikinimu, šiuo metu Lietuvoje per daug yra politizuojamas ir eskaluojamas šitas faktas arba klausimas, nes čia yra pačios Sviatlanos Cichanouskajos ir jos biuro, bendražygių sprendimas: kur ji nori būti, kaip ji nori veikti ir su kuo. Mūsų suteikiama apsauga ir prieglobstis jai yra techniniai dalykai. Ypatingai apsauga, nes tai sprendžiama ne vadovaujantis politiniais sumetimais, o grėsmėmis, kurios tam asmeniui kyla.
Tas grėsmes nustato ir įvertina mūsų žvalgybos institucijos. Čia reikia taip žiūrėti. Jeigu tos grėsmės pasikeistų, institucijos galėtų pakeisti ir apsaugos siūlomą lygį. Dabar faktas, kad biuras ar ji pati išsikrausto į Lenkiją, manau, jog nėra nei gerai, nei blogai. Nepritarčiau dažnai skambančiai teorijai, kad mes ženklus ar signalus siunčiame, jog pagal tai kažkas vertina Lietuvos demokratijos būseną ir t.t. Taip tikrai nėra.
Mes kaip Lietuva, kaip valstybė turime savo nacionalinį interesą, kad šalia mūsų esantis kaimynas, Baltarusija, būtų demokratiška, laisva ir taiki valstybė. Mes remiame kiek galime demokratines jėgas, bet mes nenustatome joms nei kaip veikti, nei su kuo veikti, nei kuo vadovautis. Mes galime turėti savo nuomonę apie įvairius dalykus, kuriuos išgirstame iš opozicijos ir fragmentų.
Mes reiškiame savo nuomonę, įvertinimus, bet tai yra natūralus dialogas. Taip, aš manyčiau nereikia politizuoti, patys baltarusiai turi nuspręsti, kas yra jų opozicijos ar egziliu veikiančių demokratinių Baltarusijos opozicinių jėgų lyderis. Kiek girdėjau, koordinacinė taryba kol kas nėra svarsčiusi, kas bus jų šiuo metu kitas lyderis. Galbūt pati Sviatlana Cichanouskaja, galbūt kažkas kitas, nes yra tam tikrų pokyčių.
Vienas dalykas, Cichanouskaja Baltarusijos žmonių pasitikėjimo, nuo paskutinių rinkimų, kurie, dar galima sakyti, vyko dalyvaujant demokratinėms jėgoms, laikotarpis pasibaigęs. Šiuo metu laisvėje yra ir kiti garsūs Baltarusijos opozicijos lyderiai: tokie kaip Beliackis, Babarika ir kiti. Kiek žinau, jie dar nebuvo, pasikeitus situacijai, susirinkę, apsitarę arba priėmę kažkokius sprendimus, kaip jie veiks toliau, kas yra lyderis. Galbūt pati Sviatlana Cichanouskaja, pavyzdžiui, sakys: „Aš nebenoriu būti lyderė, čia yra jų reikalas.“
Mes negalime nei nurodyti, nei pageidauti. Mūsų interesas, kaip minėjau, kad tos demokratinės jėgos būtų, kad jos veiktų ir joms pavyktų, sektųsi, kad Baltarusijoje režimas kuo greičiau žlugtų ir mūsų kaimynė taptų demokratine valstybe. Tada iš jos važiuojantis, pavyzdžiui, dirbti į Lietuvą, Baltarusijoje nekeltų mums pavojaus, kurį įvardina mūsų specialiosios tarnybos kaip, galimai, užverbuotus, atliekančius kažkokius darbus, visiškai nesusijusius su tuo, dėl ko jie oficialiai į čia važiuoja.
Jeigu jūs sakote, kad tai per daug eskaluojamas ir politizuojamas klausimas, ar tai reiškia, kad jūs sakytumėte, jog reikėtų net nekalbėti apie tai? Nematote prasmės šitoms diskusijoms?
L. Balsys: Kalbėti mes galime ir turime apie viską, bet koks to kalbėjimo raktas, kodėl mes čia taip kalbame, ar pati Cichanouskaja yra pareiškusi, kad gavo politinių žinučių iš Lietuvos, jog Lietuva neberemia Baltarusijos opozicijos? Juk ne. Nežinau, kiek iš tikrųjų ten susiję su tuo apsaugos lygmeniu. Mano supratimu, Lenkijoje apsaugos lygmuo bus irgi toks, kokį nustatys Lenkijos tarnybos ir nereikia iš to daryti jokios problemos.
Pati Sviatlana iš to ir nedaro problemos. Net jos biuras nedaro. Jos biuras lieka Lietuvoje. Ji jį turės ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, kas, aš manau, yra visai neblogai, nes per tai, galbūt, ir Lenkija plačiau įsitrauks į kontaktus ir ryšius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis. Taip, kad reikia kalbėti, bet iš to lipdyti kažkokią problemą, kurios iš tikrųjų nėra, manau, netikslinga ir neproduktyvu.
Koks būtų jūsų vertinimas? Tai praradimas ar ne? Koks jūsų požiūris?
K. Neimantas: Visiškai trumpai atsakant, tai nėra joks praradimas Lietuvai ar mūsų diplomatijai. Į tai žiūrime kaip į organizacijos plėtrą. Jos tikslas yra jungti daug Vakarų pasaulio valstybių. Matome, kad dabar Cichanouskajos biuras pasirenka Lenkijos šalį. Aš tai vertinu labai teigiamai ir pozityviai, ne tik dėl Lietuvos pozicijos, bet ir dėl jų vyrų ir veiklos. Tikėtina, kad sprendimas vis tiek yra paremtas finansiniu argumentavimu, tam tikromis naudomis biurui, iš kur bus gauta, galbūt, daugiau žmonių, diasporos atstovų ir galės atstovauti savo šalį platesniu mastu.
Ar Lenkija Cichanouskajai suteiks daugiau finansų?
Finansinį aspektą jūs minėjote, Lenkija suteiks daugiau finansų ar ką jūs turite omenyje?
K. Neimantas: Tikėtina, kad taip. Tai gali būti tiek valstybės skiriamos lėšos, tiek privatus kapitalas. Mes tikrai puikiai suprantame, kad biuras, organizacija, turi turėti iš ko gyventi, išlaikyti žmones, kur reziduoti, būti, maitintis ir pnš. Baltarusija tikrai kaip valstybė jiems šitų finansų nesuteikia, kad jie galėtų atstovauti savo opozicinę pusę. Tai sąlyginai yra kaip ir verslas, nes visos organizacijos turi savo biudžetus, biudžetai susideda iš gaunamų pinigų rėmimo. Manau, kad šitas sprendimas yra remiamas finansiniu bruožu, o toliau žiūrima komunikacija, pasiekiamumas ir visi kiti dalykai.
Cichanouskaja lietuviškai kalbėti neišmoko
Sviatlana Cichanouskaja lietuviškai taip ir neišmoko. Jūsų nuomone, ar tai būtų pažeminimas, jeigu ji išvykus į Lenkiją, po metų, kalbėtų lenkiškai?
K. Neimantas: Jeigu atsitiktų analogiška situacija, kad ji savo noru arba priversta kalbėtų lenkiškai atstovaujant savo šalį, tai taip. Parodys, kad mes kaip valstybė tikrai pasitikėjome, daug investavome į pačią ją ir jos biurą. Aš tikrai priimčiau kaip neigiamą mūsų šaliai duoklę už tiek, kiek mes davėme šitam biurui. Aš nemanau, kad kalbos mokėjimas yra pagrindinis dalykas. Ji vis dėlto atstovauja savo diasporą, šalį, Baltarusiją pasaulio kontekste. Duok Dieve, kad jie toliau vadovautųsi vakarietiškomis vertybėmis, atstovautų poziciją taip, kaip priklauso, ir padėtų savo šalies gyventojams.
Nesvarbu, ar jie bus Lietuvoje, ar Lenkijoje, ar kitoje šalyje. Jie turėtų būti atsvara taip, kaip, galbūt, turėjo būti mums, padedant su vežėjų problema, tranzito klausimais. Mes patys puikiai suprantame, kad jie neturi nei įtakos, nei galios šitoje valstybėje. Belieka savo žmonių atstovavimas, kurie yra neigiamai paveikti režimo, ir bėgimas iš tos šalies.
Kokią naudą Lietuvai suteikė Cichanouskają?
Ar matytumėte kokią nors naudą Lietuvai iš Sviatlanos Cichanouskajos veiklos? Pavyzdžiui, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į tai kalbėjo, kad kai Cichanouskaja lankydavosi vienoje ar kitoje sostinėje ir kalbėdavo apie savo šalį, ji visada išsakydavo dėkingumą Lietuvai ir pabrėždavo jos svarbą kaip kertinio partnerio kovoje už demokratiją. Ar svarbūs šie dalykai mums buvo? Ar jūs matote kažkokios naudos?
K. Neimantas: Vienareikšmiškai visi dalykai, kurie yra diplomatiniai, šalies reprezentavimo, gero žodžio teikimo kitose šalyse, jie duoda naudos mūsų šalies žinomumui. Mes galime pranešti, turėti dar vieną kanalą apie Lietuvą, ką mes darome, kokie mes geri esame, kokią komunikaciją skleidžiame, kokias vertybes mes atstovaujame. Bet ar mes galime sakyti, kad šitas biuras yra kaip „marketinginis“ veiksmas, triukas mums reprezentuoti savo šalį? Tikrai ne.
Mes niekada juo nesinaudojome, taip pat esame dėkingi, kad nesame užmiršti ir šio biuro vis minimi bendrame pasaulio kontekste. Iš kitos pusės, ar be to mes kaip valstybė gavome kitą naudą iš šio biuro? Ar jie atstovavo kažkokį mūsų interesą? Aš negalėčiau jums pasakyti nei vieno dalyko, kuo šis biuras buvo naudingas Lietuvai, be to, kad jis reprezentuoja, sąlyginai, mūsų šalį kaip vietą, kurioje biuras vykdo savo veiklą.
Šitas atsakymas turi ir taip, ir ne. Džiugu, „faina“, bet mes tokių dalykų turime tikrai ne vieną ir ne du. Mes toliau palaikome, palaikėme ir palaikysime demokratines valstybes ir judėjimus nedemokratinėse valstybėse, kurie nori laisvės: žodžio, rinkimų, tikėjimo. Mes tikrai nenusisukame ir nenusisuksime nuo biuro.
Ar Lietuvai reikia investuoti į apsaugą, kai mes iš saugumo turime labai aiškią žinutę ir pasakymą, kad nei vieną kartą nekilo jokia reali grėsmė šiam biurui ar jos pagrindiniams atstovams? Ar mes turėtume jiems suteikti tokią pat apsaugą, kaip suteikiame prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui? Aš tikrai manau, kad ne. Valstybė tikrai turėtų neinvestuoti pinigų ten, kur jų nereikia.Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Šaltinis: tv3.lt
