Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsimena apie galimą mokesčių didinimą, o premjerė Inga Ruginienė tikina, kad tokių svarstymų kol kas nėra. Tuo metu ekonomistai vis dažniau kalba ne tik apie vasarą, bet ir apie rudenį laukiančius iššūkius. Ar bus grąžinta PVM lengvata šildymui?
Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.
Ar bus didinami mokesčiai?
V. Augustinavičius: Klausimas yra gerokai per ankstyvas. Mokesčių reforma buvo priimta praėjusiais metais, o pagrindinis fiskalinis efektas pasireikš 2027 metais. Daugiau nei pusę milijardo eurų tikimasi gauti į Gynybos fondą. Tik sulaukus viso priimtos mokesčių reformos efekto ir įvertinus ekonomikos padėtį, būtų galima svarstyti, ar reikia naujos diskusijos dėl mokesčių.
Tai reiškia, kad tik 2028 metais galėsime įvertinti, koks buvo galutinis mokesčių reformos efektas. Šiuo metu šios diskusijos galbūt labiau kyla dėl to, kad Lietuvoje lankėsi Tarptautinio valiutos fondo misija. Tarptautinis valiutos fondas, matyt, dirba tokį darbą ir rekomenduoja turto mokesčius. Jie tai daro nuolat, jau nuo 2004 metų.
Tuo tarpu politikos formuotojų darbas, matyt, yra išgirsti ir visuomenės balsą. Kalbant apie turto mokesčius, visuomenė praėjusiais metais, rengiant mokesčių reformą, gana aiškiai pasisakė, kokią nuomonę turi vienu ar kitu klausimu. Į tai taip pat reikia atsižvelgti žiūrint į ateitį.
Bet kuriuo atveju norėčiau pastebėti, kad kitais metais, pagal prognozes, perskirstymas nuo BVP turėtų pasiekti 36 proc. Tai yra rekordinis dydis. Valstybės fiskalinė situacija šiuo metu yra tikrai stipri, todėl bet kokios reikšmingų mokesčių pakeitimų diskusijos šiandien yra gerokai per ankstyvos.
Apie turto mokestį vis tiek užsimena tik finansų ministras. Atrodo, kad premjerė atsitraukia nuo to. Prezidentas irgi sako, kad reikia palaukti. Ar nesusidaro toks įspūdis, kad finansų ministras visuomet turi tą nepopuliarų sprendimą pasakyti? Tokia yra politinė finansų ministro kaina.
V. Augustinavičius: Kiek teko girdėti iš finansų ministro, šioje vietoje niekur nebus skubama. Ši diskusija labiau kilo po Tarptautinio valiutos fondo misijos, tačiau jokių konkrečių sprendimų ar variantų ant stalo nėra. Šiuo metu aktyvios diskusijos nevyksta.
A. Syso siūlymas 100 milijonų eurų skirti pensininkams
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo atsisakyti valstybės paskatos antrojoje pensijų pakopoje ir 100 milijonų eurų nukreipti dabartiniams pensininkams. Idėja suteikta galbūt nevienareikšmiškai. Dalis sveikina, dalis nesveikina pono Syso. Ar prezidentas jam pritaria?
V. Augustinavičius: Prezidentas yra pateikęs konkretų pasiūlymą, kaip galėtų didėti senjorų pensijas. Didesnė dalis „Sodros“ perviršio galėtų būti panaudojama pensijoms didinti. „Sodros“ rezervai jau bus virš 6 mlrd. Eurų. Tai tikrai didelė suma.
Kalbant apie valstybės biudžeto paskatą į pensijų fondus, prezidento nuomone, labai svarbu, kad gyventojai pensijai kauptų dviem būdais: „Sodroje“ ir privačiai. Antroji pakopa šiandien yra ta centrinė opcija gyventojams, kaip būtų galima kaupti privačiai.
Valstybė turi biudžeto paskatą, o pagrindiniai šios paskatos naudos gavėjai yra mažesnių pajamų žmonės. Jiems ekonomiškai naudingiausia gauti valstybės biudžeto paskatą, palyginus su tuo, kiek jie patys mokėtų į papildomą savarankišką kaupimą.
Kai siūloma naikinti biudžeto priemoką, turbūt reikėtų pasakyti ir antrą dalį – kaip valstybė tada padės gyventojams kaupti privačiai, ypač mažesnių pajamų žmonėms ir kaip juos skatins kaupti. Kol ši dalis nepasakyta, bendro vaizdo kol kas nesimato.
Ar reiktų gražinti PVM lengvatą šildymui?
Ekonomistai vis garsiau kalba ne apie tai, kas mūsų laukia vasarą, o tai, ko mums reiktų laukti rudenį. Karas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia įvairiausių rizikų. Kas bus su šildymu? Jei šį rudenį gyventojai vėl susidurs su didesnėmis sąskaitomis, gal reikėtų grąžinti PVM lengvatą šildymui? Ar prezidentas tam pritartų?
V. Augustinavičius: Šį pavasarį Vyriausybė buvo įvedusi laikinąsias priemones, laikiną akcizo kurui sumažinimą ir laikiną lengvatą kelionėms traukiniais. Matome, kad tokie laikini būdai puikiai veikia, todėl juos reikia taikyti. Laikina priemonė reiškia, kad ji turi pradžią ir pabaigą. Praėjusiais metais, kai buvo priimta mokesčių reforma, šildymo lengvata buvo panaikinta kaip šios reformos dalis.
Matyt, tuomet buvo įveikta pirma stigma, kad amžina lengvata vis dėlto gali būti panaikinta, ir tam buvo priežasčių. Dabar, pasikeitus energetikos situacijai pasaulyje ir atsiradus problemoms kuro rinkose, visiškai racionalu vėl svarstyti, ką girdime ir iš gerbiamo ministro, atkurti šildymo lengvatą.
Valstybė turi taikyti laikinas fiskalinio pobūdžio priemones kur kas operatyviau ir dažniau. Pernai kaip mokesčių reformos dalis, buvo nutarta, kad šildymo lengvata neturi poveikio. Ji ir buvo panaikinta. Dabar, pasikeitus situacijai, visiškai racionalu kalbėti apie jos atkūrimą.
Jeigu ateityje situacija kuro rinkose pasikeis ir problemos išnyks, ši lengvata galės būti vėl panaikinta. Kuo dažniau ir lanksčiau valstybė taikys įvairias priemones, tuo greičiau galėsime reaguoti į situaciją užsienyje ir laiku padėti gyventojams.
Kokie yra prezidento prioritetai?
O ką prezidentas apskritai laiko prioritetu? Jeigu energijos kainų šuolis tikrai tęsis, jeigu niekas nesikeis Hormuzo sąsiauryje, daugiau reikia kalbėti apie kompensacijas, apie kažkokias mokesčių lengvatas ar žvelgti į paramą šeimoms? Ar prezidentas yra išskyręs prioritetus tokiu atveju?
V. Augustinavičius: Pavasarį buvo taikytos laikinos mokesčių ir transporto bilietų lengvatos. Dabar matome, kad situacija Hormuzo sąsiauryje, bent jau prieš kurį laiką, pradėjo gerėti. Naftos kaina nukrito iki beveik 90 dolerių už barelį. Tiesa, po paskutinių žinių iš Irano, naftos kainos šiek tiek vėl atšoko, bet jos vis dar yra žemiau 100 dolerių už barelį.
Prezidento nuomone, svarbiausia, kad į antrą pusmetį ateitume dar geriau pasiruošę reaguoti greitai. Matyt, tas greitis yra svarbiausias dalykas. Vyriausybė, nors ir vėluodama, vis dėlto juda su išvada dėl prezidento pasiūlyto įstatymo dėl kasdienio kuro kainų reguliavimo.
Turėdami šį instrumentą antrą pusmetį ir jau išbandę laikinus akcizo sumažinimus, tikrai turime didesnę priemonių paletę, kurią, esant poreikiui, galėtume taikyti ir antrą pusmetį. Žvelgiant į kitus metus, taip, šildymo lengvata yra aktuali. Lygiai taip pat prezidentas yra minėjęs, kad neapmokestinamasis pajamų dydis Lietuvoje nėra didintas nuo 2023 metų, nors prieš tai ketverius metus buvo gana intensyviai keliamas.
Kai girdime, kad vyksta diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos, Lietuvos bankas yra pasiūlęs scenarijus, kad ji galėtų didėti nuo 6 iki 12 proc. Šioje vietoje labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, kai didėja minimali mėnesinė alga, valstybė gauna daugiau pajamų, negu išleidžia. Valstybė taip pat yra darbdavys ir moka algą daugeliui profesijų, bet bendras efektas valdžios sektoriuje dėl MMA (minimalios mėnesinės algos) kėlimo yra teigiamas viešiesiems finansams.
Tai savaime sukuria geresnes galimybes kartu didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Prezidento nuomone, tiek neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, tiek minimalios algos kėlimas kitų metų biudžete turėtų eiti kartu.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Šaltinis: TV3.LT
