Senstant visuomenei vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvai teks ilginti pensinį amžių. Nors šiuo metu dar ramiau, nes tik dabar įsigaliojo naujas 65 metų pensinis amžius, ekspertai įspėja, kad ateityje gali tekti rinktis – arba lėtinti pensijų didinimą, arba visiems dirbti ilgiau.
Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie pensinio amžiaus ilginimą, ir tarsi peršasi idėja, kad tokių priemonių neišvengs ir Lietuva. Jūs, gerbiamas Algirdai, kaip žvelgiate į šitą situaciją – pensinis amžius ilgės ar ne?
A. Bartkus: Čia mes kalbame net ne apie prognozes, o apie scenarijus. Prieš tai irgi buvo gana skeptiškai žvelgta į galimybę prognozuoti 7–8 metus į priekį, ir aš apskritai labai skeptiškai žiūriu į prognozes.
Pavyzdžiui, man iki dabar yra tam tikras nesusipratimas senatvės pensijų indeksavimo formulė, kur yra įdiegti keli prognoziniai įverčiai iš anksto.
Žmonės, kurie nelabai supranta prognozių ribotumo, dažnai linkę realius sprendimus grįsti tomis prognozėmis. Kalbant apie tokią tolimą ateitį, reikėtų kalbėti ne apie prognozes, o apie raidos scenarijus.
Jeigu atsitiks taip, kad visuomenė toliau sparčiai sens, ateis momentas, kai nebegalėsime patenkinti ekonomikos poreikių su esama darbo jėga.
Žmonės negalės dirbti iki begalybės, ir, žinoma, socialinio draudimo biudžeto padėtis komplikuosis.
Kol kas situacija yra gera – „Sodra“ turi perteklių, visos jos skolos buvo perkeltos į valstybės biudžetą, ir ji dabar yra tarsi privilegijuotoje padėtyje. Tačiau senstant visuomenei tas rezervas išseks.
Tada natūraliai kils klausimas – ar didiname pensijas tokiais tempais, kaip anksčiau, ar ribojame jų augimą. Ir jeigu nenorime riboti pensijų augimo, tada natūraliai vienintelė išeitis yra vėlinti išėjimą į pensiją.
Bet tai yra blogo scenarijaus rezultatas ir gana tolimos ateities klausimas. Šiuo metu aš tikrai nematau jokio pagrindo nei kelti pensinį amžių, nei skambinti pavojaus varpais. Greičiau reikėtų galvoti apie protingą migracijos politiką, kuri tenkintų skirtingas puses – tiek verslą, tiek visuomenę.
Turint demografinę problemą, darbo jėgos trūkumo kitaip neišspręsime kaip tik migrantų pagalba.
Ir ne visi migrantai kelia grėsmę – kaip lietuviai, dirbantys Vokietijoje, nėra grėsmė Vokietijai, taip ir čia atvykstantys dirbti žmonės nebūtinai kelia grėsmę Lietuvai.
Kalbant apie šių dienų aktualijas, susijusias su degalų kainomis. Vyriausybėje nuskambėjo siūlymas sumažinti degalų akcizą dyzelinui, ir tas laikotarpis minimas dviem mėnesiams. Kaip manote, ar tai yra išeitis, panacėja mažinant degalų kainas, ar vis tik didesnio efekto nebūtų?
A. Bartkus: Žiūrėkite, jeigu akcizas būtų sumažintas, tarkime, iki 500 eurų nuo maždaug 553 eurų, tai vienas litras atpigtų apie 6,4 cento.
Vidutinis vartotojas Lietuvoje per metus nuvažiuoja apie 15 tūkst. kilometrų, tai per mėnesį – apie 1250 km. Vidutinė transporto priemonė sunaudoja apie 9 litrus 100 km, tai per mėnesį gaunasi apie 112,5 litro. Tai reiškia, kad per mėnesį vienas vairuotojas sutaupytų apie 7,3 euro.
Tai yra labai mažas efektas. Kartais žmogus, atsitiktinai pasirinkęs pigesnę parduotuvę, sutaupo daugiau nei tiek per vieną apsipirkimą. Tuo metu biudžetas prarastų pajamas.
Namų ūkiams tai nėra reali pagalba, įmonėms – taip pat, nes infliacinis spaudimas iš esmės nesumažėja. Tai kyla klausimas – kam to reikia?
Jeigu jau mažinti akcizą, tai reikėtų tai daryti reikšmingiau – pavyzdžiui, iki 440 eurų. Tada kaina sumažėtų apie 16 centų, sugrįžtų transporto srautai, padidėtų parduodamo kuro kiekis.
Ekonomikoje svarbu ne tik kaina, bet ir kiekis. Be to, būtų mažinamas infliacinis spaudimas, nes brangus kuras verčia kelti kainas, o tai mažina gyventojų perkamąją galią. Dabar siūlomas sprendimas duoda labai mažą efektą ir realiai problemos neišsprendžia.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Pensinis amžius didėjo kasmet
Tiesa, Lietuvoje jau ne pirmi metai yra prailginamas pensinis amžius.
Anksčiau jis prailgėdavo 2–4 mėnesiais tiek vyrams, tiek moterims, o šiemet pirmą kartą pasiekė 65-erių ribą visiems. Tai reiškia, kad tiek vyrai, tiek moterys nuo šiol į pensiją išeis vienodo amžiaus.
Iki šiol moterys ir vyrai teisę išeiti į pensiją įgydavo būdami skirtingo amžiaus, tačiau pastaruosius 10 metų buvo vykdomas pensinio amžiaus ilginimas, kol galiausiai jis buvo suvienodintas abiem lytims.
Sužinoti, kuriais metais pasieks pensinį amžių gyventojai visuomet galėjo pasitikrindami senatvės pensijos amžiaus lentelėje.
Pavyzdžiui, 2015 metais į pensiją išėjo vyrai, kurie buvo gimę 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. spalio 31 d. bei moterys gimusios 1954 m. sausio 1 d. – 1954 m. rugpjūčio 31 d.
Tuo metu vyrų pensinis amžius siekė 63 metus 2 mėn., o moterų – 61 metus ir 4 mėn.
Šiemet, kai pensinis amžius tapo visiems vienodas (65 metai), į pensiją išeis 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau gimę vyrai bei 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau gimę moterys.
„Sodra“ nurodo, kad senatvės pensiją gali gauti žmogus, kuris turi minimalųjį 15 metų stažą ir sulaukė pensinio amžiaus.
Šiuo metu pensijas Lietuvoje gauna 637,1 tūkst. gyventojų, o vidutinės pensijos dydis siekia 745,3 euro.
Nepateikus prašymo – pensijos nemokės
„Sodra“ primena, kad norint pradėti gauti pensiją, vien sulaukti pensinio amžiaus nepakanka – būtina pateikti prašymą „Sodrai“. Tai galima padaryti tiek atvykus į skyrių, tiek internetu per asmeninę paskyrą.
Kreiptis dėl pensijos galima likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus sukakties arba bet kada vėliau. Vis dėlto svarbu nepavėluoti.
Nors pensija skiriama nuo teisės ją gauti dienos, išmokos gali būti išmokėtos ne daugiau kaip už 12 mėnesių atgal nuo kreipimosi momento.
Pavyzdžiui, jei žmogus dėl pensijos kreipiasi po 10 mėnesių, jis gaus visą jam priklausančią sumą už šį laikotarpį. Tačiau jei delsia ilgiau nei metus, dalies išmokų netenka – už laikotarpį, viršijantį 12 mėnesių, pinigai nebemokami.
Kitaip tariant, kuo ilgiau delsiama kreiptis, tuo daugiau pensijos mėnesių galima prarasti.
Taip pat „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pensijos mokėjimas gali būti ir sustabdytas net po jos paskyrimo.
Šaltinis: TV3.LT
