Vis dar gajus įsitikinimas, kad vaikai Lietuvoje privalo senatvėje „prižiūrėti“ savo tėvus, tačiau realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Vien moralinės pareigos čia nepakanka – tam tikrais atvejais atsakomybė numatyta ir įstatymuose. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas suaugęs vaikas automatiškai turi slaugyti tėvus savo namuose ar apmokėti visas jų išlaidas.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kada vaikai privalo išlaikyti tėvus, ar už nesirūpinimą jais gali grėsti teismas ir kokiais atvejais ši pareiga negalioja.
Pareiga rūpintis tėvais – numatyta įstatyme
Pasak teisininkės R. Joskaudienės, Lietuvos teisėje vaikų pareiga rūpintis tėvais nėra tik moralinis klausimas.
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikų pareiga yra gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Ši nuostata vėliau detalizuojama Civiliniame kodekse, kuris nustato konkrečią pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus“, – aiškina ji.
Tačiau teisininkė pabrėžia, kad įstatymas nereikalauja vaikų būtinai asmeniškai slaugyti tėvus savo namuose.
„Teisinė pareiga pirmiausia suprantama kaip pareiga materialiai padėti ir rūpintis tada, kai tėvai yra nedarbingi ir jiems realiai reikalinga parama“, – sako ji.
Anot pašnekovės, tėvų apgyvendinimas globos namuose savaime nelaikomas pareigos nevykdymu ar „atsisakymu rūpintis“. Kai kuriais atvejais profesionali priežiūra gali būti racionaliausias sprendimas.
Kada vaikai turi išlaikyti tėvus?
Teisininkė R. Joskaudienė nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 3.205 straipsnį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis.
„Tam turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: pirma, tėvas ar motina turi būti nedarbingi, pavyzdžiui, dėl senatvės, neįgalumo ar sunkios ligos, antra – jiems turi būti reikalinga materialinė parama“, – pažymi ji.
Vien pensinis amžius, anot pašnekovės, dar nereiškia, kad vaikai automatiškai turės mokėti išlaikymą.
Teismas vertina, ar tėvai turi pakankamai pajamų, pensiją, turto, ar jų gaunamų lėšų pakanka būtinoms išlaidoms – maistui, būstui, vaistams, gydymui ar slaugai. Be to, ji priduria, kad taip pat svarbios ir pačių vaikų galimybės.
„Teismui svarbu ne tik tėvų poreikis, bet ir vaikų realios galimybės: pajamos, turtas, išlaikomi nepilnamečiai vaikai, sveikatos būklė, įsipareigojimai, šeimos padėtis“, – aiškina pašnekovė.
Atskleidė, ar tėvai gali paduoti vaikus į teismą
Pasak R. Joskaudienės, jeigu tėvai yra nedarbingi, jiems reikalinga parama, o vaikai savanoriškai nepadeda, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
„Tokiose bylose vertinami konkretūs įrodymai: tėvų pajamos, pensija, turimas turtas, sveikatos būklė, slaugos ar gydymo išlaidos, vaikų pajamos bei jų galimybės prisidėti“, – sako ji.
Pašnekovė aiškina, kad paprastai prieš kreipiantis į teismą šeimos ginčuose taikoma privalomoji mediacija. Jei susitarti nepavyksta, byla gali būti nagrinėjama teisme.
„Teismas gali priteisti kasmėnesinį išlaikymą, tačiau jis turi būti pagrįstas realiais poreikiais ir vaikų finansinėmis galimybėmis“, – pažymi teisininkė.
R. Joskaudienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vien už nebendravimą ar retą lankymą jokia administracinė atsakomybė vaikams nėra taikoma.
„Lietuvos teisė nebaudžia už šaltus santykius kaip už atskirą nusižengimą“, – pažymi ji.
Vis dėlto, teisininkė pabrėžia, kad teisinių pasekmių gali atsirasti, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl išlaikymo ir jis nevykdomas. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma per antstolius.
„Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis numato atsakomybę už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei“, – aiškina ji.
Tačiau, anot pašnekovės, tai taikoma tik tais atvejais, kai žmogui grėsė realus pavojus gyvybei, o artimasis turėjo galimybę suteikti pagalbą, bet to nepadarė.
Vaikų mokėjimas už globos namus
Pasak R. Joskaudienės, vaikai negali būti automatiškai įpareigoti apmokėti tėvų globos ar slaugos vien dėl giminystės fakto.
„Valstybės ar savivaldybės finansuojamos socialinės globos atveju mokėjimas pirmiausia siejamas su paties paslaugų gavėjo pajamomis ir turtu“, – sako ji.
Anot pašnekovės, vaikai tiesioginiais mokėtojais tampa tada, kai patys pasirašo sutartis, laiduoja arba įsipareigoja mokėti už paslaugas.
Tačiau jei tėvams būtina slauga ar gydymas, o vaikai nesirūpina, tėvai gali reikalauti papildomų išlaidų kompensavimo teisme.
Vis dėlto, teisininkė pabrėžia, kad vaikų pareiga išlaikyti tėvus nėra absoliuti.
„Civilinio kodekso 3.206 straipsnis numato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams“, – aiškina ji.
Tai ypač aktualu tais atvejais, kai tėvai smurtavo, nesirūpino vaiku, nemokėjo alimentų ar vaikas augo globos sistemoje dėl tėvų kaltės.
Tokiais atvejais svarbūs įrodymai: teismo sprendimai, alimentų skolų dokumentai, antstolių pažymos, vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenys ar kita informacija, rodanti, kad tėvai nevykdė savo pareigų.
