Liepos viduryje Žemę užklups ilgalaikė magnetinė audra – ji griaudės 4 dienas iš eilės.
Saulės laboratorijos darbuotojai visą parą stebi mūsų žvaigždę ir įspėja visuomenę apie galimą pavojų sveikatai.
Padidėjusio Saulės aktyvumo dienomis jautrūs orui žmonės gali pasijusti blogai.
Vienas iš tokių reiškinių bus užsitęsusi magnetinė audra 2023 m. liepą. Ekspertai įspėja, kad ji bus ilgalaikė ir gana galinga.
Kas yra magnetinė audra?
Magnetinės audros – tai Saulės žybsnių sukelti Žemės magnetinio lauko sutrikimai.
Tokie svyravimai gali neigiamai paveikti ryšių sistemas ir žmonių sveikatą.
Net nedidelis aktyvumo padidėjimas gali turėti įtakos sveikatai.
Kada magnetinės audros 2023 m. liepos mėn.
Artimiausia stipri magnetinė audra truks keturias dienas iš eilės, liepos 16-19 d.
Liepos 16 ir 17 d. Saulės aktyvumas bus didelis (5 balai), o 18 ir 19 d. – vidutinis (4 balai).
Po to liepos 29 d. liepą vėl kils silpna magnetinė audra.
Kaip magnetinės audros veikia žmones
Mokslininkai ne iki galo supranta magnetinių audrų poveikį sveikatai.
Duomenys apie jų poveikį organizmui yra prieštaringi.
Kai kurie tyrimai rodo, kad audrų metu pablogėja tik dideliame aukštyje esančių pilotų sveikata.
Kiti rodo prastos savijautos simptomus paprastiems žmonėms.
Dažniausiai bloga savijauta audros dienomis skundžiasi nuo meteorologinių sąlygų priklausomi asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, lėtiniai ligoniai ir nėščios moterys.
Magnetinės audros simptomai skirtingiems žmonėms gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:
galvos skausmas;
pykinimas ir vėmimas;
galvos svaigimas;
karščiavimas;
greitas pulsas;
raumenų ir sąnarių skausmas;
aukštas arba žemas kraujospūdis;
bendras silpnumas, energijos netekimas;
nemiga.
Lėtinių ligų savininkams tokiomis dienomis gali pasunkėti ligų simptomai.
Kaip apsisaugoti nuo magnetinių audrų:
Valgykite daugiau sezoninių vaisių ir daržovių ir mažiau greito maisto, kepto ir aštraus maisto, riebaus maisto. Mažiau sūdykite patiekalus.
Gerkite daugiau vandens, taip pat arbatos, nesaldinto kompoto, sulčių.
Stenkitės daugiau judėti – darykite mankštą, vaikščiokite, bėgiokite lėtu tempu.
Jei įmanoma, mažiau nervinkitės, venkite konfliktinių situacijų ir streso šaltinių.
Reguliariai vėdinkite kambarį, ypač prieš eidami miegoti.
Eikite miegoti tuo pačiu metu. Miegokite ne mažiau kaip 7 valandas per parą.
Daugiau grūdinkitės: imkite kontrastinį dušą, vaikščiokite basomis po žolę, šluostykitės šlapiu rankšluosčiu.
Jei jaučiatės blogiau, kreipkitės į šeimos gydytoją.
