Vietoje finansinės situacijos pagerėjimo – daugiau mokesčių?
Norėję pasigerinti savo kasdienybę ir nusprendę atsiimti savo II-oje pensijos pakopoje sukauptas lėšas, nepasiturintys gyventojai dabar gali susidurti su dar didesne skurdo riba. Mat gautos lėšos gali būti priskaitomos pajamoms, o tai reiškia, kad dalis žmonių rizikuoja netekti socialinių kompensacijų.
Dėl šios situacijos Seimo konservatoriai kritikuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę, teigdami, kad gyventojai nebuvo aiškiai įspėti apie galimas pasekmes. Anot jų, susidaro paradoksali padėtis – žmonės ne tik atsisako būsimo pensijos priedo, bet ir gali netekti šildymo kompensacijų, nemokamo vaikų maitinimo ar kitų išmokų jau dabar. Tuo metu savivaldybės jau renka duomenis apie tuos, kurie atsiėmė santaupas, ir vertina jų finansinę situaciją[1].
Jei po šių išmokų gavimo asmens pajamos formaliai padidėja, socialinė parama gali būti sumažinta arba visai nutraukta. Tokia praktika kelia gyventojų nepasitenkinimą – dalis jų pabrėžia, kad tai yra ilgus metus kaupti jų pačių pinigai, todėl nesupranta, kodėl dėl jų netenkama teisės į pagalbą.
Valdantieji savo ruožtu tikina, kad tvarka yra aiški ir numatyta įstatymuose.
Zailskienė: ne paslaptis, pajamos yra pajamos
„Mes neslėpėme ir sakėme, kad atsiimti antros pakopos pinigai skaičiuosis į pajamas, ne paslaptis, pajamos yra pajamos, nesvarbu, iš kur begautum“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Panašios pozicijos laikosi ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Visi prieš įstatymą lygūs, niekas nepaneigs, kad pinigai iš antrosios pakopos, kad tai nėra jų pajamos, tai yra pajamos“, – teigė A. Sysas.
Vis dėlto kritikai įspėja apie realią žalą šeimoms ir informacijos trūkumą – net ir kelių tūkstančių eurų išmokos gali laikinai išstumti gyventojus iš nepasiturinčiųjų kategorijos. Nors dabartinio šildymo sezono kompensacijos greičiausiai nebus peržiūrimos, ateityje daug kas priklausys nuo to, ar šios lėšos dar bus gyventojų sąskaitose vertinimo metu.
J. Zailskienė įspėjo, kad antroje pensijų pakopoje kauptos lėšos prilyginamos pajamoms. Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Taikomos ir išimtys tam tikroms gyventojų grupėms
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina aiškina, kad piniginė socialinė parama – socialinė pašalpa, būsto šildymo ar vandens kompensacijos – skiriama tik įvertinus žmogaus pajamas ir turtą. Tai reiškia, kad net vienkartinės išmokos gali pakeisti asmens finansinį vertinimą. Be to, kompensacijoms apskaičiuoti vertinamos paskutinių trijų mėnesių pajamos, todėl būtent šiuo laikotarpiu gautos lėšos gali lemti sprendimą dėl paramos skyrimo[2].
Tačiau įstatymas numato išimtis tik tam tikroms grupėms – paliatyvios pagalbos pacientams, sunkiai sergantiems ir asmenims su 70 proc. ar didesniu nedarbingumu, kurių gautos lėšos neįtraukiamos į pajamas. Tačiau visiems kitiems, savarankiškai pasitraukusiems iš kaupimo, šios sumos bus skaičiuojamos kaip pajamos.
Dėl to esą gali susidaryti situacija, kai žmogus laikinai netenka socialinės pašalpos, pavyzdžiui, trims mėnesiams.
Papildomai pažymima, kad jei gyventojas turi skolų, į jo sąskaitą pervestas lėšas gali išskaičiuoti antstoliai, tad dalis žmonių ne tik praranda paramą, bet ir realiai nepasinaudoja visomis atsiimtomis santaupomis.
Lėšas pasiūlė nukreipti į krašto gynybą
O štai gyventojams jau atsiėmus lėšas iš nutrauktų antrosios pakopos pensijų fondų, Finansų ministerija jau pasidalino ir siūlymu, kaip tikslingai nukreipti gautas lėšas – investuoti į gynybos obligacijas. Ši priemonė pristatoma kaip saugus būdas „įdarbinti“ pinigus trumpesniam laikotarpiui, kartu prisidedant prie valstybės saugumo stiprinimo.
Krašto apsaugos ministerija akcentuoja, kad tokiu būdu surinktos lėšos būtų naudojamos kariuomenės stiprinimui, ginkluotės įsigijimui, infrastruktūrai bei civilinės saugos plėtrai, o jų panaudojimas būtų griežtai kontroliuojamas.
Vis dėlto reali gyventojų elgsena rodo skirtingas kryptis – dalis lėšų po išmokėjimo buvo skirta vartojimui, o prekybininkai fiksavo išaugusius pardavimus, ypač elektronikos ir buities prekių kategorijose. Kita dalis gyventojų renkasi investuoti – tyrimai rodo, kad tai planuoja maždaug kas ketvirtas žmogus.
Tačiau bankai įspėja, kad didėjantis susidomėjimas investavimu didina ir sukčiavimo riziką, todėl gyventojai raginami atsargiai vertinti pasiūlymus ir nepasitikėti greito pelno pažadais.
