Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvusiu draugu pristatomas milijardierius Sergejus Pugačiovas sako, kad karą prieš Ukrainą pradėjusiam Kremliaus vadovui ateina galas. Interviu Ukrainos žurnalistui Dmitrijui Gordonui jis neigė buvęs artimu V. Putino draugu, tačiau pripažino, kad išties neblogai jį pažįsta.
„V. Putinas yra silpnas žmogus. Silpnas ir bailus“, – kalbėjo S. Pugačiovas ir pateikė savo įvykių Ukrainoje ir pačioje Rusijoje prognozę.
– V. Putinas pradės branduolinį karą?
– Ne.
– Ar V. Putinas bandys bombarduoti Ukrainą taktinėmis branduolinėmis raketomis?
– Manau, kad V. Putinas yra pasirengęs pradėti branduolinį karą. Kai sakau „ne“, galvoje turiu ne tai, kad V. Putinas persigalvos ir to nepadarys. Turiu galvoje, kad to nebus įmanoma padaryti techniškai. Savo laiku V. Žirinovskis – nežinau, ar jis dar gyvas – pasakojo, kaip B. Jelcinas, kiuriam turėjo būti atlikta operacija, perdavė V. Černomyrdinui vadinamą branduolinį lagaminėlį. Ir, pamenu, tuomet dar jauno, bet jau ekstravagantiško V. Žirinovskio paklausė: „Kaip manote, ar V. Černomyrdinas grąžins lagaminėlį atgal?“. Ir V. Žirinovskis labai tiksliai rėžė: „Klausykite, kokį dar, po velnių, lagaminėlį? Negi jūs galvojate, kad kažkoks mygtukas lagamine gali kažką nulemti? Jei B. Jelcinas lieps pradėti branduolinį karą, jo niekas nepradės, nes jo neklauso nei jo patarėjai, nei jo sekretoriai“. Šiandien padėtis yra panaši. Nesakau, kad V. Putinas nenori to daryti. V. Putinas jau gali būti pasirengęs jį pradėti. Tačiau žmonės, esantys aplinkui, neleis to padaryti. Branduolinis karas jiems nepaliks jokių šansų.
– Taktinės branduolinės raketos. Ar tikėtina, kad V. Putinas jas panaudos?
– Taip, aš žinau, kas yra taktiniai ginklai. Nemanau, kad iki šito bus prieita. Dėl labai paprastų priežasčių – dėl to, ką ji patyrė Sirijoje.
– Ką turite galvoje?
– Armija kovoja taip, kaip moka. Ir šiuolaikinė, dabartinė armija yra kovojusi Sirijoje. Iš esmės jei nori užimti miestus, tam nereikia taktinių branduolinių ginklų. Tam, kad užimtų Ukrainą, dabartinei Rusijos armijai trūksta įgūdžių, technikos, galimybių, motyvacijos ir daug ko kita. Tačiau jei kažkas vis dėlto norėtų tai padaryti, tarkime, Rusijos kariuomenės vadovybė, jie tai galėtų padaryti taip, kaip moka, tai yra taip, kaip darė Sirijoje – griaunant pastatus. Tam, kad užimtum miestą, reikia iš esmės sulyginti jį su žeme. Jei V. Putinas ir bus tam pasiryžęs, armija to nedarys.
– Jūs tuo įsitikinęs?
– Taip įsitikinęs 100 proc. Tarp S. Šoigu ir generolų, kurie realiai vadovauja armijai, atotrūkis yra didesnis, negu atstumas tarp S. Šoigu ir V. Putino, sėdinčių prie stalo. Patikėkite.
– Gerai pasakėte. Mes šiandien matome, kaip bombos skrieja į daugiabučius Kijeve, Charkive, Chersone. Charkive apskritai baisu. Pažiūrėkite, pačiame centre, pačioje didžiausioje Europos aikštėje, sproginėja bombos.
– Taip, mačiau.
– Jūs tvirtinate, kad V. Putinas nelygins su žeme Kijevo, Charkivo ir kitų Ukrainos miestų?
– Esu tuo įsitikinęs. Jau savaitės pabaigoje mes matėme, kad puolimas stringa – mes tai matome, ir tai mato visas pasaulis. Palaikymas Ukrainai toks didelis, o sankcijos Rusijai tokios stiprios, kad jos keičia visų Rusijos gyventojų nuotaikas. Tai labai svarbu. Šis tandemas – Ukrainos stiprybė ir dvasia bei Rusijai daromas spaudimas – turi realią įtaką Rusijos piliečių gyvenimui, o ne jų emocijoms. Kadrai iš Ukrainos, kur žūsta vaikai, jiems nedaro įspūdžio. Rusijos gyventojai prie to yra pripratę: teroristiniai išpuoliai metro ir panašiai. Jie su tuo susitaikę. Jie nenori girdėti, kad tai daro V. Putinas.
Viską, ką armija galėjo, jau padarė. Nieko panašaus į Alepą nebus. Aš nesu karo ekspertas, bet šį tą apie armiją suprantu: ta ginkluotė, kuri dabar naudojama Ukrainoje, paprastai turėtų būti naudojama priešo armijai naikinti. Ji neskirta miestams griauti ir taikiems gyventojams žudyti. Taigi miestai neužtvindomi napalmu ir panašiai. Kai kurios raketos pataiko į pastatus, tačiau iš 150 tūkst. neapmokytų kareivių ir karininkų, kurie, anot naujausių suvestinių po pratybų Baltarusijoje, sugeba tik pardavinėti nupiltą dyzelinį kurą gyventojams ir maukti degtinę, nieko nereikėtų tikėtis. Taip, jie primena machnininkus, jie atėjo. Tačiau jie nesitikėjo, kad bus taip sutikti.
Taigi viską, ką baisiausio jie galėjo padaryti, jau padarė. Generolai nėra pasirengę pradėti branduolinio karo. Patikėkite manimi. Žinote, sakoma, kad generolai tęsia savo buvusius karus, ir dabartiniai generolai bando užbaigti ne karą Sirijoje ir ne karą Afganistane, o karą Vokietijoje – nes mokslo įstaigose, akademijose jie studijavo tik šį karą. Viską, ką jie sugebėjo, Ukrainoje jau parodė. Jų puolimas gali sustiprėti ar susilpnėti, bet iš esmės iki branduolinio karo jie neprieis. V. Putinas šantažuos Vakarus, jis gali sakyti, kad rytoj nuspaus raudoną mygtuką juodajame lagaminėlyje. Jis ir toliau tą darys. Tačiau V. Putinui – galas. V. Putino Rusijai – galas. Galas. Tai reiškia, kad nėra jokių šansų. Šios Rusijos Ukrainos dėka daugiau niekada nebebus.
– Grįžkime prie greitų klausimų ir greitų atsakymų. V. Putinas įžengs į Kijevą?
– Priklauso nuo Ukrainos kariuomenės, nuo šauktinių. Aš tuo nesu įsitikinęs. Turint galvoje kariuomenės nusiteikimą ir kovinę dvasią… Jei Ukraina nesudės ginklų ir nekapituliuos, neįžengs, sakykime taip.
– Ar Vakarai sugriaus Rusijos ekonomiką?
– Sugriovė.
– Jau?
– Taip.
– Ar Rusijos gyventojai savo miestų aikštėse išeis protestuoti prieš V. Putiną ir jo politiką?
– Iki 5 tūkst. žmonių. Ne, neišeis.
– Tai reiškia, kad jie neturės, ko valgyti, neturės pinigų, bet vis tiek neišeis?
– Ne, neišeis.
– Sakykite prašau, kaip regite V. Putino valdymo pabaigą?
– Vidaus problemos bus sprendžiamos įprastai, kaip visada. Atkreipkite dėmesį, vietoje ko atėjo M. Gorbačiovas? Jo vietą turėjo užimti Grigorijus Romanovas iš Leningrado regioninio komiteto. Kur jis? Jo nėra. Įvyksta vidaus intrigos ir postą užima M. Gorbačiovas. M. Gorbačiovas pradingsta, kas ateina? Ateina B. Jelcinas. Aišku, B. Jelcinas atėjo ne iš gatvės. Kas atėjo po B. Jelcino, jau žinome. Kaip jis atėjo? Kilus liaudies sukilimui ir pykčiui? Ne. Visi suprantame – iš Kremliaus kabineto vidaus. Taigi kitas lyderis ateis lygiai taip pat pagal seną rusišką tradiciją. Ir tai nebūtinai bus žmogus su tabakine ir šaliku ant kaklo.
V. Putinas yra silpnas žmogus. Silpnas ir bailus. Ir tai jau ne garantijų klausimas – niekas neketina duoti V. Putinui jokių garantijų. Tai dabar yra jo aplinkos išgyvenimo klausimas. Tačiau ne artimiausios aplinkos – Kovalčiukovo, G. Timčenkos, R. Abramovičiaus, M. Fridmano, P. Aveno – ne tų žmonių, kurie jį finansavo ir rėmė pinigais, kad išsilaikytų. Ne. Tačiau, mano asmenine nuomone, tai greičiausiai bus D. Medvedevo komanda. Ne vadovaujama paties D. Medvedevo, kuris savo laiku 2008 metais prisidėjo prie karo Gruzijoje ištakų. Tai gali būti D. Medvedevo komanda pagal amžių ir mąstymą, žmonės, kurie mažų mažiausiai nėra susitepę krauju, bet dirbę vyriausybėje, administracijoje, kurie buvo liberaliai nusiteikę, ir beje, taip pat neteko savo postų, kai 2012 metais grįžęs V. Putinas nustūmė D. Medvedevą. Tie žmonės yra. Taigi greičiausiai pokyčiai vyks į šią pusę.
– Šiandien dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų ir vieningo Vakarų partnerių fronto V. Putinas, kaip užspeista žiurkė, tūno kampe. Sakykite, kaip V. Putinas galėtų išlįsti iš šio kampo? Nusišaus? Nuspręs panaudoti branduolinį ginklą? Tarsis su Vakarais, prašys garantijų? Ką jis darys?
– Manau, kad tai nebus vienas veiksmas. Jis tikrai nenusišaus, nes jis neturi jokios garbės ir sąžinės – jis ne karininkas. Šį variantą reikėtų atmesti. Taip, jis gali bandyti tartis, derėtis su aparatu, siųsti savo agentus ir panašiai. Manau, kad šiandien V. Putino pasaulio paveikslas smarkiai skiriasi nuo mūsų ir likusio pasaulio paveikslo. Jis tiesiog nesupranta, kokioje padėtyje yra atsidūręs. Per 20 metų jis tiek išdresavo savo aplinką, jog jie jam sako viena, o kabinete – visiškai ką kita. Jie jam sako tik tai, ką jis nori girdėti. Jis nesupranta, kad V. Putino Rusijos daugiau nėra. Jis nesuvokia savo asmeninės tragedijos. Kai tik jis tai suvoks, o tai greičiausiai įvyks po kokio nors pokalbio su savo ratu, su kokiais nors žmonėmis, jis supras, kad armija yra ne su juo, kad specialiosios tarnybos yra ne su juo, kad tie žmonės yra pasirengę išeiti į pensiją, kad jų neliestų – nors manau, kad juos lies.
Taigi garantijų V. Putinui jokiomis aplinkybėmis niekas neduos. Tai bus eilinis rūmų perversmas. Galbūt gana švelnus, o, galbūt, gana drastiškas. Manau, kad nepaisant to, kaip klostytis įvykių eiga, jei į valdžią ateis artimiausi V. Putino bendražygiai, jiems vis tiek teks V. Putiną atiduoti – vien tam, kad išgelbėtų savo kailį ir išgelbėtų šalį. Šiandien V. Putino vertė yra labai maža, ir tai supranta visa jo aplinka. Aš bendrauju su tais žmonėmis telefonu ir matau, kad jei prieš mėnesį žmonės bijojo pasakyti jam blogą žodį, tai šiandien sako tai, kas skanduojama Ukrainos aikštėse. Ir tai daro artimiausia V. Putino aplinka.
– Užduosiu jums paskutinį klausimą. Ar Ukraina laimės?
– Aš tuo įsitikinęs. Matau tai, kas vyksta Ukrainoje. Regiu motyvaciją ginti gimtąją žemę, gimtąją šalį. Aš tuo tikiu. Turiu giminaičių Ukrainoje, kurie atsisakė evakuotis ir kurie man tvirtina, kad jie laimės, todėl niekur nevažiuos. Tai ir vaikai, ir moterys, mano kraujo giminaičiai. Tai žmonės, paprasti žmonės, kurie neišvyksta iš šalies vien todėl, jog yra tikri, kad Ukraina nugalės. Ir aš esu tuo tikras.
Šaltinis: delfi.lt
