Vilniaus parodų centre „Litexpo“ šį savaitgalį šurmuliuoja knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Čia susitinka rašytojai, skaitytojai ir idėjos. Tačiau vienu ryškiausių akcentų tapo į Lietuvą iš Kalifornijos sugrįžusi Austėja Landsbergienė.
Ir daugelis ją atpažino ne iš karto.
Edukologijos mokslų daktarė į Lietuvą atvyko tiesiai iš Jungtinių Valstijų, kur apsigyveno praėjusį rudenį. Mugėje ji dalyvavo diskusijose, o sekmadienį pristatys savo naujausią knygą „Kodėl kasdienis skaitymas gali būti svarbiau už kasdienį dantų valymą. Raštingumo svarba vaiko raidoje dirbtinio intelekto laikais“.
Tačiau šį kartą dėmesį patraukė ne tik jos mintys.
Austėja Landsbergienė pasirodė gerokai pasikeitusi. Ji nusidažė plaukus šviesiai. Išvaizdos pokytis buvo toks ryškus, kad dalis susirinkusiųjų iš pradžių jos net neatpažino. Šviesesni tonai jai akivaizdžiai tinka. Socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti komentarų apie naują įvaizdį.
Vis dėlto pagrindinis dėmesys mugėje skirtas ne išvaizdai, o temoms, kurios šiandien ypač aktualios. Šių metų knygų mugėje daug kalbama apie dirbtinį intelektą, kritinį mąstymą ir vaikų smalsumo ugdymą.
Diskusijoje „Geras klausimas ieško žmogaus. Kaip ugdyti vaikų smalsumą, kritinį mąstymą, atsakomybę DI laikais?“ edukologė dalijosi asmeniniais prisiminimais. Ji pasakojo, kad vaikystėje jai rūpėjo klausimas apie Dievą. Močiutė atsakė diplomatiškai, suprasdama, kad anūkė gali šį atsakymą pakartoti mokykloje. Vėliau Austėjai kilo kitas klausimas – kaip tapti mokslų daktare. Tuomet jai atrodė, kad svarbiausia ne sritis, o pats tikslas.
Šiandien, pasak jos, vaikai klausia daugiau nei anksčiau. Anksčiau jie turėjo būti tylūs ir nepastebimi. Dabar su vaikais kalbamasi daugiau. Tačiau ji pabrėžia, kad svarbu ne tik klausti, bet ir mokėti klausytis.
„Jei tik uždavinėsime klausimus, neišgirsime, ką sako kitas“, – teigė ji.
Kalbėdama apie dirbtinį intelektą, A. Landsbergienė ragino nebijoti jo naudoti, bet mokyti vaikus tikrinti informaciją. Kritinis mąstymas, jos teigimu, yra nuolatinė diskusija – ar viskuo tiki, ar tikrini šaltinius.
Ji taip pat atvirai kalbėjo apie klaidas. Pasak jos, per dažnai pateisiname pačią klaidą, o ne mokymąsi iš jos. „Jei darai tą pačią klaidą, gal jau laikas pasimokyti?“ – retoriškai klausė edukologė.
Pabaigoje ji prisipažino jaučianti, kad su laiku tampa griežtesnė savo pozicijose.
