Baltarusijai sustabdžius tranzitą iš Lietuvos įmonės suskubo skaičiuoti galimus nuostolius. Jei klientai Ukrainoje bus prarasti, netekimai sieks milijonus eurų. Tačiau kelių alternatyvų yra: svarstoma prekes gabenti per Lenkiją ir Latviją. Žinoma, kaštai bus gerokai didesni.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas paskaičiavo, kad sustabdžius per Baltarusiją geležinkeliu vežamas trąšas ir naftos produktus traukinių srautas sumažėtų 45 sąstatais per mėnesį.
„Didžioji dalis sąstatų per Baltarusiją keliaudavo į Ukrainą. Iš Lietuvos ta kryptimi buvo vežami naftos produktai ir trąšos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė M.Dubauskas.
Pasak jo, šiuo metu trąšų ir naftos produktų gamintojai tariasi su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl alternatyvių tranzito kelių. Tarp svarstomų variantų yra Lenkija, Latvija ir Rusija.
ĮMONĖS APIE BALTARUSIJOS ĮVESTŲ SANKCIJŲ TRANZITUI IŠ LIETUVOS ŽALĄ: PATIRSIME MILIJONINIUS NUOSTOLIUS
Kristina Gendvilė, naftos produktų gamintojo „Orlen Lietuvos“ atstovė, patikino, kad iki pirmadienio Ukrainos bendrovėms pristatyta tik trečdalis vasario produktų.
„Likusioji dalis sustabdyta. Pranešėme savo partneriams Ukrainoje apie aplinkybes, turinčias įtakos gabenimui ir kurios nuo mūsų nepriklauso. Kitaip tariant, pranešėme apie force majeure. Dabar vyksta pokalbiai su klientais dėl galimų alternatyvų“, – pasakojo K.Gendvilė.
Apie 1,5 tūkst. tonų Diamonio fosfato trąšų į Ukrainą kasmet vežanti „Lifosa“ svarsto kelis variantus – produkciją gabenti per Latviją ir Baltarusiją, per Latviją ir Rusiją arba vežti vilkikais.
„Jeigu prarasime partnerius Ukrainoje, patirsime milijoninius nuostolius, nes šis produktas Ukrainoje dabar gerokai brangesnis negu parduodamas Europos Sąjungoje ar JAV. Tai tikrai ženkliai didesnė kaina“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Linas Kieras, „Lifosos“ pirkimo ir logistikos departamento direktorius.
Baltarusių sprendimas sukels keblumų ir didžiausiai trąšų gamintojai „Achemai“. Nukentės ir jos klientai. Tai patvirtino ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Turbūt daugiausia galvos skausmo tai sukels „Achemai“. Juk vežti per Lenkiją ar Latviją brangiau nei per Baltarusiją.
Tranzito stabdymas smarkiai nepakenks ir Lietuvos biudžetui, nes tiek trąšas, tiek naftos produktus bus galima gabenti kitais keliais, per Lenkiją ar Latviją. Bet štai pati Baltarusija dėl įvestų sankcijų turės nusirėžti ne vieną skaičių nuo uždirbamų pajamų, juk jei ji prekių neveža pro mus, negali vežti pro niekur kitur.
„Įvesdama sankcijas Baltarusija kenkia pati sau, nes ji pajamas už tą tranzitą taip pat gaudavo. Bet tai yra tranzitų karas, kuris tęsiasi. Matome, kad situacija nešiltėja“, – paminėjo ekonomistas.
Apie draudimą tranzitu iš Lietuvos vežti trąšas ir naftos produktus Baltarusija paskelbė vasario 2 d., reaguodama į Lietuvos sustabdytą „Belaruskalij“ tranzitą.
Šaltinis: lrytas.lt
