Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“.
Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.
Rusija gali plėsti konfliktą į Europą?
Kaip pastebi leidinys, nors nerimas dėl to, kad Rusija gali plėsti konfliktą į Europą, nėra naujos, pastarieji įvykiai jas dar paaštrino.
Kai kurie pareigūnai perspėja, kad Rusija gali planuoti išbandyti NATO vienybę ir galbūt smogti vienai Baltijos valstybei, Švedijos ar Danijos saloms ar kitoms teritorijoms.
„Per pastaruosius 24 mėnesius saugumo situacija Europoje pablogėjo, ir matome didesnį Rusijos polinkį prisiimti didesnę operatyvinę riziką savo hibridinėse operacijose, pereinant ir prie kinetinių elementų“, – sako Švedijos gynybos ministras Pål Jonsonas.
„Suprantame, kad turime sutelkti dėmesį į savo gebėjimų atgrasyti ir apsiginti nuo rusų stiprinimą“, – priduria jis.
Atgrasymą susilpnino JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai.
Aukšti Europos pareigūnai sako bijantys, kad Rusija per ateinančius 12 mėnesių gali įžvelgti tinkamą progą. Karas Irane įneša daugiau politinio sąmyšio Europoje, stiprėja kraštutinės jėgos.
„Žinome, kad Rusijos tikslas – kelti grėsmę visai Europos saugumo architektūrai, todėl yra visos priežastys būti ypač budriems, toliau remti Ukrainą ir, žinoma, tęsti pastangas dėl Europos ginklavimosi“, – sako Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas.
Kelių Europos šalių žvalgybos ir kariniai pareigūnai teigia, kad nėra požymių, jog Rusija artimiausioje ateityje iš tikrųjų perkeltų karius ar įrangą tam, jog surengtų atakas prieš Baltijos valstybes ar kitur už Ukrainos ribų. Tačiau jie priduria, kad artimiausiais mėnesiais V. Putinas gali susidurti su sudėtingu pasirinkimu.
Rusijos nuostoliai kare auga, priverstinė mobilizacija turėtų milžiniškų pasekmių Rusijai.
„Jei mobilizuotumėte tik dėl šio karo, tai būtų signalas, kad iš tikrųjų šio karo nelaimite“, – pastebi ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
„Taigi ateina momentas, kai jiems reikia eskaluoti konfliktą, kad pateisintumėte mobilizaciją. Ir tai yra labai pavojingas momentas. Žinoma, niekas nemato, kas vyksta Putino galvoje, bet tai galėtų būti skaičiavimas, leidžiantis žengti į priekį ir pakeisti šio karo linijiškumą“, – sako ji.
Rusija gali žengti pavojingą žingsnį
Kyjivo gynybos reformų centro pirmininkas Oleksandras V. Danyliukas sako, kad Rusija jau nebegali leisti sau tęsti karo dabartine trajektorija.
„Tai reiškia, kad Putinas turės eskaluoti konfliktą. Jis gali tai daryti vertikaliai, didindamas smurto intensyvumą, įskaitant branduolinį šantažą, bet nenaudodamas branduolinių ginklų. Jis taip pat gali tai daryti horizontaliai, išplečiant konflikto geografiją, siekdamas užšaldyti karą palankesnėmis sąlygomis“, – aiškina jis.
Jau pastebima aštrėjanti Rusijos retorika smūgių Ukrainai klausimais.
V. Putinas iki šiol tvirtina, kad pergalė Ukrainoje įmanoma.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis fronto linijoje palaipsniui keičiasi iš sunkios ir kritinės į katastrofišką“, – sakė jis anksčiau šį mėnesį.
Nėra jokių požymių, kad savo strateginius tikslus Rusija būtų linkusi menkinti.
„Rusija aiškiai mato Europos Sąjungą kaip grėsmę savo valdymo sistemai, kuri grindžiama priespauda ir baime“, – sako ES komisaras demokratijos, teisingumo ir teisinės valstybės klausimais Michaelas McGrathas.
„Galiausiai jų tikslas yra sunaikinti Europos Sąjungą. Ir mes neturėtume turėti jokių iliuzijų šiuo klausimu, nes jie nenori turėti didelio, galingo ir vieningo demokratinio bloko prie savo slenksčio“, – priduria jis.
Norėdama pradėti eskalavimą, Rusija pirmiausia turėtų papildyti savo kariuomenės gretas.
„Mobilizacija, techniškai, yra visiškai įmanoma; jų mobilizacijos sistema buvo sutvarkyta. Tačiau tai taip pat sukeltų rimtų vidinių problemų ir spaudimą, o tai vėliau galėtų nuvesti į įvairias įdomias kryptis. Tai būtų rizikingas sprendimas Putinui“, – teigia Estijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Kaupo Rosin.
„Rusijoje pradeda kauptis problemos: nesėkmės mūšio lauke, finansinė padėtis ir Ukrainos giluminiai smūgiai, kurie daro poveikį ne tik ekonomikai, bet ir žmonėms“, – sako jis.
Idėja išbristi iš Ukrainos aklavietės, išplečiant karą į NATO šalis Baltijos regione, Putinui gali būti viliojanti, bet pavojinga, sako vyresnysis Vokietijos įstatymų leidėjas Norbertas Röttgenas.
„Tai būtų tokia didžiulė ir papildoma rizika Putinui, kad, nepakankamai pasisekus prieš Ukrainą, jis tiesiog įtrauktų dar vieną labai stiprų priešininką į karinį konfliktą“, – priduria jis.
Tačiau V. Putinas, kaip žinoma, mėgsta imtis didelių rizikų, pridūrė jis: „Nepaisant mano abejonių, taip pat turime atsižvelgti į tai, kad Putinas elgiasi neracionaliai ir eskaluoja situaciją.“
Šaltinis: TV3.LT
