Rytų flango šalys, tarp jų ir Baltijos valstybės, jau dabar saugo likusią Europos dalį nuo dronų incidentų, sako Latvijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Kristaps Brusbārdis. Jo įsitikinimu, šalys yra priverstos investuoti savo nacionalinių biudžetų lėšas, kad kitos valstybės galėtų gyventi ramybėje.
Todėl Baltijos šalys tikisi, kad naujoje ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) bus į tai atsižvelgta ir daugiau pinigų bus skirta rytinės Europos sienos apsaugai.
Trumpai tariant, DFP yra dokumentas, nustatantis ES politikos prioritetus, biudžeto planavimo priemonė. Dabartinė programa po truputį baigiasi, ji įgyvendinama 2021–2027 m. laikotarpiu. Jau dabar vyksta derybos dėl naujosios programos.
Apie Baltijos šalių lūkesčius naujajai DFP Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai ES birželio 10 d. Briuselyje kalbėjo žurnalistams skirtame seminare.
Baltijos šalių prioritetas numeris vienas – gynybos stiprinimas
Paklausti, kokie yra svarbiausi Baltijos šalių lūkesčiai naujajai DFP, ambasadoriai beveik vienbalsiu atsako, kad didžiausias prioritetas yra regiono apsaugos stiprinimas.
Anot Lietuvos ambasadoriaus ES Nerijaus Aleksiejūno, yra prašoma, kad naujojoje DFP būtų atsižvelgta į iššūkius dėl dronų ir balionų, su kuriais susiduria mūsų regionas.
„Neseniai matėme, kaip į mūsų oro erdvę atskrido dronai, o tai turėjo didžiulį poveikį ne tik mūsų visuomenei, bet ir mūsų saugumui bei gynybai. Taip pat matėme iš Baltarusijos atskridusius oro balionus. Rusija atvirai grasino Baltijos valstybėms ir visai Europai. Taigi manome, kad tai yra saugumo krizės elementas – ir tai ne tik mūsų krizė, bet ir Europos krizė.
Anksčiau turėjome bankų krizę, turėjome migracijos krizę, kai visi stengėsi padėti labiausiai pažeidžiamoms šalims. Dabar manome, kad atėjo mūsų eilė ir mums reikia supratimo bei solidarumo ir iš kitų, nes mes parodėme solidarumą per krizes, kurios praeityje buvo tokios svarbios kitoms šalims. Todėl prašome, kad kitoje DFP būtų horizontaliai atsižvelgta į problemas, su kuriomis susiduria rytiniai pasienio regionai“, – aiškino N. Aleksiejūnas.
Latvių ambasadorius K. Brusbārdis yra įsitikinęs, kad rytinio flango šalys jau dabar saugo likusią Europos dalį.
„Tai yra ES išorinė siena, o tai reiškia, jog mes giname šią sieną tam, kad tie, kurie nesiliečia prie išorinės sienos, galėtų gyventi taikoje ir gerovėje. Mes investuojame savo nacionalinių biudžetų lėšas į gynybą ir tikimės, kad kitas DFP kažkaip padės finansuoti tuos didelius projektus, kurie yra svarbūs rytinio flango šalių socialinei ir ekonominei plėtrai“, – sako jis.
„Europoje yra tokia koncepcija „Parengtis 2030“. Manau, kad praėjusį mėnesį Baltijos valstybėse – bent jau galiu kalbėti apie savo šalį – paaiškėjo, kad neturime tiek laiko. Parengtis mums reikalinga dabar, nes dronai skraido į mūsų oro erdvę arba bando tai padaryti beveik kas savaitę.
Todėl mums labai greitai reikia tų priešdroninių sistemų. To negalime laukti iki 2030 m., nes dronų incidentai daro didžiulį poveikį, pavyzdžiui, turizmo pramonei mūsų rytiniuose regionuose. Jau dabar matome, kad, pavyzdžiui, turizmo kelionių į Rytų Latviją užsakymai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Taigi tai turi labai konkrečias ekonomines pasekmes, tai nėra teorinės problemos“, – pabrėžia K. Brusbārdis.
Estijos ambasadorė K. Sillaste-Elling priduria, kad į diskusiją įtraukti galima ir daugiau šalių, ne tik Baltijos valstybes. Su panašiais iššūkiais susiduria ir Suomija, Lenkija, Rumunija bei kitos šalys.
„Manau, kad dabartinė DFP buvo sudaryta tuo metu, kai buvo galvojama apie COVID ir migracijos krizę – krizes, kurios nebūtinai tiesiogiai paveikė mūsų regioną. Tačiau dabar manome, kad parodėme daug solidarumo, supratome, kodėl biudžetas turi būti sutelktas į šiuos klausimus kitose valstybėse narėse, ir šį kartą jaučiame, kad esame pažeidžiamesnėje padėtyje ir kad biudžete mums turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – sako ji.
Kiti Baltijos šalių prioritetai DFP: ūkininkai ir „Rail Baltica“
Kiti Baltijos šalių prioritetai diskusijose dėl DFP, anot ambasadorių, yra ūkininkams skiriamos lėšos bei „Rail Baltica“.
Kaip yra skelbusi Žemės ūkio ministerija, Lietuvai, Latvijai ir Estijai suprogramuoti mažiausi tiesioginių išmokų lygiai visoje ES, vidutinis jų dydis 2027 m. sieks 215 Eur/ha, t. y. tik 79,4 proc. nuo ES vidurkio – 270,8 Eur/ha. Baltijos šalys mano, kad su mūsų ūkininkais elgiamasi nesąžiningai.
„Nors jau daugiau nei 20 metų esame ES valstybė narė, mūsų ūkininkai vis dar gauna tik 79 proc. ES vidurkio tiesioginių išmokų, ir manau, kad tai nėra sąžiningas elgesys. Turime tai teisingai suprasti, nes dabar mūsų šalyse padidėjo darbo sąnaudos, trąšos visur brangios, ir nėra jokios ekonominės priežasties, kodėl vis dar gauname tik 79 proc. ES vidurkio“, – pastebi N. Aleksiejūnas.
O kalbėdami apie „Rail Baltica“ projektą Baltijos šalių ambasadoriai jį įvardija kaip „sovietinio paveldo projektą“.
„Rail Baltica“ yra geležinkelių projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios ES šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Tačiau statybos stringa.
„Rail Baltica“ jau statoma, bet kitame biudžete mums reikės papildomų lėšų, kad galėtume užbaigti šį projektą – vieną iš paskutiniųjų likusių sovietinio paveldo problemų. <…> Dabar manome, kad šis geležinkelio jungimas yra tikriausiai vienas iš paskutinių didelių dalykų, kuriuos turime padaryti, kad užtikrintume visišką mūsų susisiekimą ir integraciją į Europos Sąjungą, į bendrąją rinką ir visa kita. Taigi, be abejo, mes labai aktyviai diskutuosime ir kovosime dėl „Europos infrastruktūros tinklų priemonės“, siekdami užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai lėšų „Rail Baltica“ projektui remti“, – sako Estijos ambasadorė K. Sillaste-Elling.
Lietuvos ambasadorius N. Aleksiejūnas priduria, kad „Rail Baltica“ yra svarbi ir gynybos prasme.
„Turime investuoti į „Rail Baltica“ projektą, nes mums tai yra karinio mobilumo projektas, leidžiantis prireikus greičiau atgabenti karius į mūsų regioną, be to, taip iš anksto bus išspręsti karinio mobilumo leidimų klausimai“, – sako jis.
Kas yra DFP?
Kaip nurodoma ES interneto svetainėje, DFP yra tvirtinamos daugiamečiams laikotarpiams (paprastai septyneriems metams, kaip yra ir dabar).
Programos užtikrina, kad ES išlaidos būtų nuspėjamos ir neviršytų sutartų ribų. ES gali planuoti vidutinės trukmės, o ne metines išlaidas, todėl politika ir išlaidos esą yra veiksmingesnės.
DFP taip pat apibrėžiami lankstumo mechanizmai, leidžiantys skirti papildomų lėšų išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės atveju.
DFP pasiūlo Europos Komisija (EK). Plačiau apie tai, ką pasiūlė Europos Komisija (EK), galite rasti EK interneto svetainėje. Tada vyksta derybos Taryboje ir Europos Parlamente. Tam, kad DFP būtų patvirtinta, reikia Parlamento pritarimo ir Tarybos vienbalsiškumo.
Žurnalistės kelionę į Briuselį apmokėjo EP, tačiau įtakos teksto turiniui tai neturėjo.
Šaltinis: TV3.LT
