Rusų kalbą iš bankomatų pašalinę latviai nesustojo ir įpareigojo įstaigas jos visai atsisakyti teikiant bankininkystės paslaugas. Ar toks žingsnis pasiteisintų ir Lietuvoje? Valdančiųjų atstovė ragina neskubėti, o opozicinės partijos lyderis tai regi kaip tinkamą kelią.
Latvijos parlamentas nusprendė, kad kredito įstaigos turės užtikrinti, jog su finansinių paslaugų teikimu susiję dokumentai būtų pateikiami latvių kalba. Tas pats galiotina ir tokiems techniniams sprendimams kaip interneto bankas, mobilioji programėlė ar konsultacijos skambučiais, rašė „Delfi.lv“.
Numatoma, kad papildomai šalia latvių kalbos gali būti vartojama oficiali Europos Sąjungos kalba.
Kredito įstaigoms laiko pasiruošti palikta iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos, tačiau jos šį žingsnį jau įgyvendina.
„Swedbank“ Latvijoje: rusų kalba aktuali 20–30 proc. klientų
Praėjusią savaitę rusų kalbą iš savo paslaugų pašalino Latvijos „Swedbank“, „Delfi“ patvirtino atstovas.
„Nuo gegužės 21 dienos rusų kalba nebenaudojama „Swedbank“ internetinėje bankininkystėje. Priežastis – įstatymo pataisa. Žinoma, jei rusakalbis klientas ateina į filialą ir jame yra rusakalbis darbuotojas, kuriam nesunku pereiti prie šios kalbos, jie gali laisvai bendrauti tarpusavyje bet kokiu pasirinktu būdu“, – „Delfi“ sakė „Swedbank“ Latvijoje atstovas spaudai Janis Krops.
Swedbank bankas
FOTO: ELTA / Andrius Ufartas
Tačiau tai reiškia, kad teikti vertimo į rusų kalbą interneto banke ar klientų aptarnavimo skyriuose nebegalima.
Jis nurodė, kad „Swedbank“ Latvijoje turi maždaug 20–30 proc. klientų, kurie yra pasirinkę rusų kalbą kaip numatytąją. Tiesa, pastebima, kad prasidėjus karui Ukrainoje atsirado daug klientų, kurie rusų kalbą pakeitė į latvių.
„Tuo pačiu metu daugiau nei 20 tūkst. Ukrainos pabėgėlių atsidarė sąskaitas „Swedbank“. Ir absoliuti dauguma jų rinkosi rusų, o ne anglų kalbą. Nors asmeniniu lygiu visada galime turėti savo nuomonę šiuo klausimu, įsigaliojus įstatymui kiekvienas pilietis ir kiekviena įmonė, įskaitant bankus, privalo jo laikytis“, – pastebėjo atstovas.
SEB bankas Latvijoje „Delfi“ teigė, kad perėjimas prie dviejų kalbų leidžia dirbti efektyviau, sumažino poreikį atlikti vertimus ir leido greičiau pasiūlyti klientams atnaujinimus bei naujas paslaugas.
„Kartu šis požiūris atitinka naujausius Kredito įstaigų įstatymo pakeitimus, kurie nustato aiškesnį oficialių ES ir šalių kandidačių kalbų vartojimą finansinių paslaugų srityje“, – teigiama komentare.
Tiesa, bankas pažymėjo, kad individualios konsultacijos rusų kalba išlieka prieinamos, atsižvelgiant į situaciją ir klientų poreikius. Kartu įstaiga pridūrė, kad klientai gali pasiekti informaciją naudodamiesi įvairiais vertimo įrankiais.
SEB
FOTO: ELTA / Andrius Ufartas
Latvijos parlamentas yra uždraudęs rusų kalbą vartoti ir bankomatuose, šis pokytis šalyje įsigaliojo dar pernai.
Bankų asociacija sako, kad vadovaujasi įstatymais
Lietuvos bankų asociacija komentare „Delfi“ sakė, kad šalyje veikiančių bankų ir kredito unijų pagrindinis tikslas yra teikti kokybiškas paslaugas aiškiai ir suprantamai.
Bankų programėlės
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
„Kokiomis kalbomis, be valstybinės, bendrauti su savo klientais, rinkos dalyviai nustato individualiai.
Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos laikosi visų šalies įstatymų ir reikalavimų. Jeigu valstybė priimtų sprendimą, kad finansų institucijos, kaip ir valstybės įstaigos, klientus turėtų aptarnauti valstybine lietuvių ir plačiai paplitusia viena iš Europos Sąjungos oficialių kalbų – anglų, rinkos dalyviai juo vadovautųsi“, – teigiama atsakyme.
Taip pat asociacija pažymėjo, kad šiuolaikiniai technologiniai sprendimai suteikia klientams galimybių pritaikyti įvairias paslaugas pagal savo poreikius, taip pat – ir pagal kalbų žinias: pavyzdžiui, interneto naršyklės turi automatinę kalbos vertimo galimybę, tad ja galima naudotis prisijungus prie interneto banko.
Budbergytė siūlo nesiimti skubotų veiksmų
Sprendimas siaurinti rusų kalbos vartojimą Latvijoje buvo politinis, ar to paties reikėtų ir Lietuvoje?
Įtakinga socialdemokratė R. Budbergytė sakė, kad kaimynų pavyzdį reikėtų atidžiai įvertinti ir nepulti to paties sprendimo atkartoti Lietuvoje.
„Mes turime savo patirtį, protą ir žinias, todėl reikia viską apgalvoti. Aišku, nereikia užmerkti akių ir nežiūrėti, ką kaimynai daro, bet nereikia ir skubėti. (…) Mes užsieniečių nesame visiškai integravę, girdime, kaip ukrainiečiai kalba rusiškai. Latvijoje irgi yra ukrainiečių, bet pas mus jų tikrai gausiau. Visada sakau, kad nebūtinai pavyzdžiai kaimyninėse valstybėse turi tikti ir mums“, – kalbėdama su „Delfi“ svarstė R. Budbergytė.
Lietuvoje gyvena apie 53,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, Latvijoje vasarį jų buvo apie 32 tūkst. pabėgėlių.
Rasa Budbergytė
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
Pasak politikės, reikėtų rasti atsakymus į klausimus, koks būtų tokio sprendimo poveikis finansų sistemai, jos stabilumui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Ji taip pat abejojo, ar finansų įstaigos savo noru imtųsi įgyvendinti tokius pokyčius, nepakeitus įstatymo.
„Kaip turinti nemažą patirtį viešųjų finansų srityje, sakyčiau, kad jokių skubotų sprendimų nereikia. Išanalizuokime ir tada pagalvokime, ar verta, koks poveikis būtų čia gyvenantiems kitataučiams, kai mes nesugebame jų integruoti ir išmokyti lietuvių kalbos“, – apibendrino pašnekovė.
Kasčiūnas sako, kad tai yra kryptis, kuria turime žengti ir mes
Opozicinės Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas L. Kasčiūnas latvių pasirinktą strategiją vertino kur kas pozityviau.
Nors pašnekovas pripažino, kad Lietuvai dar reikėtų daug padaryti, kartu jis pažymėjo, kad ir mūsų šalyje stiprinamas valstybinės kalbos statusas, reikalaujama, kad prasitęsdami leidimus gyventi užsieniečiai pademonstruotų bent jau bazines lietuvių kalbos žinias.
„Latvija padarė, kad tautinių mažumų mokyklose ugdymas vyksta tik latvių kalba. Šia kryptimi latviai eina daug metų, ja tvirtai reikia žygiuoti ir mums, taip pat ir bankininkstėje. Esu pasirengęs prisidėti prie tokių iniciatyvų, jeigu tik prireiks teisinio reguliavimo pokyčių, kad paslaugos būtų teikiamos tik lietuvių ir ES kalbomis“, – „Delfi“ komentavo L. Kasčiūnas.
Laurynas Kasčiūnas
FOTO: Elta savaitė | Elta
Klausiamas, ar norėtų šiuo klausimu daugiau iniciatyvos iš pačių bankų, jis pažymėjo, kad tai privačios bendrovės, kurioms kažko įsakyti negalima.
„Vis dėlto manau, kad rusiško pasaulio atributai turėtų būti kuo labiau ribojami. Gal norėtųsi daugiau patriotizmo idėjų iš jų, bet faktas, kad čia tektų koreguoti reguliavimą“, – pripažino jis.
Atkreipus dėmesį į argumentą, kad rusų kalba esą reikalinga ukrainiečiams, politikas svarstė, kad ne vienerius metus Lietuvoje gyvenantys šios šalies piliečiai yra pajėgūs įgyti bazines lietuvių kalbos žinias, kurios leistų sklandžiai naudotis elektronine bankininkyste ir bankomatais.
Primename, kad nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas paslaugų sektoriuje dirbantiems užsieniečiams mokėti lietuviškai baziniu lygiu. Reikalavimas mokėti kalbą šiuo lygiu bus taikomas dvejus metus, o praėjus šiam laikui reikės mokėti lietuviškai A2 lygiu, jei norima prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje.
Šis reikalavimas netaikomas laikinąją apsaugą turintiems užsieniečiams, kurie gyvena šalyje, tarp jų patenka Ukrainos piliečiai.
„Delfi“ yra atlikęs eksperimentą, kaip užsieniečiams Vilniuje sekasi kalbėti lietuviškai. Jį galite rasti ČIA.
Šaltinis: DELFI.LT
