Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad terminais „mėsainis“ ir „dešra“ būtų draudžiama vadinti produktus, kuriuose nėra mėsos, o tik augalinės kilmės žaliava, pavyzdžiui, sojos ar daržovės.
Sprendimas sukėlė dalies vartotojų ir aplinkosaugos grupių nepasitenkinimą, rašo „Euronews“.
Europos Sąjungoje (ES) seniai diskutuojama, kaip vadinti augalinės kilmės maisto produktus. Šie produktai tampa vis populiaresni, tačiau vis dar neaišku, kaip jie turėtų būti ženklinami ir reklamuojami bendrojoje rinkoje.
Ar galime bandelę su sojų kepsniu vadinti daržovių mėsainiu? Ar turėtume vartoti terminą „dešra“, jei tokioje dešroje nėra mėsos? Ar tokie terminai klaidina vartotojus?
Kada mėsainis – ne mėsainis, dešra – ne dešra, o kotletas – ne kotletas? Europos Parlamentas paskelbė savo verdiktą . | Unsplash
Europos Parlamentas nusprendė, kad tokiais pavadinimais kaip „mėsainis“, „dešra“, „eskalopas“ ar „kepsnys“ galima vadinti tik mėsos produktus, o ne augalinės kilmės maisto produktus.
Taigi, terminu „dešra“ turėtume vadinti tik mėsos produktus, o jeigu žarnos prikimštos daržovių ar dar ko, tai nėra „dešra“.
Daugiau skaidrumo ir pagarbos ūkininkams
Už draudimą įteisinantį dokumentą atsakinga Prancūzijos europarlamentarė iš centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) Celine Imart teigė, kad nauju reglamentavimu siekiama suteikti daugiau skaidrumo ir aiškumo vartotojams bei pripažinti gyvulių augintojų darbą.
„Eskalopas, kotletas ar dešra, kepsnys ar bet kas kita – tai produktai, atkeliaujantys iš mūsų ūkių. Taškas. Jokių laboratorinių pakaitalų, jokių augalinės kilmės produktų. Kalbame apie skaidrumą, apie aiškumą vartotojui ir mūsų gyvulių augintojų darbo pripažinimą. Žinoma, nekalbame apie daržovių ar augalinių alternatyvų uždraudimą. Tačiau manau, kad šie terminai turėtų kalbėti patys už save ir reikšti tai, ką jie reiškia“, – C. Imart pasisakymą EP cituoja BBC.
„Dešrų“ ir „kotletų“ diskusija ES virė jau kurį laiką. Dabartiniai teisės aktai leidžia augalinės kilmės produktus vadinti su mėsa susijusius terminus, net jei ant pakuotės aiškiai nurodoma, kad produktas pagamintas tik iš augalų.
Tačiau liepos mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti Bendrą rinkos organizavimo reglamentą ir pareiškė, kad „mėsa“ reiškia tik valgomąsias gyvūno dalis, o „mėsos produktai“ – produktus, gautus tik iš mėsos.
Kartu pateiktas 29 draudžiamų terminų, susijusių su vegetariškais ar veganiškais produktais, sąrašas, įskaitant jautieną, vištieną, šoninę, šonkauliukus, sparnelius ir krūtinėlę.
EP bandė įvesti panašią reformą 2020 m., kai diskutavo dėl ES žemės ūkio subsidijų, tačiau pasiūlymas nebuvo priimtas dėl nesutarimų kepsnio klausimu. Užstrigta diskutuojant, ar galima kepsiu vadinti patiekalą, iškeptą ne iš mėsos.
Vienas pagrindinių argumentų už su mėsa susijusių terminų draudimą yra tas, kad jie gali suklaidinti vartotojus, nes tampa neaišku, kokį produktą jie iš tikrųjų renkasi ir perka. Kita vertus, 2020 m. Europos vartotojų organizacijos atlikta apklausa parodė, kad dauguma (apie 70 proc.) vartotojų nėra svarbu, ar vegetariški produktai vadinami „mėsainiais“ arba „dešrelėmis“, jei šie produktai aiškiai atpažįstami kaip vegetariški arba veganiški.
Šnicelis – nebūtinai iš mėsos
Kyla klausimų, ką draudimas reikštų augalinio maisto įmonėms ir kaip jos ženklintų savo produktus.
Žaliųjų europarlamentaras iš Austrijos Thomas Weitzas teigė, kad šis pakeitimas nereikalingas. „Ūkininkai (aš pats esu ūkininkas) gamina tai, ką mėgsta valgyti vartotojai. Jei vartotojai valgys daugiau daržovių ir grūdų, mes auginsime daugiau daržovių ir grūdų. Taigi, šis draudimas nėra susijęs su ūkininkais ir visiškai nepadeda ūkininkams.
Draudimas neduos nė cento papildomų pajamų ūkininkams. Tai labiau ideologinė kova, kur veganizmas laikomas madingu, progresyviu, bet kitiems yra nepriimtinas. Tai tam tikras kultūrinis karas, ypač svarbus kraštutiniams dešiniesiems. Deja, prie jo prisijungia ir Europos liaudies partija. Turiu omenyje, kad Europos Sąjungoje yra daug skirtingų kalbų“, – BBC cituoja T. Weitzą.
Europarlamentaras pateikė pavyzdį, kuris gali kelti sumaištį: jo gimtojoje vokiečių kalboje žodis „šnicelis“ vartojamas daugeliui dalykų.
„Kai kapoju malkas, lekia medžio drožlės, kurios vokiškai vadinamos „Hackschnitzel“, o tai neturi nieko bendra su mėsa. Šiais žodžiais įvardijami daugelis produktų, kurie visiškai nevalgomi.
Taigi, klausimas nesusijęs su mėsa, o su tuo, ar vartotojams tikrai reikia, kad Europos Parlamentas juos išmokytų skaityti, kas parašyta ant pakuotės“, – kalbėjo politikas.
T. Weitzas priminė, kad Europa yra pasaulinis maisto pramonės žaidėjas, todėl nėra jokios priežasties, kodėl ES turėtų riboti ar kenkti kai kuriems savo prekių ženklams. Politiko nuomone, naują reglamentavimą galimai inicijavo mėsos perdirbimo pramonės lobistai, radę kelią prastumti šį teisės aktą.
„Draudimas nepadės ūkininkams ir neapšvies vartotojų“, – sakė Austrijos europarlamentaras T. Weitzas.
Jei tai ne pienas, tai „gėrimas“
Keturi šimtai organizacijų pasirašė atvirą laišką, raginantį panaikinti 29 su mėsa susijusių terminų draudimą augalinės kilmės produktams.
Laiške minimas teisinis precedentas – praėjusių metų Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas, kuriame teigiama, kad ES valstybės narės negali drausti maisto gamintojams naudoti tradiciškai su mėsa siejamų etikečių vegetariškuose maisto produktuose, jei etiketėse aiškiai aprašoma šių produktų sudėtis.
Panaši teisinė problema iškilo 2017 m., kai ETT nagrinėjo su pieno produktais susijusių terminų vartojimą augalinės kilmės produktams, tokiems kaip sojų ir avižų gėrimai.
Toje byloje ETT nusprendė, kad tik produktams, kurių sudėtyje yra tikrų pieno produktų, gali būti vartojami tokie terminai kaip pienas, sviestas arba jogurtas, todėl augalinės alternatyvos Europos parduotuvių lentynose buvo žymimos kaip „gėrimai“.
Dėl EP teksto dar turi derėtis visos valstybės narės, o galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba, kur, kaip tikimasi, kils didelių nesutarimų, nes šiuo klausimu karštai diskutuojama keliose ES šalyse.
Šaltinis: ALFA.LT
