77.lt pasidomėjo, ką apie ūkininkų protestą mano Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika
Sostinėje besitęsiant bene didžiausiam per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją ūkininkų protestui, 77.lt pasidomėjo ką apie tai mano Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, politikas Kęstutis Mažeika.
– Kaip vertinate ūkininkų protestą?
– Vertinu kaip kraštutinę priemonę ir, manau, tai buvo neišvengiama, prisiminus tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek premjerės Ingridos Šimonytės nuolat viešai deklaruojamą poziciją. Jie abu kaltino žemdirbius, kad esą būtent pastarieji kažką daro ne taip, bet sėkmingai „pamiršo“ dar 2020 metais patvirtintą vyriausybės programą. Palyginus ją ir tai, ką realiai valdantieji daro, matome du priešingus dalykus. Ūkininkai išnaudojo visas demokratines ir politines priemones, bet laukto rezultato nepasiekė, todėl suvažiavo į Vilnių.
Kiek žinau, nė vienas iš valdančiųjų, būtų tai premjerė, kuris nors ministras ar net pats prezidentas Gitanas Nausėda, su protesto dalyviais susitikti neketina, nors, kiek matosi iš jų darbotvarkių, ypač svarbių, neatidėliotinų darbų jie neturi. Tai suponuoja dvi prielaidas – arba jie neturi ką pasakyti juos rinkusiems ir išlaikantiems žmonėms, arba tikrai yra už ką politikus keikti, todėl šie linkę slapstytis.
Prisiminkime sausio 8 d. laužus, nes iš čia irgi kyla atsakymas – jau tuomet ūkininkai žadėjo, jei liks neišgirsti, atvykti į Vilnių. Sausio 8-oji buvo ypač šalta, todėl, spėčiau, laužai nesušildė nei premjerės širdies, nei Kęstučio Navicko proto.
Beje, kiek žinau, prie ūkininkų jau jungiasi ne tik privačių miškų savininkai ir medžiotojai, bet ir mokytojai. Jeigu valdantieji mėgins atsitverti sienomis, protesto dalyviai jas perlips ir padarys viską, kad pasiektų norimą rezultatą.
– Valdžia sienas statyti moka. Kaip galvojate, ar bus prieita iki jų ir jėgos panaudojimo?
– Manyčiau, kad tokių priemonių neturėtų prireikti. Kiek stebiu viešą erdvę, akcijos dalyvių pasisakymus, galiu konstatuoti, kad tai nėra radikaliai nusiteikusi bendruomenė. Be to, jie atsiribojo nuo radikalių asmenų ar organizacijų. Jeigu koks akibrokštas ar provokacija įvyks, tai bus ne žemdirbių iniciatyva. Vertinant pagal tvarkingą transporto srautų judėjimą, viskas derinta su policija, vietos stovėjimui parinktos derinant su savivalda, kad būtų saugu, kad nebūtų aklinai uždaryti keliai gyventojams. Pasirinkta švelni protesto forma, nors toks technikos ir žmonių kiekis tikrai gali paralyžiuoti miesto gyvenimą.
– Kaip manote ar ši švelni forma suveiks?
– Laikas parodys. Ministras K. Navickas jau pakeitė toną. Matyt, tiek jis, tiek valdančioji dauguma netikėjo, kad žmonės pagaliau susivienys. Galbūt galvojo, kad bus koks 100 ar 200 traktorių, tačiau jų susirinko dešimt kartų daugiau. Jie to ignoruoti nebegali, tarsi ir bando ieškoti kompromiso, tačiau tuoj pat pareiškia, kad esą be Seimo nieko pakeisti negalės, o šis į eilinį posėdį susirinks tik kovo 10 d. kitaip sakant, bando išsisukti, nors visi puikiai žinome, kad bet kada gali būti sušaukta neeilinė Seimo sesija. Žemdirbiai tai suvokia, todėl, spėčiau, į kritinius punktus atsakymų vis tiek reikalaus. Su konkrečiais terminais.
Čia dar galima prisiminti, kad žemdirbių protestą iššaukusius sprendimus Seimas priėmė apeidamas Kaimo reikalų komitetą. Mes jiems nepritarėme, todėl valdžia, užuot įsiklausiusi į tuos, kurie kuruoja šiuos klausimus ir tiesiogiai bendrauja su socialiniais partneriais, pritaikė pamėgtą „buldozerio“ metodą ir atidavė klausimo sprendimą jiems palankiam Aplinkos komitetui.
– Kokią prognozuotumėte valdančiųjų reakciją?
– Sunku patikėti, kad jie kažką nuveiktų, nes tris metus turime panašią situaciją. Žiūrint iš parlamentinės kontrolės prizmės, tai ministerija daro tik tai, kas naudinga jiems, o žemdirbių ar kaimo reikalų komiteto pastabas visiškai nereaguoja. Problema yra ir ministro asmenyje, todėl pokyčiai įmanomi tik jį pakeitus.
Keistokai šiame fone skamba ir prezidento retorika. Jis tik ką pareiškė, kad ministro sprendimai yra nesusipratimas, tačiau juk pats G. Nausėda pasirašė visus jam teiktus įstatymus ir jokių papildomų klausimų niekam neuždavė. Ar rinkimų kampanija užtemdė jam akis ir protą? Nes juk būtent jis galėjo viską grąžinti Seimui svarstyti iš naujo.
Beje, kalbos apie tai, kad esą per darbus nespėja susitikti su žemdirbiais, irgi skamba neįtikinamai. Viena vertus, jis važiuoja su eskortu, kuriam leidžiama nepaisyti Kelių eismo taisyklių, todėl į Vilnių net ir iš pajūrio atvyktų labai greitai. Kita – jeigu nenori susitikti čia, galima organizuoti susitikimus vietoje. Bet, manyčiau, tam tiesiog trūksta noro.
– Kokią įtaką dabartinė situacija gali turėti artėjantiems rinkimams?
– Vertinant kiek žmonių atkreipė dėmesį ir matant kad net tie, kurie neturi nieko bendro su kaimu, suvokia, jog valgyti reikia kasdien, poveikis turėtų būti didelis. Ūkininkai siunčia aiškią žinią – norite valgyti lietuvišką sveiką čia augintą maistą ar paliekate ūkininkus nykti ir valgote neaišku kur ir kokiomis sąlygomis augintą produkciją, su nitratais, nitritais ir GMO?
Tai žmones, vienaip ar kitaip, paveiks, nes be vietinių žemdirbių kalbėti apie sveiką mitybą neįmanoma. Tas pats nutiks, jeigu liks tik stambūs žemvaldžiai, kurie kalba apie makro ekonomiką, o ne apie maisto kokybę. Jie taikys į Europą, o Lietuva tebus viena iš daugelio rinkų, tikėtina, gaunanti ne pačią sveikiausią produkciją.
Signalas, kurį, norisi tikėti, vartotojai supranta. Juolab kad, po smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų neabejotinai ateis ir kito smulkaus verslo eilė. Kitaip sakant, daroma viskas, kad būtų sunaikintas smulkiųjų identitetas. Nors būtent jis yra vertybė, todėl norint jį išsaugoti, reikia nerinkti tokių politikų, kurie dirba stambiajam kapitalui.
Šaltinis: 77.lt
