Mokslininkai įspėjo apie COVID-19 infekcijos „vasaros bangą“ po to, kai JAV buvo aptikta itin užkrečiama nauja omikroninių atmainų grupė. Tačiau ar mūsų vakcinos atsilaikys prieš šias naujas atmainas?
„FLiRT“ pavadinta nauja COVID-19 atmainų grupė greitai išplito JAV, o viena iš atmainų, KP.2, nuo gegužės 11 d. tapo dominuojančia koronaviruso atmaina JAV, remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis.
Jų pavadinimas „FLiRT“ kilo iš mutacijų padėties jų smailių baltymuose – iškyšuliuose ant viruso paviršiaus, kurie leidžia jiems patekti į mūsų ląsteles. Šiuos baltymus kaip taikinį naudoja ir mūsų imuninė sistema bei skiepai, skelbia portalas „Newsweek“.
Ką šios mutacijos reiškia mūsų imunitetui?
„FLiRT atmainų grupė yra tiesioginiai JN.1, ankstesnės atmainos, kuris dominavo pasaulyje nuo praėjusių metų pabaigos, palikuonys, – „Newsweek“ sakė Pietų Australijos universiteto epidemiologas ir biostatistikos profesorius Adrianas Estermanas. – FLiRT atmainos yra labiau užkrečiamos nei JN.1 dėl nedidelio skaičiaus mutacijų smaigalio baltyme, kurios geriau padeda virusui išvengti mūsų imuninės sistemos“.
Tačiau, nepaisant šių skirtumų, sakė A. Estermanas, dabartinės vakcinos vis tiek suteiks tam tikrą imunitetą šioms atmainoms.
„Nors FLiRT atmainos dabar genetiškai gana tolimos nuo XBB atmainų – dabartinė vakcina sukurta XBB.1.5 pagrindu – vakcina vis tiek suteiks tam tikrą kryžminį imunitetą prieš jas, – sakė jis. – [Tačiau] maždaug rugsėjo mėnesį bus galima įsigyti naują vakciną, kuri bus pagrįsta JN.1 arba viena iš FLiRT atmainų ir suteiks daug geresnę apsaugą“.
Anksčiau „Newsweek“ kalbėjosi su Jungtinės Karalystės Vorviko universiteto virusologijos ir molekulinės onkologijos profesoriumi Lawrence‘u Youngu. Jis sutiko, kad nors šiuo metu turimos vakcinos ir nėra „tobulas atitikmuo“, jos vis tiek gali užtikrinti tam tikrą apsaugą.
Ar turėtume būti susirūpinę dėl FLiRT atmainų?
„Dar tik pradžia, nes apie naujas FLiRT atmainas pranešta tik per pastarąją savaitę ar dvi, – sakė A. Estermanas. – Taigi dabartinis supratimas apie šių atmainų pavojingumą gali pasikeisti. Tačiau [vis dėlto] labai panašu, kad matysime panašų dėsningumą kaip ir tada, kai ištiko JN.1. Dėl padidėjusio perdavimo, manau, kad atvejų skaičius, hospitalizacijų dėl COVID-19 ir su COVID-19 susijusių mirčių skaičius padidės, tačiau toli gražu ne taip smarkiai, kaip 2023 m. pradžioje“.
Jis pridūrė, kad iš to, ką žinome iki šiol, dauguma užsikrėtusių suaugusiųjų, naujas COVID-19 atmainas praserga kaip tipišką į gripą panašią ligą, kuri jiems praeina per porą dienų.
„Tikriausiai didžiausią susirūpinimą kelia galimas ilgas COVID-19, ypač užsikrėtus pakartotinai“, – sakė A. Estermanas.
Labiau pažeidžiamiems asmenims gali grėsti rimtos infekcijos
„Pažeidžiamiems žmonėms, t. y. pagyvenusiems arba turintiems sveikatos problemų, gresia sunkios ligos, – sakė A. Estermanas. – Jie turėtų pasirūpinti, kad jiems būtų atnaujinti skiepai nuo COVID-19 ir pradėti dėvėti N95/P2 veido kaukes, kai važiuoja viešuoju transportu, apsipirkinėja ir pan. Jie taip pat turėtų parengti planą, kaip kartu su savo šeimos gydytoju užtikrinti greitą prieigą prie antivirusinių vaistų“.
Jis pridūrė, kad jei susirgote kvėpavimo takų infekcija, svarbu, jei įmanoma, likti namuose, kad neplatintumėte infekcijos.
Šaltinis: tv3.lt
