Kai kuriuos gyventojus pasieks dvigubai ir dar daugiau išaugusios sąskaitos už sausį suvartotą elektros energiją, tačiau ekspertai perspėja, kad pikas nepasiektas – vasarį elektra dar labiau pabrangs.
Dėl itin šaltų orų Lietuvoje elektros vartojimas šį sausį buvo didžiausias mėnesio suvartojimas šalies istorijoje, todėl, tiekėjų teigimu, namus šildantys elektra gyventojai suvartojo dvigubai ir daugiau elektros, atitinkamai išaugs jų sąskaitos.
Bet ypač brangiai už elektrą turės mokėti tie, kurie buvo pasirinkę ne fiksuotus, o su biržos kainomis susietus planus.
Didžiausias vartojimas istorijoje
Latvijos valstybinės energetikos bendrovės „Latvenergo“ antrinės įmonės „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas sakė, kad sausį dėl ypač šaltų orų buvo fiksuojama rekordinė elektros paklausa, nes labai stipriai išaugo jos poreikis šildymui.
„Lietuvoje elektros poreikis išaugo 27 proc., iki 1413 GWh, ir tai buvo didžiausias mėnesio suvartojimas šalies istorijoje. Tą patį matome ir pagal savo klientų suvartojimą – namus šildantiems elektra sausį suvartojimas, palyginti su gruodžiu, galėjo išaugti dvigubai ir dar daugiau. Tai daugeliu atvejų lėmė itin šalti orai ir dėl jų sumažėjęs šildymo įrenginių efektyvumas“, – Alfa.lt teigė M. Kavaliauskas.
Ekspertas pastebėjo, kad elektros kainos „Nord Pool“ biržoje sausį, palyginti su gruodžiu, Lietuvoje augo 82 proc., todėl elektra kaip žaliava buvo ypač brangi tiems, kurie turėjo kintamus, su biržos kaina susietus, elektros planus.
„Prie aukštų kainų dar pridėję dėl šalčių išaugusį elektros vartojimą, gavome išties rekordines sąskaitas – elektra brangi ir jos suvartojome daug daugiau nei gruodį (šildėmės namus ir pan.). Taigi, daug vartojantiems ir biržos planą turintiems vartotojams sąskaita už sausį atitinkamai galėjo išaugti ir du kartus, ir daugiau“, – pasakojo M. Kavaliauskas.
Mantas Kavaliauskas: prie aukštų kainų dar pridėję dėl šalčių išaugusį elektros vartojimą, gavome išties rekordines sąskaitas . | Elektrum Lietuva
Vis dėlto jis pripažino, kad didžioji dauguma „Elektrum Lietuvos“ klientų renkasi fiksuotos kainos planus ir taip apsisaugojo nuo sausio kainų šuolio.
„Mes ir toliau skatiname visus vartotojus užfiksuoti kainą ir palikti šias rizikas valdyti mums, tiekėjams“, – sakė V. Kavaliauskas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad sąskaitas už sausį suvartotą elektrą augino ir didesnės Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) dedamosios, kurios nepriklauso nei nuo orų, nei nuo tiekėjų.
Nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. nustatytas skirstymo dedamosios kainos pokytis vienodai palietė visus elektros vartotojus nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos tiekėjo. Reguliuojamos kainos dalies pokytis klientui priklauso nuo jo turimų laiko zonų skaičiaus, o jos visos brango.
„Mes savo kainas peržiūrime kas mėnesį, tačiau visada stengiamės išlaikyti pigiausią alternatyvą rinkoje. Šiuo metu tai yra mūsų trumpiausio galiojimo planas „Elektrum Praktiškas“, kurio 1 kWh kaina yra 21,3 cento. Šio plano kaina nesikeitė nuo šių metų pradžios. Turime ir privalomos trukmės 12 ir 24 mėnesių planus, kurių kainos, palyginti su konkurentais, yra žemesnės“, – teigė M. Kavaliauskas.
„Tokio sausio dar neturėjome“
Didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“ priklausanti Lietuvos įmonė „Enefit“ teigia, kad dalį gyventojų pasieks ženkliai išaugusios sąskaitos už sausio elektros energiją.
Pasak nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, biržoje kaina, palyginti su gruodžiu, išaugo apie 81 proc. ir tai buvo rekordinė sausio mėn. kaina. Pagrindinės tokių kainos šuolių priežastys buvo stingdantis šaltis, išaugęs elektros vartojimas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius 16 metų. Susiklosčius žvarbioms orų sąlygoms, sausį vidutinė oro temperatūra nukrito iki 9,2 laipsnio šalčio. Palyginimas: pernai sausį vidutinė temperatūra buvo 1,9 laipsnio šilumos. Skaičiuojama, kad labai šaltos buvo 27 sausio dienos iš 31.
Ekspertai perspėja, kad sausį elektros energijos kainų piko dar nepasiekėme – vasarį elektra dar šiek tiek brangs.
Metų pradžia Lietuvą pasitiko ekstremaliomis oro sąlygomis. Seniai neregėtas šaltis ženkliai augino elektros energijos suvartojimą, mat vis daugiau jos naudojome patalpoms šildyti. Bendrai, sausio mėn. lyginant su gruodžiu, elektros energijos suvartota ketvirtadaliu daugiau. Tam tikromis akimirkomis, kaip skelbia „Litgrid“, fiksuoti net vartojimo rekordai.
„Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sakė, kad panašiomis sąlygomis gyvensime ir vasarį, todėl elektros kaina gali būti net ir didesnė.
„Šių metų sausį Lietuvoje elektros energijos suvartojome ženkliai daugiau nei, pavyzdžiui, tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šį sausio mėnesį bendras elektros energijos suvartojimas šalyje siekė 1413 GWh, o praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 1140 GWh. Viena pagrindinių priežasčių – itin žiemiškas mėnuo, užklupęs stingdantis šaltis.
Tokiomis oro sąlygomis šilumos siurblių efektyvumas krenta, todėl daugiau elektros energijos suvartojama patalpoms šildyti. Turint omenyje, kad šilumos siurblius vis dažniau renkasi tiek buitiniai vartotojai, tiek verslai – atšalimas lauke turi reikšmingos įtakos elektros energijos suvartojimui“, – Alfa.lt sakė S. Jasiulis.
Simonas Jasiulis: žvelgiant į istorinius duomenis – tokio brangaus sausio mėnesio dar neturėjome . | Enefit
Eksperto teigimu, kartu su stingdančiu šalčiu kandžiojasi ir kainos už elektros energiją: žvelgiant į istorinius duomenis – tokio brangaus sausio mėnesio dar neturėjome. Pasak jo, šis laikotarpis – proga vartotojams pergalvoti savo elektros tiekimo pasirinkimą, nes, tikėtina, kainų piko šiemet dar nepasiekėme.
Kenčia pasirinkę biržos planus
Pasak „Enefit“ energijos produktų vadovo, sausį didmeninė kaina buvo apie 81 proc. didesnė vartotojams, pasirinkusiems su birža susietus tiekimo planus: galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 31,3 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) su PVM, kai gruodžio mėn. už elektros energiją gyventojai mokėjo apie 21,56 cento.
S. Jasiulis prognozuoja, kad vasarį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 32,63 ct su PVM.
„Bendraudami su klientais konsultuojame, kad toks staigus kainos augimas iš esmės priklauso nuo itin šalto sausio mėnesio. Šaltis didino elektros energijos paklausą, dėl to augo ir jos kaina.
Toks kainų šuolis elektros energijos vartotojams gali tapti iššūkiu, todėl kalbėdami su klientais pasakojame apie tai, kaip apsisaugoti nuo tokių svyravimų.
Vienas tokių būdų – fiksuoti elektros kainą. Tokiu atveju kainų šuoliai biržoje galutinei elektros sąskaitai neturi įtakos. Kitas būdas – elektros energiją vartoti tada, kai kaina biržoje – mažiausia“, – Alfa.lt teigė S. Jasiulis.
Pasak eksperto, oro temperatūra nėra vienintelis veiksnys, lemiantis elektros energijos kainą, tačiau šiuo atveju šią žiemą jis yra vienas svarbiausių veiksnių.
„Nuo oro sąlygų priklauso ir elektros energijos generavimas iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Kuo šaltesni, ramesni orai – tuo mažiau elektros energijos pasigaminame iš atsinaujinančiųjų šaltinių, tačiau poreikis auga. Jį turime dengti brangesne elektros energija: degindami iškastinį kurą, dujas. Dujos taip pat naudojamos ir šildymui, todėl auga jų poreikis. Didėjanti dujų kaina lemia didesnę elektros energijos gamybos kainą“, – aiškino S. Jasiulis.
Didesnės sąskaitos
„Ignitis“ privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad sausį elektros energijos suvartojimas gyventojų segmentuose buvo didesnis nei įprasta. To pagrindinė priežastis – išskirtinai šalti orai.
„Šių metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius 16 metų, todėl ženkliai išaugo energijos poreikis patalpų šildymui. Didžiausias suvartojimo augimas fiksuotas namų ūkiuose, kurie šildomi elektra ar naudoja šilumos siurblius. Preliminariais vertinimais, tokiuose būstuose sausio mėnesį elektros suvartojimas galėjo būti apie 60 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Net ir lyginant su gruodžiu, kuris buvo gerokai šiltesnis, matomas ryškus vartojimo šuolis“, – Alfa.lt teigė A. Kavaliauskas.
Pasak jo, didžiajai daliai gyventojų, kurie turi fiksuotos kainos planus, kilovatvalandės kaina nesikeitė, todėl jų sąskaitų augimą lėmė tik padidėjęs elektros vartojimas dėl šalčio. O gyventojams, kurie šildosi elektra, sąskaitos sausį galėjo būti apie 50–60 proc. didesnės nei gruodį, vien dėl intensyvesnio šildymo.
„Tik apie penktadaliui vartotojų, pasirinkusių su birža susietus planus, papildomą įtaką darė ir aukštesnė elektros kaina – sausį ji, lyginant su gruodžiu, buvo apie 30 proc. didesnė. Tokiais atvejais sąskaitų augimą lėmė tiek didesnis vartojimas, tiek kainų pokyčiai. Turint kintamos kainos planą, įprastai, didesnes kainas žiemos metu kompensuoja pigesnė elektra kitais metų laikotarpiais“, – teigė A. Kavaliauskas.
Andrius Kavaliauskas: sąskaitų augimą lėmė tiek didesnis vartojimas, tiek kainų pokyčiai. | Ignitis
Lauko oro temperatūra, pasak A. Kavaliausko, yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros suvartojimui, ypač žiemos metu. Kuo žemesnė temperatūra, tuo intensyviau veikia elektriniai šildymo sprendimai – šilumos siurbliai, elektriniai radiatoriai, grindinis šildymas.
„Tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti aspektai: būsto energetinis efektyvumas, šildymo technologija, gyventojų įpročiai, elektros kainodaros planas. Šaltuoju laikotarpiu oro temperatūra dažniausiai tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu staigius suvartojimo šuolius, o kainų poveikis labiau pasireiškia tik tiems vartotojams, kurie yra pasirinkę su birža susietus planus“, – sakė „Ignitis“ atstovas.
Kainas peržiūri reguliariai
Pasak A. Kavaliausko, „Ignitis“, kaip ir visi nepriklausomi tiekėjai, pasiūlymus naujoms sutartims peržiūri reguliariai, vertindami ateities elektros kainų prognozes. Esą tai yra įprasta rinkos praktika ir tiekėjo atsakomybė – užtikrinti, kad siūloma fiksuota kaina atspindėtų realias ateities sąnaudas ir rizikas.
„Svarbu pabrėžti, kad galutinė elektros kaina nėra tik biržos kaina. Ji susideda iš kelių dedamųjų: elektros įsigijimo kainos, balansavimo kaštų, vartojimo profilio vertinimo, biržos prekybos mokesčių, kainų svyravimo rizikos bei skirtumų tarp „Nord Pool“ kainų zonų.
Kadangi gyventojai dažniausiai daugiausiai elektros suvartoja tomis valandomis, kai ji rinkoje yra brangiausia, šis vartojimo ypatumas taip pat yra įskaičiuojamas nustatant fiksuotos kainos planus.
Gyventojams, kurie renkasi su birža susietus planus, elektros kaina natūraliai kinta kartu su rinka – tiek į viršų, tiek į apačią. Ilguoju laikotarpiu tokie planai dažnai leidžia išnaudoti ir pigesnius laikotarpius, kai elektros kainos būna žemesnės“, – aiškino A. Kavaliauskas.
Estijoje – milžiniškos sąskaitos
Estijos gyventojai už sausio mėn. suvartotą elektros energiją gavo milžiniškas sąskaitas, rašo Estijos žiniasklaida. Pasak pranešimų, sąskaitose priskaičiuotos sumos daugeliu atvejų pašoko iki iki šiol neregėto lygio. Esą tokių sąskaitų estai nėra gavę nei ankstesnėmis net šaltesnėmis žiemomis, nei tuomet, kai vidutiniškai vartojo daugiau elektros energijos.
Pasak žiniasklaidos, sąskaitos gyventojams už sausį suvartotą elektros energiją siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Didžiausia sąskaita, kuria su žurnalistais pasidalijo vienas estas, siekia 1,9 tūkst. eurų.
„Enefit“ iš dalies patvirtina šią informaciją. Pasak tiekėjo, lietuviai už elektros energiją sausį mokėjo mažiau nei estai: didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 15,25 ct/kWh be PVM ir kitų dedamųjų, kai Estijoje kaina buvo 15,44 ct/kWh.
Tačiau mūsų šalyje elektros energija buvo brangesnė nei Vokietijoje ir Lenkijoje, kur atitinkamai siekė 11,01 ct/kWh ir 14,33 ct/kWh.
Šaltinis: ALFA.LT
