Rusijos pastaruoju metu vykdomi oro erdvės pažeidimai darosi vis dažnesni, o Europos šalys ima busti kylant grėsmei. Varšuvos saugumo forume buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai įspėjo, kad prioritetas turėtų būti nebe atgrasymas, o gynyba, rašo „Politico“.
Pirmuosius kelerius Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metus daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip NATO ir ES galėtų padėti Kyjivui, bet dabar šalių lyderiai vis dažniau supranta, kad ir jiems patiems yra ko pasimokyti iš Ukrainos.
„Šiandien Europoje stipriausia ir labiausiai patyrusi kariuomenė yra Ukrainos. Ne Vokietijos, ne Didžiosios Britanijos, net ne Turkijos, o Ukrainos“, – sakė D. Grybauskaitė, taip pat apibūdinusi šią karo nualintą šalį kaip gynybos pramonės centrą.
Tačiau ji pateikė griežtą įspėjimą.
„Putino nesulaikė Ukraina. Jo nesulaiko Europa ar net Jungtinės Valstijos“, – pabrėžė ji. – „Tai reiškia, kad prioritetas jau nebėra atgrasymas, o gynyba. O tai visiškai kita situacija, kurioje šiandien esame.“
Tuskas: tai yra karas
„Tai yra karas. Šiandien svarbiausia užduotis kiekvienam viešajam lyderiui – priversti mūsų transatlantinę ir Vakarų bendruomenę suprasti – ne tik protu, bet ir širdimi – kad tai yra nepageidaujamas, kai kur net keistas, naujo tipo karas. Bet tai yra karas“, – šią savaitę Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Šio gynybos konferencijos koridoriuose ir scenose ministrai, parlamentarai bei karininkai sutaria, kad Maskva vis dažniau bando testuoti NATO, o Kremlius nebeapsiriboja agresija prieš Ukrainą.
„Rusija bando destabilizuoti mūsų visuomenes“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas, pridurdamas, jog Vakarai turi pasiųsti „aiškų atsaką“ Maskvai.
Pastarosiomis savaitėmis dronai pažeidė Lenkijos, Rumunijos, Danijos ir Norvegijos oro erdvę; Rusijos naikintuvai taip pat kirto Estijos oro erdvę, kol buvo nukreipti. Tai kelia sudėtingus klausimus tiek ES, tiek NATO – kalbant apie ginkluotės spragas bei politinį ir karinį atsaką.
Maskva vargu ar sustos
Kremlius neigia bet kokius nusižengimus. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur pareiškė Varšuvoje, kad Talinas „turėjo paviešinti dalį radarų duomenų, kad parodytų, jog Rusija meluoja“.
Nors Rusijos įsibrovimai yra gana reguliarūs šalyse, besiribojančiose su Rusija ar Ukraina, šį mėnesį keli įtariami rusiški dronai taip pat skrido virš Danijos – valstybės, kuri paprastai nelaikoma „fronto linija“. Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Švedija siunčia kovos su dronais paramą Danijai, kai Kopenhagoje rengiamasi neformaliam ES lyderių susitikimui, kur bus aptariamas bloko gynybos pasirengimas ir sankcijos Rusijai.
Varšuvoje dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų iliuzijų nėra – aukščiausi pareigūnai tiek viešai, tiek privačiai sako, kad Maskva vargu ar sustos.
„Karas dabar artėja, europiečiai jį ima priimti asmeniškiau. Ukraina visuomet buvo svarbi, bet dabar tai tiesiogiai paliečia jų kasdienį gyvenimą“, – sakė buvusi NATO atstovė spaudai Oana Lungescu, šiuo metu Londono Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikė.
Įspėja, kad provokacijos tik dažnės
Kalbėdamas apie Maskvos oro erdvės pažeidimus, Rumunijos gynybos ministras Ionuțas Moșteanu teigė: „Tai kartosis vis dažniau. Toks mano spėjimas, remiantis tuo, kas įvyko pastarosiomis savaitėmis. Rusijai paprasta pridaryti daug problemų mūsų visuomenėse, tiesiog paleidžiant 10 tūkst. dolerių kainuojantį droną.“
„Provokacijos tik stiprės. Mes vis dar nesuprantame, kaip greitai turime reaguoti“, – pridūrė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.
Europos vangumas persiginkluoti – dažna tema gynybos konferencijose, ir šią savaitę buvo ne išimtis. Kai kurie pareigūnai dabar tikisi, kad pastarieji incidentai paskatins naują skubos jausmą Europos sostinėse.
„Dronai yra užmaskuota dovana, bent jau žmonės pradeda suvokti, kas statoma ant kortos. Dabar Baltijos šalys gali pasakyti: „Mes jums sakėme“, – pabrėžė vienas Vakarų Europos parlamentaras.
Šaltinis: tv3.lt
