Dalis į Lietuvą atvykusių iš Ukrainos karo pabėgėliai jau įsidarbino: atlyginimai siekia nuo minimumo iki 10 tūkst. per mėnesį

Naujienos

Kasdien į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie iš karto ima ieškoti darbo. Lietuvių darbdaviai siūlo jiems įvairias darbo pozicijas – IT, gamybos prekybos ir kt. sektoriuose. Siūlomi atlyginimai svyruoja nuo minimumo iki 10 tūkst. eurų ant popieriaus. Ekonomistai pastebi, kad ukraniečiai padės užpildyti tas darbo vietas, kurios jau ilgą laiką nesulaukia norinčiųjų dirbti.

Užimtumo tarnybos naujausiais duomenimis, Lietuvoje jau įsidarbino 1598 ukrainiečiai. Tuo metu darbdaviai jiems siūlo 4676 darbo vietas.

„Daugiausia ukrainiečių įsidarbino apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.

Daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse. Daugiausia darbo pasiūlymų, beveik kas antras, pateikta trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – vardijo Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė.

Darbo skelbimų ir karjeros portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė irgi sakė, kad ukrainiečiams skirtų darbo pasiūlymų kiekis sparčiai auga, taip pat plečiasi ir siūlomų darbų įvairovė.

„Šiuo metu turime virš 400 aktyvių darbo pasiūlymų pažymėtų ženkleliu Вітаємо українців (liet. kviečiami ukrainiečiai). Jei pradžioje daugiausiai darbo pasiūlymų buvo skirta IT srities darbuotojams, tai šiuo metu siūlomi daug įvairesni darbai – klientų aptarnavimo, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių srityje, apskaitoje, prekyboje, gamyboje, sandėliuose, vairuotojams, inžinieriams.

Iš įmonių jau sulaukiame atsiliepimų, kad toks ženklinimas duoda rezultatų, į darbo pasiūlymus atsiliepia ukrainiečiai. Įmonės dalijasi ir įdarbintų ukrainiečių atvejais. Dažniausiai ir greičiausiai ukrainiečiai įdarbinami prekyboje, gamyboje, sandėliuose“, – komentavo R. Karavaitienė.

Darbuotojų iš Ukrainos skaičius auga

„Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad prekybos tinklas solidarizuojasi su Ukraina ir yra pasirengęs įdarbinti dėl karo savo šalį turėjusius palikti ukrainiečius.

„Darbo vietos siūlomos įvairiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu jau esame įdarbinę 37 karo pabėgėlius iš Ukrainos, kurie dirba parduotuvėse, maisto gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose. Tačiau šis skaičius nuolat auga.

Visiems mūsų darbuotojams sąlygos yra vienodos, nepriklausomai nuo jų tautybės ar pilietybės. Vienintelė išimtis naujiesiems darbuotojams iš Ukrainos – vos įsidarbinus suteikiame sveikatos draudimo korteles, kad galėtų naudotis esant poreikiui. Įprastai papildomas sveikatos draudimas galioja visiems parduotuvių, maisto gamybos cechų, sandėlių ir administracijos darbuotojams, kurie dirba ilgiau nei 3 mėnesius ir jų sutarties terminas ilgesnis nei pusė metų“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Anot E. Dapkienės, karo pabėgėliams iš Ukrainos siūlomi kasininkų, salės darbuotojų, valytojų, krovėjų, cecho darbininkų, virtuvės pagalbinių darbuotojų, virėjų, kepėjų, konditerių, mėsininkų, išvežimo rampos darbuotojų, prekių rūšiuotojų, užsakymų komplektuotojų darbai.

„Vidutinis darbo užmokestis parduotuvėse šiuo metu siekia 1064,9 euro, maisto gamybos cechuose – 1209,6 euro, logistikos sandėliuose – 1522,7 euro.

Tose parduotuvėse, kur dirba ukrainiečiai, klientus informuojame. Labai prašome visų savo pirkėjų supratingumo dėl kalbos – mūsų naujieji kolegos iš Ukrainos kol kas nekalba lietuviškai, bet neabejojame, kad kalba nėra kliūtis bendrauti ir padėti, kai yra didžiulis noras. Taip pat su esamais darbuotojais kalbamės ir prašome, kad jie kolegiškai padėtų atvykusiems iš Ukrainos asmenims integruotis į komandą“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė.

Atlyginimai nuo minimumo iki 10 tūkst. eurų

Pasak Užimtumo tarnybos specialistės, vidutiniai atlyginimai skirtingose pozicijose skiriasi ir svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų.

„Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės vidutiniškai pasiruošę mokėti iki 900 eurų. Kvalifikuotose pozicijose atlyginimai, žinoma, didesni“, – pažymėjo Užimtumo tarnybos atstovė.

R. Karavaitienė taip pat pažymėjo, kad atlyginimo dydis priklauso nuo siūlomos pozicijos.

„IT srityje dažniausiai siūlomas darbas programuotojams, atlyginimų intervalas nuo 1,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Finansų, apskaitos srityje atlyginimai nuo 1,2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o inžinieriams siūlomi 1,4 –3,4 tūkst. eurų atlyginimai.

Štai keletas skelbimų pavyzdžių. Darbui Kaune ieškomi prekių komplektuotojai, siūlomas 1,2–1,5 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimas. Skelbimas paruoštas ukrainiečių kalba ir sulaukė nemažo susidomėjimo.

Toliau darbui Vilniuje, ieškomas sandėlininkas, atlygis 1,5 tūkst.–1,6 tūkst. eurų. Gamybos darbininkams Marijampolėje siūlomas 1,1–1,2 eurų atlyginimas“, – vardijo karjeros specialistė.

Užpildysime dalį laisvų darbo vietų

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad dalį laisvų darbo vietų ukrainiečiai tikrai užpildys.

„Į Lietuva atvykstantys karo pabėgėliai iš Ukrainos labai nori dirbti ir jie iš karto ieško darbo. Toks jų požiūris yra labai teisingas ir sveikintinas. Ko gero, daugiausia ukrainiečių įsidarbins paslaugų ir pramonės sektoriuose.

Tačiau tikrai ne visuose sektoriuose jie užpildys laisvas darbo vietas. Pavyzdžiui, pernai daugiausiai darbuotojų trūko transporto ir pramonės sektoriams. Manau, kad transporto įmonėms darbuotojų trūkumo nepavyks greitai užpildyti. Šiuo metu į Lietuvą gyventi ir dirbti daugiausiai atvyksta moterys, kurios nedirba transporto srityje“, – sakė ekonomistas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė irgi atkreipė dėmesį, kad šiuo metu į Lietuvą iš Ukrainos daugiausiai atvyksta moterys ir vaikai.

„O prieš karą Lietuvoje transporto ir statybų srityse daugiausiai dirbo ukrainiečių vyrų, dabar jie keičia kryptį ir grįžta kovoti už savo tėvynę. Tikėtina, kad transporto ir statybų sektoriui, kurį laiką ir nebereikės tiek daug darbuotojų, nes šie sektoriai susidurs su iššūkiais. Statybų sektorius springsta dėl žaliavų brangimo. Būstų paklausa taipogi bus vangesnė.

Tačiau kituose sektoriuose Lietuvoje chroniškai trūksta darbo rankų ir nebūtinai tai yra aukštos kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Trūksta ir nekvalifikuotų darbuotojų. Tad norintys kabintis į gyvenimą ir nebūti našta, karo pabėgėliai nebus išrankūs darbo rinkoje. Dėl to laisvų darbo vietų sumažės. Darbdaviai, matyt, irgi bus pilietiški ir padės ukrainiečiams įsitvirtinti“, – pastebėjo ekonomistė.

Darbo vietų iš lietuvių neatims?

Pasak I. Genytės-Pikčienės, įdarbinę ukrainiečius užpildysime laisvas darbo vietas, ir atitinkamai padėsime žmonėms rasti stabilumą tokioje neapibrėžtoje situacijoje.

„O nerimas, kad ukrainiečiai atims iš lietuvių darbo vietas, sklinda iš nedraugiškų Lietuvai žmonių. Tokias kalbas skatina propaganda. Tie žmonės, kurie nori išlaikyti darbo vietas stengiasi, mokosi visą gyvenimą, investuoja į save ir dirba. Iš tokių žmonių niekas darbo vietų neatimsi“, – tikino ekonomistė.

Anot A. Izgorodino, ukrainiečių įdarbinimas atlyginimų Lietuvoje nepaveiks, žmonėms nereikėtų baimintis, kad jie mažės.

„Tai rodo ir Lenkijos pavyzdys. Ši šalis nuo 2014 metų priėmė nemažai darbuotojų iš Ukrainos. Tuo metu Lenkija pagal Eurostat buvo viena lyderių, pagal atlyginimų augimo tempą. Tai rodo, kad atlyginimai auga taip pat sparčiai, nepaisant, kad įdarbinami užsieniečiai.

Be to, juk kai žmonės darbinasi užsienyje, jie pasidomi, kokie atlyginimai toje šalyje. Tad patys potencialūs darbuotojai žino, kokio atlyginimo jiems reikėtų tikėtis ir prašyti“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, atlyginimai Lietuvoje augs lėčiau, tačiau tai lems ne ukrainiečių įdarbinimas.

„Auga energetinių išteklių kainos, kai kurios įmonės kainų augimą skaičiuoja jau nebe procentais, o kartais.  Tad normalu, kad įmonės fiziškai turės mažiau pinigų atlyginimų kėlimui.

Pramonės ir transporto sektoriuose atlyginimų augimas sulėtės, nes įmonės bendradarbiavusios su Rusija ir Baltarusija turės ieškoti naujų rinkų. O tai užtruks ir reikalaus daugiau ekonominių išteklių“, – įspėjo A. Izgorodinas.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!